Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2015-07-24 19.45 val. Visagine, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,45 promilės ± 5 % , t. y. lengvas girtumo laipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pažeidėjas skundu neginčija kaltės ir padaryto teisės pažeidimo kvalifikacijos, kelia tik jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų bei atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 ir 32 str. (ATPK 30 str.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu V. M. už ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą nubaustas bauda, savo dydžiu atitinkančia sankcijoje numatytą baudos vidurkį, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu didesniam terminui nei numatytas vidurkis.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šioje byloje apylinkės teismas skundžiamu nutarimu teisingai nustatęs, kad apeliantas padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, už jį paskyrė jam tinkamą nuobaudą, kurios keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, apylinkės teismas, skirdamas V. M. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai), į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda) ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę. Kaip matyti iš baustumo pažymos, V. M. sistemingai daro teisės pažeidimus kelių transporto srityje. Nuo 2002 m. rugsėjo 14 d. iki aptariamo pažeidimo padarymo jis už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus baustas net 18 kartų, daugiausiai baustas už leistino greičio viršijimą (5 kartus), du kartus baustas už eismo įvykio sukėlimą. Šie duomenys sudaro pagrindą apeliantą laikyti asmeniu, linkusiu pažeidinėti KET. V. M. ankstesnės sankcijos nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str., nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, apeliantas išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau daro teisės pažeidimus. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, eismo saugumą, visišką galimų sunkių pasekmių ignoravimą. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams kuo daugiau išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu pažeidimu, negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su eismo saugumu. Pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai savaime nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą ir švelninti paskirtą nuobaudą. V. M. neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, t. y. nuvykti į darbą, esantį už miesto ribų, todėl jis turėjo būti ypatingai suinteresuotas nedaryti tokio teisės pažeidimo, už kurį jam gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau apeliantas tyčia, sąmoningai, suprasdamas jam galimas kilsiančias pasekmes, sėdo prie automobilio vairo neblaivus, todėl padaręs tokį teisės pažeidimą jis privalo prisiimti ir neigiamas tokio padaryto teisės pažeidimo pasekmes.

Pažeidėjas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau šis apelianto prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Kaip matyti iš pirminio V. M. paaiškinimo, jis su padarytu teisės pažeidimu sutiko, gailėjosi, tačiau paaiškino, kad jokio alkoholio nei pažeidimo dieną, nei dieną prieš nevartojo. Taigi apeliantas jokių aplinkybių, dėl kurių jam buvo nustatytas neblaivumas, policijos pareigūnams nepaaiškino. Savo nurodytai aplinkybei, kad nevartojo alkoholio, pagrįsti apeliantas nepasinaudojo ir 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p. numatyta teise, nesutikus su alkotesterio rodmenimis, pačiam kreiptis į medicininę įstaigą ir ten atlikti medicininę apžiūrą. Nors V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad kreiptis į gydymo įstaigą jam nebebuvo tikslo, nes protokolo surašymas užtruko 1 valandą ir 15 min., tačiau pažymėtina, kad tik policijos pareigūnams šių taisyklių 10 p. numatytais atvejais yra privaloma ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo pristatyti pažeidėją į medicininę įstaigą atlikti jo medicininę apžiūrą, tačiau pačiam pažeidėjui, kuris dėl to nusprendė savarankiškai kreiptis į medicinos įstaigą, jokie laiko ribojimai nenumatyti ir netaikomi. V. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai, jų paprašius, neleido jam antrą kartą pūsti į alkotesterį. Tačiau pažymėtina, kad duomenų, dėl ko apeliantui turėjo būti atliekamas pakartotinis testavimas alkotesteriu, nėra. Kaip minėta, apeliantas jokių aplinkybių, lėmusių jo neblaivumą, policijos pareigūnams nepaaiškino. Kaip matyti iš V. M. teisme duotų parodymų, teismui uždavus klausimą, ar jis prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, apeliantas nurodė savo kaltę pripažįstantis tik iš dalies, teigė, kad jokio alkoholio nevartojo, o tuo metu vartojo vaistus, pagamintus naudojant etilo alkoholį. Taigi teisme apeliantas jau pateikė naują versiją dėl jam nustatyto neblaivumo, kurią, aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai, nes tokių duomenų, kad jis vartojo vaistus, policijos pareigūnams apeliantas nebuvo nurodęs, o apie tai pranešė tik teisme. Be to, kaip minėta, apeliantas nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pažeidėjo nurodytas dėl padaryto pažeidimo gailėjimasis sąlygotas objektyvių bylos aplinkybių, siekiant palankesnio sprendimo, o ne geranoriškumo ir nuoširdumo. Be to, nuoširdžiai gailėtis dėl padaryto pažeidimo galima tik visiškai pripažinus savo kaltę. Taigi darytina išvada, kad toks apelianto „gailėjimasis“ negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p. prasme. Kita vertus, apylinkės teismas, nors ir pagrįstai to nelaikė apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau į tai, kad V. M. nurodė gailintis dėl pažeidimo padarymo, atsižvelgė jam skirdamas nuobaudą.

Taigi įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas V. M. pagrįstai parinko ir paskyrė už padarytą teisės pažeidimą baudą, atitinkančią sankcijoje numatytą jos vidurkį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, didesniu nei sankcijoje numatytas vidurkis. Tokia nuobauda, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, apelianto asmenybę, nuobaudai keliamus tikslus, numatytus ATPK 20 str., atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, nelaikytina per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors aplinkybių, dėl kurių apeliantui paskirta nuobauda turėtų būti švelninama, nenustatyta. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos nuobaudos dydžiui, byloje nėra.

Apibendrinus darytina išvada, kad V. M. paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota, atitinka padaryto pažeidimo ir jo asmenybės pavojingumą ir, tikėtina, ja bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai. Naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.