- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- I-1308-811/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05525-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014-12-09 iki 2015-10-14 jis buvo laikomas Lukiškių TI-K nepriimtinomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Tokį teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas: kamerose, kuriose esantis sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos ir sanitariniame mazge esantis asmuo buvo matomas kitiems asmenims, todėl atliekant gamtinius reikalus buvo pažeistas pareiškėjo privatumas; pareiškėjas nebuvo aprūpinamas švaria patalyne; kameros buvo avarinės būklės – jose buvo šalta, tvyrojo drėgmė, trūko dirbtinio dienos apšvietimo, o naktinis apšvietimas - per daug intensyvus, nuo sienų ir lubų byrėjo dažai ir tinkas, kameros buvo pilnos dulkių ir smėlio, jų grindų ir sienų nebuvo galima valyti drėgnu būdu. Pareiškėjas nurodo, kad dėl tokių laikymo sąlygų jis patyrė didelius nepatogumus, dvasines kančias, orumo pažeminimą, pablogėjo jo sveikatos būklė (suprastėjo regėjimas, ėmė sirgti peršalimo ligomis).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 5,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 7-14).
Šalies argumentai
Paaiškino, kad pareiškėjo keliami reikalavimai yra nepagrįsti. Pažymi, kad pareiškėjas E. P. anksčiau kreipėsi į teismą dėl netinkamų laikymo sąlygų ir nepakankamo ploto tenkančio vienam asmeniui už laikotarpį nuo 2014-12-03 iki 2015-10-14 (administracinė byla Nr. I-12072-171/2015, proc. Nr. 3-61-3-05525-2015-8) ir teismas 2015-06-27 sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje yra administracinė byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taip pat į tai, kad minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, prašo šią administracinę bylą už laikotarpį nuo 2014-12-03 iki 2015-10-14 palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo užtikrinimo juo naudojantis paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė, kaip 1,5 metro aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 p. reikalavimus. Teisės aktuose nenustatyta, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turi būti įrengtos durelės. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Tuo tikslu kamerose įrengtos išorinės ir vidinės metalinės durys su stebėjimo akutė ar langeliu. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais ir stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Dėl švaros palaikymo kamerose paaiškino, kad įstaigos administracija reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, tam reikalingas inventorius išduodamas į kameras. Dėl kamerų remonto paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat atsižvelgiant į iš valstybės biudžeto gautų lėšų kiekį. Dėl kamerų ventiliacijos ir vėdinimo paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pataikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dėl aprūpinimo patalyne paaiškino, kad Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo" nustatytas normas. Nuteistiesiems pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. nuostatomis atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso dalyviams pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas. Byla dalyje nutrauktina.
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-12-09 iki 2015-10-14 Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, nes buvo laikomas kamerose, kuriose esantis sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos ir dėl to nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kameros buvo avarinės būklės ir pareiškėjas nebuvo aprūpintas švaria patalyne.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtinta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-4825-171/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05525-2015-8) pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2016-06-27 sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - priteisė pareiškėjui E. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 329 eurų neturtinės žalos atlyginimą, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė. Minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė priteisti jam neturinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-12-03 iki 2015-11-10, atlyginimą. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas grindė tuo, kad jis aukščiau nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, nes buvo laikomas perpildytose kamerose; kamerose esantis sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos ir dėl to buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu; sanitariniame mazge nebuvo oro šalinimo sistemų, todėl kamerose tvyrojo blogas kvapas; pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė kiekvieną dieną pasivaikščioti gryname ore. Išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-4825-171/2016 teismas 2016-06-27 sprendime konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalusis vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė, kaip nepagrįstus. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4825-171/2016 įsiteisėjo 2016-07-12.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo E. P. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, keliamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra grindžiamas, be kita ko, teiginiu, kad kamerose esantis sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos ir dėl to buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Toks pareiškėjo skundo reikalavimas ir jo pagrindas yra tapatūs teismo jau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-4825-171/2016 pareiškėjo E. P. keltam reikalavimui ir jo pagrindimui. Atsižvelgiant į tai, kad dėl dalies šioje byloje pareiškėjo keliamų reikalavimų, apimančių laikotarpį nuo 2014-12-09 iki 2015-10-14, pagrįstumo ir teisėtumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiame teismo sprendime, byla dėl skundo reikalavimų dalyje, kurioje prašoma priteisti laikotarpiu nuo 2014-12-09 iki 2015-10-14 patirtą neturtinę žalą tuo pagrindu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose esantis sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 2 p.). Remiantis išdėstytu, šioje byloje bus nagrinėjamas likusių pareiškėjo skundo reikalavimų, apimančių laikotarpį nuo 2014-12-09 iki 2015-10-14, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.). Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.). Taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytais atvejais.
Pareiškėjas teigia, kad jis buvo laikomas avarinės būklės kamerose, kuriose buvo per žema patalpos temperatūra, tvyrojo drėgmė, trūko dirbtinio dienos apšvietimo, o naktinis apšvietimas - per daug intensyvus, nuo sienų ir lubų byrėjo dažai ir tinkas, kameros buvo pilnos dulkių ir smėlio, jų grindų ir sienų nebuvo galima valyti drėgnu būdu, taip pat pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo išduodama švari patalynė.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 24 str. 2 d. 6, 7 p. nuostatomis, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013-12-22 nutartis a. b. Nr. A756-2072/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A525-197/2013).
Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, nes iš skundo teiginių turinio negalima spręsti, kuriose konkrečiai kamerose ir kokie pažeidimai galimai buvo padaryti, todėl tokie skundo teiginiai negali būti teismo tinkamai ištirti ir įvertinti.
Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Minėtų taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose reglamentuoja higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 ((Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 redakcija, galiojusi iki 2015-10-31) (toliau – ir HN 76:2010). HN 76:2010 22 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28, šaltuoju 18-22 °C, santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju laikotarpiu 0,15-0,25 m/s, šaltuoju laikotarpiu 0,05-0,15 m/s (26 p.).
Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC) patikrinimo aktų (b. l. 23-106) turinio matyti, kad patikrinimai dėl sąlygų tam tikrose kamerose atliekami pagal gautus skundus. Minėtų dokumentų turinys taip pat patvirtina, kad kamerose, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimai nebuvo atliekami. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, galimai netinkamos būklės neteikė skundų Lukiškių TI-K administracijai, t. y. neprašė pagerinti jo laikymo sąlygų. Šiuo metu kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu nėra galimybės nustatyti. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad periodiškai atliekamų Lukiškių TI-K patalpų patikrinimų metu higienos normų reikalavimų pažeidimų, susijusių su oro judėjimo srautais, natūraliu apšvietimu ir kt., nebuvo nustatyta (b. l. 23-106). Taigi, pareiškėjui nepateikus savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir nepaneigus atsakovės atstovės pateiktų argumentų, pagrįstų rašytiniais įrodymais, teismas neturi pagrindo teigti, kad Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būklė neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas taip pat niekuo nepagrindė skundo teiginio, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo išduodama švari patalynė. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (įsakymo redakcija, aktuali nuo 2008-10-31 iki 2015-08-31) 258 p. nustatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę. Analogiškos nuostatos nustatytos ir nuo 2015-09-01 galiojančios Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių redakcijos 258 p. HN 76:2010 67 p. nustatyta, kad lovos skalbiniai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais pakeisti netinkamos būklės patalynę ir tokius pareiškėjo prašymus buvo atsisakyta patenkinti. Priešingai, atsakovės atstovas paaiškino teismui, kad Lukiškių TI-K patalynę nuteistiesiems išduoda pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytas normas, o išduodama patalynė yra švari. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, paneigiančių tokius atsakovės atstovo teiginius.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama kamerų būkle ir švarios patalynės neišdavimu pareiškėjui, nėra nustatytas. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų apie, jo teigimu, patirtos neturtinės žalos faktą, jos pobūdį, patirtų išgyvenimų intensyvumą, poveikį jo fizinei ir psichinei savijautai.
Remdamasis tuo, kas nurodyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. atsakovės atstovo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės. Nurodytu pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepimu prašo priteisti iš pareiškėjo 5,82 Eur išlaidų, patirtų rengiant teismui pateiktos medžiagos kopijas (b. l. 7-14).
Vadovaujantis ABTĮ 40 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 str. 1 d. 2 p., 40 str. 5 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti jai būtinas ir pagrįstas išlaidas, nesusijusias su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Vadovaujantis ABTĮ 41 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso šalies statusas teisės į teismo atlyginimą neriboja – teismo išlaidos gali būti atlyginamos ir viešojo administravimo subjektui. Sprendžiant, ar šiuo atveju išlaidos atsakovės atstovui, kaip viešojo administravimo subjektui, gali būti atlyginamos, atsižvelgtina į tai, ar prašymas atlyginti išlaidas yra pagrįstas, ar išlaidos buvo būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus bei į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį (LVAT 2015-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015, 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Dėl išlaidų pagrįstumo LVAT savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, kad dokumentų kopijavimo išlaidos viešojo administravimo subjektui gali būti atlyginamos, pateikus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas už kopijų parengimą sumokėjo jo prašomą priteisti sumą (LVAT 2013-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-963/2013). Šiuo atveju atsakovės atstovas nepateikė teismui jokio dokumento, įrodančio patirtų išlaidų pagrįstumą, todėl atsakovės atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str., 41 str., 84–87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendė:
Nutraukti bylą dalyje dėl skundo reikalavimo atlyginti laikotarpiu nuo 2014-12-09 iki 2015-10-14 patirtą neturtinę žalą tuo pagrindu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose esantis sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos.
Kitoje dalyje pareiškėjo E. P. skundą atmesti.
Netenkinti atsakovė Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.