Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-12-07 · Civilinė byla Nr. 2-1504-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2009-12-07
Bylos Nr.
2-1504-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Bobrel
Atsakovas
Raimondui Kinderiui, R. K.
Ieškovas
E. D.
Trečiasis asmuo
Ribotos atsakomybės bendrovė Eiden Desing Gmbh
Advokatai
Kristina Varanavičienė
Civilinė byla Nr. 2-1504-109/2009Procesinio sprendimo kategorija: (S) 102.5; 110.6; 111.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASgalutinis sprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant E. D., jo atstovei advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei, atsakovui Raimondui Kinderiui, jo atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, trečiojo asmens atstovui Nerijui Bučiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui R. K., tretysis asmuo Ribotos atsakomybės bendrovė Eiden Desing Gmbh dėl skolos, palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo R. K. ieškovui E. D. 251462,72 Lt skolos, 3014,63 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme-2009-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (b.l.24,25).

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartimi nutarė atsakovo R. K. prašymus patenkinti: atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, priimti atsakovo R. K. prieštaravimus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Kauno apygardos teismo 2009-05-20 vykdomąjį raštą Nr. 2-1504-109/2009 iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1504-109/2009 .

Parengiamajame teismo posėdyje ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus 124462,72 Lt sumai pagal 2008-01-02 paskolos raštelį ( b.l. 7), todėl prašė priimti ieškovo atsisakymą dėl 124462,72 Lt skolos priteisimo iš atsakovo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Pagal pateiktus kitus byloje esančius skolos raštelius (b.l. 8-12), bei pateiktus pinigų pervedimus prašė priteisti iš atsakovo 127000 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti prieštaravimuose nurodytais argumentais, o būtent: kad pagal ieškovo pateiktus paskolos raštelius pinigų jis negavo, (b.l. 41,42) ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (ieškovui) ( CPK 12, 176 str.), teismas priimdamas preliminarų sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo atsakovui faktą, paskolos sutartyse, kurias pateikė ieškovas, nurodyta, kad pinigai bus pervesti į firmos sąskaitą Vokietijoje, o tai dar viena aplinkybė liudijanti, kad pats atsakovas jokių pinigų iš ieškovo nėra gavęs. Taip pat nurodė, kad atsakovas R. K. yra netinkamas atsakovas šioje byloje, todėl jo atžvilgiu ieškinys turi būti atmestas.

Trečiojo asmens atstovas prašė Kauno apygardos teismo 2009-04-14 preliminarų sprendimą pakeisti ir patenkinti ieškovo sumažintus ieškinio reikalavimus.

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. preliminarus sprendimas keistinas ir ieškovo sumažinti ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies ir štai dėl ko:

Viena iš šalių teisių civiliniame procese yra ieškovo teisė sumažinti ieškinio reikalavimus. Kadangi tokie ieškovo veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, teismas priima ieškovo atsisakymą nuo dalies skolos – 124462,72 Lt pagal 2008-01-02 paskolos raštelį priteisimo iš atsakovo (b.l. 7) ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina CPK 42 straipsnio 2 dalies, 293 straipsnio 4 dalies pagrindu. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės ieškovui išaiškintos (CPK 294 straipsnis).

Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus bei pareikšti priešieškinį (CPK 430 straipsnio 4 dalis).

Šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) reikalauja užtikrinti lygias galimybes proceso šalims įgyvendinti savo teises procese. Atsakovas gali gintis nuo ieškinio tiek pareikšdamas prieštaravimus (CPK 42 straipsnio 1dalis), tiek reikšdamas priešieškinį (CPK 143 straipsnis).

Prieštaravimai skiriasi nuo priešieškinio, nes prieštaravimu siekiama paneigti teisę į ieškinio patenkinimą, o priešieškiniu atsakovas reiškia ieškovui savarankišką reikalavimą, kurį priešpastato ieškovo reikalavimui. Kurį teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą pasirinkti, sprendžia atsakovas, bet kaip buvo paminėta, dokumentiniame procese atsakovas neturi tokios pasirinkimo teisės, nes priešieškinį šiame procese reikšti draudžiama (CPK 430 straipsnio 4 dalis ). Todėl tais atvejais, kai įstatymo leidėjas suvaržo šalies procesines gynybos priemones, teismas turi užtikrinti, kad teisių apsauga būtų pasiekta leistinomis priemonėmis. Konkrečios bylos atveju tai reiškia, kad teismas turi išnagrinėti visus atsakovo prieštaravimus- tiek procesinius., tiek materialinio pobūdžio.

Be to, pažymėtina, kad dokumentinio proceso tvarka negali būti nagrinėjami ieškiniai bendrovėms, kurių buveinė yra užsienyje .

Motyvuojamoji dalis

CPK 430 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo pareiga dokumentinio proceso antrajame etape išnagrinėti bylą ir galutiniu sprendimu ginčą išspręsti visiškai. Toks sprendimas priimamas tada, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti pareikštų visų reikalavimų pagrįstumą (CPK 260 straipsnis).

CPK 430 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovo teisė pateikti visus CPK 177 straipsnyje išvardytus leistinus įrodymus.

Civiliniai teisiniai santykiai grindžiami sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnis). Šis principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, gali savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis).

Sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau ją sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, išraiška. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. Įstatymo nereikalaujama, kad sutartį sudarantys asmenys naudotų tikslius teisinius terminus pavadindami sutartį ir nustatydami jos sąlygas, tačiau teisinio sutarties kvalifikavimo klausimas tampa aktualus tada, kai iš sutartinių teisinių santykių kyla ginčas; nuo to, kokie materialiniai įstatymai taikomi sutartiniams santykiams, paprastai priklauso jos šalių tarpusavio teisių ir pareigų turinys.

Sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK XIV skyriuje ir reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiškinimo nepakanka; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Formuodamas teismų praktiką sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008, kt.).

Paskolos sutarties samprata apibrėžta CK 6.870 straipsnio 1 dalyje: tai – paskolos davėjo perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas. Nors paskolos sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalių turi atskirą tikslą: paskolos gavėjas siekia gauti paskolą, kad ją panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo paskolos davėjo, turtinius interesus, o paskolos davėjas siekia suteikti paskolą ir (paprastai) gauti atlyginimą už paskolos suteikimą.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai. Tai reiškia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį aplinkybę, kad paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos jis faktiškai negavo, privalo įrodyti paskolos gavėjas. Teismo posėdyje atsakovas pripažino , kad jis iš ieškovo skolinosi pinigus, taip pat, kad jis pasirašė sutartį, tačiau teigia, kad pinigų pagal ginčijamą paskolos sutartį jis negavo, nes paskolos rašteliuose nurodyta pinigų suma buvo tiesiogiai perduota RAB Eiden Desing GmbH veiklai vystyti.

Iš ieškovo teismo posėdyje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas R. K. ir Nerijus Bučys buvo 2007-12-03 Vokietijoje įsteigtos ribotos atsakomybės bendrovės Eiden Desing GmbH steigėjai ir akcininkai (b.l. 107-110).

Teismo posėdyje bendrovės vadovas Nerijus Bučys paaiškino, kad ieškovas E. D. jokiais darbiniais santykiais nėra susietas su minėta Vokietijos bendrove. Su atsakovu būdami bendrovės akcininkais, kiekvienas iš jų privalėjo įnešti nustatyto dydžio įnašus bendrovės veiklai vystyti, kadangi neturėjo apyvartinių lėšų, todėl iš ko atsakovas skolinosi pinigus bendrovei buvo visiškai nesvarbu. Atsakovas neturėjo jokių įgaliojimų bendrovės vardu skolintis pinigus savo įnašams padengti , bendrovės plėtrai vystyti ir jis jokiu būdu būtų nesutikęs, kad ieškovas už paskolintus pinigus atsakovui iš atsakovo įsigytų 25 procentus bendrovės akcijų, nes įstatymas jam suteikia pirmenybės teisę išpirkti iš kito akcininko turimas bendrovės akcijas. 2008-10-31 akcijų pirkimo pardavimo sutartimi jam atsakovas pardavė visas savo akcijas. (b.l. 91-93).

Teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos gavėjas ne jis, o Vokietijoje esanti RAB Eiden Desing GmbH. Tai, kad paskolos gavėjo prašymu ieškovas paskolintus atsakovui pinigus pervedė į atsakovo nurodytą Vokietijoje esančios įmonės sąskaitą, neįrodo atsakovo teiginių, kad pinigus iš ieškovo skolinosi virš paminėta Vokietijos bendrovė, o ne atsakovas, ir pasiskolindamas pinigus jis veikė bendrovės vardu, todėl tinkamas atsakovas šioje byloje yra Vokietijoje esanti RAB Eiden Desing GmbH. (CPK 178 straipsnis).

Dėl virš nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad teismas nesusiaurino bylos nagrinėjimo dalyko, išnagrinėjo visa apimtimi atsakovo prieštaravimus ir nepažeidė jo teisės į gynybą.

Iš ieškovo pateiktų penkių tarptautinių mokėjimo pervedimų (b.l. 62-72) matyti, kad ieškovas pervedė atsakovo nurodymu į trečiojo asmens sąskaitą įskaitant siuntėjo mokestį 40,65 EUR, iš viso 36200 EUR. Įvertinus euro ir lito kursą 1 EUR =3,4614 lito, eurais pervesta suma lygi 125302,68 Lt. 2008 -04-11 pervesta 7000 EUR (b.l. 62,67), 2008-02-21 pervesta 9959,35 EUR + sumokėtas 40,65 EUR siuntėjo mokestis (b.l. 63, 68), 2008-03-17 pervesta 10000 EUR (b.l. 64,69), 2008-02-01 pervesta 7200 EUR (b.l. 65), (tačiau pažymėtina, kad vertime (b.l. 70 padaryta spausdinimo klaida vietoje 7200 EUR nurodyta 72000 EUR), 2008-01-22 pervesta 2000 EUR (b.l. 66,71). Taip pat pažymėtina, kad 2008-01-21 pervedime pervesta 9959,35 EUR, tačiau nurodant valiutos santykį litais yra įskaitytas siuntėjo mokestis 40,65 EUR, todėl bendra suma litais teisingai nurodyta 34614,00 Lt .

Dėl virš sprendime paminėtų argumentų teismas sprendžia, kad ieškovo sumažinti ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, t.y. iš atsakovo priteistina ieškovui 125302,68 Lt skolos, penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą - 125302,68 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2009-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (CK 6.870 – 6.873 straipsniai,6.874 straipsnio 1 dalis , 6.37 straipsnio 2 dalis , 6.210 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad susumavus 1244621 Lt, nuo kurių priteisimo ieškovas atsisakė ,bei tarptautiniais pavedimais pervestas sumas 125302,68 Lt, ieškinio kaina yra 249705,40 Lt , o ne 251462,72 Lt. Taigi ieškovas nurodydamas ieškinio kainą 25162,72 Lt neteisingai buvo paskaičiavęs pervestas pinigų sumas .

Galutiniu sprendimu taip pat išspręstinas žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 3014,63 Lt žyminio mokesčio nuo 251462,72 Lt ieškinio kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl, ieškovui atsisakius nuo ieškinio reikalavimo dalies -124462,72 Lt priteisimo iš atsakovo ir šioje dalyje ieškinį nutraukus CPK 293 straipsnio 4 dalies pagrindu , sutinkamai su CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovui grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio nuo 124462,72 Lt sumos , t.y. 1308,47 Lt (CPK 87 straipsnio 3 dalis). Patenkinus sumažintus ieškovo ieškinio reikalavimus iš dalies, t.y. nuo 125302,68 Lt priteistos skolos ieškovui, iš atsakovo priteistina ieškovui 1753 Lt žyminio mokesčio bei 1500 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 15, 16, 22, 85, CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Taip pat iš atsakovo priteistina 16,15 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 6 punktu,307 straipsniu,

nusprendė:

priimti ieškovo E. D. atsisakymą nuo dalies -124462,72 Lt skolos priteisimo iš atsakovo R. K. ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir ieškovo E. D. sumažintus ieškinio reikalavimus patenkinti iš dalies:

iš atsakovo R. K. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteistą skolą ieškovui E. D. a.k. (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 125302,68 Lt, (vieno šimto dvidešimt penkių tūkstančių trijų šimtų dviejų litų 68 ct), priteisti penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą- 125302,68 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme 2009-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3253,62 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo priteisti 16,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui 1308,47 Lt ( vieną tūkstantį tris šimtus aštuonis litus 47 ct.) žyminio mokesčio pagal 2009m. kovo 23 d. mokėjimo kvitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Birutė Bobrel