Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. N., jo atstovui A. V., teismo posėdyje išnagrinėjusi J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 30N-2982753-13, kuriuo J. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. - 400 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2013 m. rugsėjo 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. N. už tai, kad jis 2013-05-28 apie 14:00 val., vairuodamas V. O.-N. priklausantį automobilį Peugeot 107, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I(duomenys neskelbtini), statė transporto priemonę važiuodamas atbuline eiga ir sukėlė avarinę situaciją priversdamas kitą automobilį staigiai keisti judėjimo greitį. Protokole nurodyta, kad okiais veiksmais J. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 28, 119 punktų reikalavimus ir LR ATPK 124² straipsnio 1 dalies nuostatas (b.l. 18).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 30N-2982753-13 J. N. už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 400 Lt baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b.l. 17).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. N. skundą palaikė. Jis parodė, kad 2013-05-28 apie 14:00 val. grįžęs į namo, kuriame gyvena, kiemą, įvertinęs situaciją , parkavosi atbuline eiga, įvažiavęs automobiliu iki pusės, išgirdo garsinį signalą. Moteris sėdėjusi kitame automobilyje šalia vairuotojo parodė nepadorų gestą, o vairuotojas pasakė, kad nori pamokyti vairuoti, tuomet jis išlipęs nuėjo prie minėto automobilio, įvyko konfliktas, kadangi buvo įsižeidęs trenkė vairuotojui į veidą, dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla. Grįžęs į automobilį, užbaigė manevrą ir nuėjo namo, policija iškviesta nebuvo. Mano, kad nesukėlė avarinės situacijos, buvo pakankamai vietos jį apvažiuoti, kas matosi jau po įvykio darytose foto nuotraukose. Tačiau vairuotojas nejautė savo automobilio gabaritų, todėl signalizavo.

Liudytojas N. S. parodė, kad 2013-09-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal A. V. pateiktą skundą. Surašydamas protokolą bei priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi pareiškėjo pranešimu, jo paaiškinimu, pareiškėjo sutuoktinės L. V. parodymais, J. N. ir jo sutuoktinės V. N. parodymais bei liudytojo A. Ž. duotais parodymais, kuris nurodė buvus avarinę situaciją. Nurodė, jog įvertinus minėtą medžiagą padarė išvadą, jog automobilio Peugeot 107 vairuotojas parkuodamas automobilį atbuline eiga neįvertino atstumo iki Citroen C5 automobilio ir tokiu būdu pažeidė KET 119 punkto taisykles, priversdamas Citroen C5 vairuotoją staigiai stabdyti. Parodė, jog J. N. nesutiko su pažeidimu iš pat pradžių. Visi apklausti asmenys braižė įvykio schemas ir visos schemos buvo labai panašios. Nežino, kodėl A. V. nekvietė policijos pareigūnų į įvykio vietą, nežino, kokiu greičiu važiavo A. V.. Liudytoją A. Ž. nurodė A. V.. Parodė, kad J. N. prieš pradėdamas atbulinės eigos manevrą privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, toje vietoje jis turėjo teisę parkuoti automobilį atbuline eiga. A. V. paaiškino, jog jis staiga išvažiavo skersai važiuojamosios kelio dalies, t.y. neįsitikinęs, kad tai saugu. Nurodė, jog padarė prielaidą, kad buvo būtent taip, kaip teigė A. V..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

ATPK 124² str. 1 d., numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pavojingas chuliganiškas vairavimas – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011).

Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, teismo posėdžio metu apklausto liudytojo parodymus, nustatyta, kad J. N. kaltė, padarius LR ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nėra įrodyta neginčytinais ir objektyviais duomenimis. A. V. ir jo sutuoktinė L. V. savo paaiškinimuose nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, jog J. N. vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga sukėlė avarinę situaciją, dėl ko A. V. buvo priverstas staigiai stabdyti savo transporto priemonę (b.l. 23, 37). Tuo tarpu J. N. ir jo sutuoktinė V. O.-N. savo paaiškinimuose nurodė priešingai – jog avarinės situacijos nebuvo, atbulinės eigos manevrą J. N. atliko įsitikinęs, kad niekam netrukdys, o A. V. neturėjo jokio pagrindo staigiai keisti judėjimo greitį, kadangi buvo pakankamai vietos apvažiavimui (b.l. 21, 25). Aptarti duomenys nelaikytini objektyviais, kadangi iš esmės prieštarauja vieni kitiems ir, teismo nuomone, neleidžia padaryti teisingos ir neginčytinos išvados dėl įvykio aplinkybių.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas skundžiamą nutarimą priėmęs Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialistas N. S. parodė, kad J. N. nepadarė KET pažeidimo , bandydamas atbulas statyti automobilį į laisvą vietą , o priimdamas nutarimą skirti nuobaudą, jis neturėjo duomenų kokiu greičiu važiavo A. V. artėdamas prie manevrą darančio J. N. automobilio . Jis pripažino, kad neturint tokių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados dėl avarinės situacijos kaltininko. Iš jo parodymų seka , kad skiriant nuobaudą buvo remiamasi įvykio liudytojo A. Ž. paaiškinimais, tačiau iš byloje esančio jo paaiškinimo turinio (b.l. 35) matyti, kad jis nematė pačio Kelių eismo taisyklių pažeidimo. A. Ž. nurodė, kad būdamas balkone išgirdo automobilio garsinį signalą, dėl ko atkreipė dėmesį į stovinčius automobilius, t.y. jis I. Simonaitytės gatvėje pamatė jau stovinčius automobilius ir konfliktuojančius jų vairuotojus. Jis savo paaiškinime tik daro prielaidą, kad galimai buvo sukelta avarinė situacija, tačiau dėl kurio vairuotojo veiksmų tai atsitiko jis nenurodė. Be to A. Ž. yra A. V. kaimynas, todėl jo įvykio aplinkybių apibūdinimą laikyti visiškai objektyviu negalima.

Iš J. N. pateiktų (duomenys neskelbtini) namo kiemo foto nuotraukų, kuriame ir vyko įvykis, matyti kad parkuojantis automobiliui, I. Simonaitytės gatvėje yra pakankamai vietos prasilenkti dar dviems automobiliams (b.l. 28-29).

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju surinktų bei ištirtų duomenų visuma leidžia daryti tik prielaidą, kad J. N. automobiliu atliktas atbulinės eigos manevras galėjo sukelti pavojingą situaciją, privertusią A. V. staigiai keisti judėjimo greitį, tačiau byloje nesant tiesioginių objektyvių pažeidimą patvirtinančių įrodymų, negalima daryti teisingos ir neginčytinos išvados, kad realiai tokią situaciją J. N. sukėlė. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (2009 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009).

Be to, pažymėtina, jog administracinės atsakomybės pagal ATPK 124² str. 1 d. kilimui būtina sąlyga yra pavojingos situacijos sukėlimas, nenustačius, kad tokia situacija tikrai buvo sukelta ir jei ji buvo sukelta, tai kokią įtaką tam turėjo abiejų automobilių greitis, asmens veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal minėtą straipsnį.

Įvertinus išdėstytą, nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų, neginčijamų ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių J. N. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 - 302 straipsniais,

nutarė:

J. N. skundą tenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 30N-2982753-13, kuriuo J. N. buvo paskirta 400 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.