- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- A15.-1241-287/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00101-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rima Razumienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. B.
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas, Vidmantas Skaburskasn
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B. ir jo atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui D. V.,
J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio duomenys neskelbtini), nedirbančio, neregistruoto Užimtumo tarnyboje, turinčio 55 procentų darbingumą, profesinio išsilavinimo, nevedusio, teisto,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. B. 2019 m. gruodžio 18 d., 19.29 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių „VTZ VMTZ T25“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, naudojo tempimo jungtį nepažymėtą ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba ryškios spalvos, sujungtą su pakelės griovyje stovinčiu automobiliu „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįjungęs avarinės šviesos signalizacijos minėtose transporto priemonėse ir nepastatęs avarinio sustojimo ženklo ne mažesniu kaip 50 m atstumu iki automobilio „Volvo V40“ kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį automobilio „Land Rover Freelander“ vairuotojai, kuri laiku nestabdė vairuojamo automobilio savo važiavimo krypties eismo juostoje, dėl ko įvyko susidūrimas ir buvo apgadintos transporto priemonės. Nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šiais veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 91.5, 91.7, 92, 215, 217.3, 218, 219.2, 220 punktų nuostatas ir padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas D. V., teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip administracinio nusižengimo protokole. Paaiškino, kad J. B. kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų nepripažino ir nurodė, kad transporto priemonės buvo nesukabintos. Tačiau, tai, kad transporto priemonės buvo sukabintos patvirtina eismo įvykio medžiaga, ekspertizės aktas, eismo įvykio schemos, tarnybinis pranešimas, fotonuotraukos. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. Vairuotojai atsitrenkus į traktorių ir lengvąjį automobilį, vairuotoja patyrė šoką. Pro šalį važiavęs automobilio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus, pareigūnams R. S. ir G. N., ir pradėjus aiškintis eismo įvykio aplinkybes, į eismo įvykio vietą sugrįžo J. B.. Jam buvo nustatytas virš 1,51 promilės neblaivumas. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Buvo iškviestas dar vienas policijos ekipažas. Tame ekipaže dirbo M. Z.. Visi pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes. Nukentėjusi vairuotoja nurodė, kad po įvykio buvo vyriškis, bet jis pasišalino į šalia esančią sodybą, nesiaiškinęs aplinkybių. Vaizdo įrašas neišsaugotas, tačiau šiuo atveju, vaizdo įrašas nieko nebūtų įrodęs, nes pats J. B. nurodė, kad patraukė lyną nuo kelio iki atvykstant policijai. Prašė J. B. pripažinti kaltu ir paskirti straipsnių sankcijose nurodytas baudas.
Surašant administracinio nusižengimo protokolą J. B. nurodė, kad kaltės nepripažįsta ir transporto priemonės buvo nesukabintos.
Apklaustas įtariamuoju J. B. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-53594-19 dėl eismo įvykio nurodė, kad 2019 m. gruodžio 18 d. jis traktoriumi VMTZ T-25, valstybinio numerio nepamena, priklausančiu motinai D. B., iš namų, (duomenys neskelbtini), važiavo iš griovio ištempti mamos automobilio „Volvo V40“, valstybinio numerio nepamena, su kuriuo ji buvo įvažiavusi į griovį. Atstumas nuo jo namų iki to griovio yra apie 300 metrų. Mama pėsčiomis parėjo namo ir jo paprašė ištraukti iš griovio automobilį. Jis tuo metu buvo kambaryje, buvo išgėręs dvi stiklines alaus, pavadinimo nežino, 6 laipsnių stiprumo. Kad jis gėrė alų, mama nematė, nes vos ji atėjusi į kambarį pradėjo jį šaukti, todėl jis atėjo iš kambario, kuriame gėrė, į virtuvės kambarį, kur ji ir buvo. Kad jis yra išgėręs, mama nesuprato, jis ir pats nesijautė apgirtęs, nežino, kiek galėjo būti promilių girtumas, ar tai galėjo būti leistinas, ar ne, nieko pasakyti apie tai negali. Jis mamai taip pat nieko nepasakė, kad yra išgėręs alaus. Jis vienas sėdo į traktorių ir nuvažiavo į mamos nurodytą vietą. Traktorių pasistatė kelyje (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę, pats nulipo į griovį prikabinti troso prie automobilio. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiavo automobilis, kuris nesulėtinęs greičio, vienu metu lyg norėdamas traktorių aplenkti, po to grįžo į važiavimo juostą, kurioje stovėjo traktorius ir trenkėsi į traktoriaus priekinį kairės pusės ratą. Traktorius buvo užvestu varikliu, tačiau stovėjo, buvo įjungtomis trumposiomis šviesomis. Po įvykio automobilio vairuotoja išlipo iš automobilio, jis pagalvojo, kad nieko neatsitiko, todėl jis nieko nelaukęs išėjo namo. Tuo metu jo mama buvo namuose. Jis labai išsigando, pasimetė, todėl išėjo namo. Namuose išgėrė alaus, degtinės, pareigūnai atvažiavo maždaug valandos bėgyje, jis taip pat nuėjo į įvykio vietą, jiems pripažino vairavęs traktorių, taip pat nurodė, kad alkoholį vartojo po įvykio. Jis žino, kad po įvykio draudžiama vartoti alkoholį, tačiau „sustresavo“, todėl išgėrė. Supranta, kad padarė nusikaltimą, dėl to labai gailisi.
J. B., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su tuo, jog transporto priemonės buvo sukabintos lynu. Lynas buvo prikabintas prie traktoriaus ir patiestas per kelią iki mašinos. Traktorius stovėjo važiuojamoje dalyje, o mašina buvo griovyje. Traktorius buvo dešinėje kelio pusėje, jeigu važiuojant į (duomenys neskelbtini) pusę, o mašina toje pačioje dešinėje pusėje buvo griovyje. Pripažįsta, kad buvo nepastatęs „avarinio“ ir neįjungęs avarinės signalizacijos, tačiau nepripažįsta, kad transporto priemonės buvo sukabintos su lynu. Įvykio vietoje jis buvo, nes reikėjo ištraukti automobilį „Volvo V40“, kurį vairavo D. B., iš griovio. Ji, įvažiavusi į griovį, grįžo namo ir pasakė, kad reikia ištraukti mašiną iš griovio. Kai „įvažiavo“ į traktorių, jis labai „sustresavo“, grįžo namo, pasakė mamai ir dėl streso išgėrė. Su „Land Rover“ vairuotoja po įvykio nesikalbėjo ir iš karto išėjo namo. Grįžo atgal į įvykio vietą už 5-10 min, kartu su mama. Jis su vairuotoja nieko nesiaiškino, aiškinosi mama. Traktorius visa laiką stovėjo ant kelio įjungtas, su šviesomis. Kai moteris atsitrenkė, jis tuo metu stovėjo šalia automobilio „Volvo“. Policijos nekvietė, nes „sustresavo“ ir su savimi neturėjo telefono. Namo grįžęs taip pat neskambino policijai. Kai grįžo į įvykio vietą, po kurio laiko atvažiavo policija. Kas vyko, kai atvažiavo policija, matė ne viską, nes jį pasodino į tarnybinį automobilį ir neleido vaikščioti po įvykio vietą. Kad pasišalino iš įvykio vietos, sutinka. Atsakydamas į advokato Vidmanto Skabursko klausimus nurodė, kad kokio ilgio buvo lynas, tiksliai nežino, gal apie 4 metrus. Lynas buvo pateiktas ekspertizei. Įvykio metu jis stovėjo prie automobilio „Volvo“, nes laukė kol mama atneš grandį, nes lynas buvo storas ir nebuvo, kaip jį prikabinti prie mašinos. Nežino, kaip tiksliai vyko įvykiai, bet jo nuomone, pirma automobilis „Land Rover“ turėjo užkabinti „Volvo“, o paskui traktorių, nes traktorius stovėjo toliau nei mašina. Lyną prie traktoriaus prisikabino, kai atvažiavo ištraukti mašinos ir lyną pasitempė link mašinos. Atsakydamas į institucijos atstovo D. V. klausimus nurodė, kad nebandė su „Volvo“ išvažiuoti iš griovio, nes pakelės kraštai buvo „atleisti“, mašina stovėjo „ant dugno“, todėl nusprendė tempti ją su traktoriumi. Po eismo įvykio niekas lyno netraukė, jis kaip buvo ištemptas, taip ir paliko. Kas suvyniojo lyną negali pasakyti, gal policijos pareigūnai arba kai buvo atvažiavę traukti technikos. Jis kai grįžo atgal į įvykio vietą, policijos dar nebuvo, o kur buvo lynas negali pasakyti.
Nukentėjusioji L. L. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-53594-19, nurodė, kad 2019 m. gruodžio 18 d., apie 19.26 val. ji važiavo sau priklausančiu automobiliu „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ne didesniu nei 70 km/h greičiu. (duomenys neskelbtini), pastebėjo transporto priemonės šviesas, kurios buvo savo eismo juostoje, tai yra kairėje pusėje. Likus apie 10-15 metrų iki transporto priemonės pastebėjo, kad šviesos pasisuko į jos eismo juostą, tai yra į dešinę pusę. Kai jos automobilio šviesos apšvietė kelią, ji pastebėjo, kad dar vienas automobilis yra nuvažiavęs nuo kelio į griovį, tai yra dešinėje pusėje, o važiuojamojoje dalyje stovi traktorius. Kas sėdėjo už traktoriaus vairo, ji nematė, koks automobilis buvo griovyje tuo metu, nepamatė. Viskas vyko labai greitai ir ji nespėjo sustabdyti savo transporto priemonės. Įvertinusi situaciją, kad pasukus į kairę pusę ji gali susidurti su traktoriumi, kuris buvo ant važiuojamosios dalies, važiavo savo eismo juostoje, kadangi tarp traktoriaus ir nuo kelio nuvažiavusio automobilio tarpas buvo nemažas, ji pagalvojo, kad pravažiuos nekliudoma transporto priemonių. Kai ji pravažiavo pro traktorių, pajuto, kad jos automobilį tarsi kažkas pristabdė. Po to, ji savo automobilio kairės pusės šonu kliudė traktorių ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Kai ji nuvažiavo į griovį, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad ant važiuojamosios dalies vaikščioja kažkoks vyriškis. Kaip atrodė vyriškis ir kas jis toks buvo, pasakyti negali, jo nepažino. Per veidrodėlį taip pat matė, kad vyras, pasilenkęs prie automobilio, kažką darė. Kol ji išlipo iš savo automobilio, vyriškis jau buvo pasišalinęs. Ji dar galvojo, kad prie jos prieis ir jai padės, tačiau vyriškis kažkur dingo. Išlipusi iš automobilio nuėjo prie traktoriaus, kuris stovėjo ant važiuojamosios dalies ir prie automobilio, kuris buvo griovyje. Koks automobilis buvo nuvažiavęs į griovį, neatkreipė dėmesio. Aplink transporto priemones nebuvo nei vieno žmogaus. Ji priėjusi prie minėtų transporto priemonių pasakė: ,,- Ką jūs čia darote?“, tačiau niekas jai neatsakė. Ji susistabdė automobilį, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir jame sulaukė policijos pareigūnų. Kai ji buvo automobilyje, už kokių 10 minučių pastebėjo, kad iš šalia kelio esančios sodybos atėjo moteris. Kai moteris atėjo, ji iš karto pažino, kad tai D. B.. Po kurio laiko atėjo vyriškis, iš karto suprato, kad tai tas pats vyriškis, kurį matė per savo automobilio veidrodėlį. Vyriškį atpažino. Vyriškio vardo nežino, žino, kad jo pavardė yra B., jis yra D. B. sūnus. Jie gyvena netoli kelio, kur įvyko eismo įvykis. Atvykus policijos pareigūnams, vyriškiui buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas. Ką vyriškis aiškino pareigūnams, ji negirdėjo. Įvykio metu ji nenukentėjo, apgadintas jos automobilis.
Nukentėjusioji L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo iš darbo namo, apie aštuntą valandą, buvo tamsu, žiemos laikas. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), prieš posūkį, priešingoje eismo juostoje pamatė transporto priemonės šviesas. Važiavo negreitai ir nematė prasmės stabdyti. Likus nedideliam atstumui pamatė, kad šviesos įvažiuoja į jos eismo juostą. Privažiavusi arčiau pamatė, kad griovyje yra automobilis. Ji, įvertinusi situaciją ir matydama, kad nespės sustabdyti savo automobilio neatsitrenkusi į traktorių ir negalės traktoriaus aplenkti, matydama, kad tarp automobilio ir traktoriaus buvo tarpas, suprato, kad sugebės pro tarpą pralysti. Ji nepagalvojo, kad tarp abiejų transporto priemonių yra trosas, kuris ją pristabdys. Ji važiuodama dar numynė greičio pedalą, kad greičiau pravažiuotų pro tą tarpą ir tada pajuto, kad ją kažkas pristabdė ir nubloškė į traktoriaus, t. y. į kairę, pusę ir ji nuvažiavo į griovį. Nesuprato kas ją pristabdė ir pažiūrėjusi per veidrodėlį pamatė, kad prie griovyje stovinčios eismo priemonės buvo prikabintas kažkoks galas, kaip trosas. Jos mašina buvo vos ne parvirtusi ant šono ir ji per veidrodėlį matė, kad vaikšto vyriškis ir ji tikėjosi, kad jis padės išlipto iš mašinos ar pradės šaukti, bet pamatė, kad jis dingęs. Tada ji išlipo iš mašinos ir aplinkui nieko nebuvo. Sustojo pravažiuojanti mašina, jos vairuotojas išėmė iš jos automobilio jos telefoną ir iškvietė policiją. Kol atvažiavo pareigūnai, ji prasėdėjo toje sustojusioje mašinoje. Paskui pamatė, kad ateina D. B., kurią pažinojo ir pasakė, kad pažiūrėtų, kaip „mandrai“ jos traktorius guli. Ji jai atsakė, kad ši pasižiūrėtų, kaip jos mašina griovy guli. Daugiau su ja nekalbėjo. Paskui atvažiavo policija, surašė protokolą ir J. nustatė neblaivumą. Ji su eismo dalyviais nekalbėjo, niekas prie jos nebuvo priėjęs. Kad tas ant kelio buvęs vyriškis yra J., ji suprato vėliau, kai šis grįžo į vietą. Po nuvažiavimo į griovį matė, kaip J. kažką krapštė nuo „Volvo“ kablio. Ji matė tą trosą ant mašinos kablio, nutįsusį nuo kablio iki kelio. Vėliau J. dar jos paklausė ko ji nesustojo, ji pasakė, kad nebebuvo galimybės sustoti. Draudimas iki šiol žalos neatlygino, tikriausiai laukia policijos galutinio sprendimo. Atsakydama į advokato Vidmanto Skabursko klausimus nurodė, kad traktoriaus šviesas matė kažkur už pusės kilometro, negali pasakyti ar tada traktorius judėjo. Kai pamatė, kad traktorius juda buvo iki jo 10-15 metrų. Jos važiavimo greitis buvo apie 70 kilometrų per valandą, tačiau kokia pavara važiavo, ji nepamena. Į kairę nesuko, nes matė, kad nespės išsukti. Atsakydama į tai koks troso galas buvo prikabintas prie mašinos, nurodė, kad tikrai ne „buksyrinė“ virvė, o kas buvo prikabinta prie traktoriaus ji nežiūrėjo, nes išlipusi iš mašinos tuo nesidomėjo, o ieškojo ar yra įvykio vietoje žmonių. Atvykus policijai ji kažkurį laiką dalyvavo apžiūrint eismo įvykio vietą, paskui buvo pakviesta į automobilį duoti parodymų, tačiau nepamena ar pasirašė eismo įvykio schemoje, nes nuo įvykio jau praėjo daugiau, kaip pusė metų. Pamena, kad nuo skambučio policijai iki policijos atvykimo praėjo apie valandą.
Liudytoja D. B. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-53594-19, nurodė, kad 2019 m. gruodžio 18 d., apie 17.00 val., ji važiavo pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini), sankryžoje suko į kairę pusę link savo namų. Sukdama per vėlai susuko vairą ir įvažiavo į griovį. Tada išėjo į namus paprašyti sūnaus J. B., kad padėtų ištraukti automobilį iš griovio. Sūnus buvo blaivus, blaivus buvo ir prieš jai išvažiuojant iš namų. Tada jis su traktoriumi atvažiavo ištraukti automobilio, o ji atėjo pėsčiomis pasiėmusi virvę automobilio tempimui. Nepavykus su virve ištraukti automobilio, nes virvė nutrūko, nuėjo į namus paimti troso. Tada su dviračiu atvažiavo vėl į įvykio vietą pasiėmusi trosą. Bandant užkabinti trosą už automobilio galo nepavyko, tada vėl nuvažiavo iki namų paimti kablio. Jai būnant namuose, parėjo ir sūnus J. B., kuris paaiškino, kad jam belaukiant jos, nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavo automobilis, kuris pravažiavo tarp automobilio ir traktoriaus, kuriame jis sėdėjo, ir taip kliudė patį trosą ir traktorių. Tada J. B. susinervinęs dėl įvykusio įvykio išgėrė alaus. Kiek išgėrė, ji nematė. Paties įvykio ji pati nematė, nes buvo namuose, o vietoje buvo sūnus J. B..
Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra J. B. mama. Nurodė, kad ji tada važiavo su mašina ir vežė šunelį. Nuvažiavo iki savo miško keliuko ir važiavo namo. Šunelis suinkštė, ji į jį pasižiūrėjo, pravažiavo savo keliuką ir nuvažiavo į griovį. Grįžo namo ir pasakė sūnui, kad reikia mašiną išsitraukti. Užsikūrė traktorių ir nuvažiavo. Nusivežė medžiaginį trosą, bet jis nutrūko. Tada ji atsivežė ilgą trosą. Prie mašinos troso negalėjo užfiksuoti, bet prie traktoriaus jis buvo užfiksuotas. Ji nuvažiavo atsivežti kištuko, tada parlėkė J. ir pasakė, kad viskas, mašina nubrozdinta, traktoriaus priekinis ratas numuštas, o kas kaltininkas jis nežino. Ji nuvažiavo su dviračiu į įvykio vietą ir pamatė, kad sėdi ponia L., kuri jai pasakė, kad ji važiavo, nepastebėjo ir nuvažiavo, dabar ji galės savo traktorių tvarkytis, o ji savo. Tada atvažiavo S. ir N. Nustatė J. girtumą, paskui liepė skaičiuoti atbuline tvarka, liepė eiti tiesia linija ir pasakė, kad jam pretenzijų neturi. Vėliau traktorių ištempė į stovėjimo aikštelę. Paskui leido parsitempti traktorių ir ji už nuvežimą ir saugojimą sumokėjo ir, kadangi ponia L. sugadino techniką ir mašiną nubrozdino, nori, kad ši atlygintų nuostolius. Jos nuomone kalta ponia L. Ji dar buvo nusivežusi „Stop“ ženklą, bet jo nebereikėjo, nes jau buvo nuvažiavus nuo kelio. Tą avariją matė D. Jos parodymai užrašyti taip, kaip buvo. Atsakydama į institucijos atstovo D. V. klausimus nurodė, kad traktorius nebuvo pajudėjęs iš vietos, buvo sujungtos visos lempos ir pažibinčiai ir mašina buvo apšviesta. Nors vairavo automobilį, tačiau teisės vairuoti neturi. Bandė pati išvairuoti automobilį, bet nepavyko. Atsivežus medžiaginį trosą, dar bandė mašiną stumti, bet trosas nutrūko. Paskui atsivežė kitą trosą. Kai ji su dviračiu grįžo į įvykio vietą, J. jau buvo atėjęs. Kur buvo trosas, ar jis sulankstytas, ar prie traktoriaus, ji nematė. Kai išvažiavo į namus, trosas buvo prikabintas prie traktoriaus ir buvo pervilktas per kelią. Eismo įvykio vietoje rodė S., kad nubrozdintas „Volvo“ šonas.
Liudytoja G. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsimena, jog buvo tamsus paros metas. Lengvasis automobilis buvo griovyje, traktorius priešpriešinėje juostoje. Ir dar vienas automobilis griovyje. Įvykio vietoje rado automobilio, nuožiavusio nuo kelio savininkę, traktoriaus vairuotoją ir kito automobilio vairuotoją. Tiek kaltinamojo mama, vardo ir pavardės neprisimena, tiek traktoriaus vairuotojas, nurodė, kad lengvasis automobilis nuvažiavo į griovį ir su traktoriumi atvažiavo jo ištraukti. Kita vairuotoja aiškino, kad važiavo nuo (duomenys neskelbtini), nepastebėjo nuo traktoriaus iki automobilio griovyje ištempto troso, ir pro jį pravažiavo, nes ją „apspigino“ traktoriaus lempos. Sakė, kad dar bandė atsitraukti į šoną, bet jis važiavo ant jos ir jai nebebuvo, kur važiuoti ir apvažiavo dešine puse. Kur įvykio vietoje buvo trosas, nepamena. Galimai vienas galas prie traktoriaus priekio, o kur kitas, nepamena. Atvykus, visi asmenys buvo įvykio vietoje. Į įvykio vietą atvažiavo su R. S.. Girtumas buvo nustatytas tik vyrui. Kai atvažiuoja į įvykio vietas, kaip randa, taip viską matuoja, fotografuoja, nieko nenešioja. Eismo įvykio schemą braižė jos kolega. Kadangi B. atrodė labai neblaivus ir, kad nesiblaškytų po kelią, jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Viskas kas vyko, buvo filmuojama „body“ kamera. Automobilius apžiūrėjo ji, bet tiksliai nepamena, atrodo, kad nukentėjusiam automobiliui buvo stipriai nubrauktas kairės pusės šonas, o traktoriui apgadintas priekis. Ar buvo automobilio apgadinimas ant dešinės pusės, nepamena. Situacija jai buvo daugmaž aiški, pagal automobilių išsidėstymą. Apžiūrėjo „Volvo“ galą ir jis apgadintas nebuvo.
Liudytoja M. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo gautas pranešimas, kad įvyko eismo įvykis ir vienam transporto vairuotojui nustatytas neblaivumas. Neblaivumas buvo nustatytas po eismo įvykio, kol nebuvo išaiškintos jo aplinkybės, ir neblaivumas buvo didesnis nei 1,50 promilės. Nuvykusi pabendravo su vairuotoju, tačiau dabar neprisimena ką J. B. paaiškino. Pakalbėjo su vienu iš liudytojų ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Jai atvykus eismo įvykio vietoje jau buvo S. ir N., formino eismo įvykį, rinko dokumentus, braižė schemą ir apsiklausė vieną iš dalyvių. Matė, kad įvykyje dalyvavo traktorius, du automobiliai nuvažiavę nuo kelio, tačiau kokie apgadinimai, negali pasakyti. Troso nepamena. Apklausė nukentėjusiąją, tačiau nepamena ką ji pasakojo. Iš jos žodžių surašė apklausos protokolą. Mano, kad turėjo būti daromas vaizdo įrašas. Nepamena, kas pildė dokumentus dėl priverstinio traktoriaus nuvežimo. Traktoriaus nuvežimą, jo užkėlimą vykdo atvykęs darbuotojas.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 18 d., apie 19.33 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), kelyje susidūrė ir į griovį nuvažiavo automobilis „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir traktorius. Įvykio vietoje išsiaiškinta, kad D. B., neturinti teisės vairuoti transporto priemonės ir nepasirinkusi saugaus važiavimo greičio, posūkyje nesuvaldė automobilio „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į pakelės griovį. Įvykio vietoje buvęs J. B., kuriam nustatytas 2,01 ir 1,98 promilių neblaivumas, paaiškino, kad su traktoriumi VTZ T-25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, atvyko iš namų iš griovio ištraukti automobilio „Volvo V40“. Jis pareigūnams nurodė, kad ir prieš eismo įvykį, ir po jo vartojo alkoholį. Automobilio „Land Rover“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja L. L. policijos pareigūnams teigė, kad pastebėjo kelio viduryje stovintį traktorių, sukabintą lynu su griovyje įvažiavusiu automobiliu. Ji važiavo per traktoriaus ir griovyje esančio automobilio vidurį, kliudė traktorių.
Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad kažkiek tą įvykį atsimena. Jis kartu su kolega pirmieji atvyko į įvykio vietą, nustatė girtumą, matavo. Žino, kad buvo traktorius ir lengvoji mašina. Viską susižymėjo ir perkėlė į dokumentus. Viskas buvo taip, kaip surašyta. Jis surašinėjo ir braižė įvykio schemas. Kur buvo buksyrinis trosas, jis nepamena.
Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2020 m. kovo 5 d. ekspertizės akte Nr. 11-16(20), atsakant į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. 2020 m. sausio 28 d. nutarime skirti eismo įvykio ekspertizę pateiktus klausimus, pateikta išvada, kad:
1. Kokioje padėtyje susidūrimo momentu buvo transporto priemonės viena kitos atžvilgiu?
Kontakto metu tarp „Land Rover Freelander“ dešiniojo šono ir „Volvo V40“ dešiniojo šono buvo smailus kampas, atviras link automobilio „Land Rover Freelander“ galo, o pirminiu susidūrimo momentu tarp automobilio „Land Rover Freelander“ kairiojo šono ir traktoriaus priekinės plokštumos buvo smailus kampas, atviras į kairę automobilio „Land Rover Freelander“ atžvilgiu.
2. Koks buvo transporto priemonių greitis susidūrimo metu?
Susidūrimo su automobiliu „Land Rover Freelander“ momentu, traktorius „VTZ VMTZ T 25“ ir automobilis „Volvo V40“ buvo patempti link jo. Iš tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų nėra galimybės apskaičiuoti automobilio „Land Rover Freelander“ greičio susidūrimo momentu.
3. Ar transporto priemonių vairuotojai turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo?
Šioje eismo situacijoje transporto priemonių – automobilio „Volvo V40“ vairuotoja ir traktoriaus „VTZ VMTZ T 25“ vairuotojas įjungę avarinės šviesos signalizaciją minėtose transporto priemonėse arba pastatęs avarinio sustojimo ženklą ne mažesniu kaip 50 m atstumu iki automobilio „Volvo V40“ bei naudoję tempimo jungtį, pažymėtą ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba ryškios spalvos, o automobilio „Land Rover Freelander“ vairuotoja laiku stabdydama vairuojamą automobilį savo važiavimo krypties eismo juostoje, arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto - turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo.
4. Kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti?
Šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo transporto priemonių – automobilio „Volvo V40“ ir traktoriaus „VTZ VMTZ T 25“ vairuotojų veiksmai, – prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje tamsiu paros metu neįjungę avarinės šviesos signalizacijos minėtose transporto priemonėse arba nepastatę avarinio sustojimo ženklo ne mažesniu kaip 50 m atstumu iki automobilio „Volvo V40“ bei naudoję tempimo jungtį nepažymėtą ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba ryškios spalvos, kėlė grėsmė eismo saugumui, sudarė kliūtį automobilio „Land Rover Freelander“ judėjimui, ir pastarojo vairuotojos veiksmai, – laiku nestabdė vairuojamo automobilio savo važiavimo krypties eismo juostoje, nusuko į dešinę, dėl ko susidūrė ne tik su traktoriumi, bet kontaktavo ir su dešinėje pusėje už kelio važiuojamosios dalies ribų nuvažiavusiu automobiliu „Volvo V40“.
Ekspertė E. G. – G. teismo posėdžio metu atsakydama į advokato Vidmanto Skabursko klausimus nurodė, kad automobilio „Land Rover“ greičio neskaičiavo, nes greičio apskaičiuoti buvo neįmanoma, skaičiavo stabdymo kelią pagal nurodytą greitį. Ekspertizės akto 7 paveiksle geltona rodykle pažymėtas sumušimas nėra stačiakampio formos, labiau pusmėnulio formos, galimai padarytas traktoriaus vairo skersine trauke tolimesnio kontakto su minėtu objektu metu, duomenų, kurie prieštarautų tam, kas nustatyta nebuvo. Ekspertizės akto 6 lape nurodyta, kad „nutrūkęs tempimo trosas nubraukė automobilio „Land Rover Freelander“ dešinį šoną ties 9 paveiksle žaliomis rodyklėmis pažymėta vieta“, šie duomenys paimti pagal sugadinimo pobūdžius, nes tiek užduotyje buvo nurodyta, kad buvo sukabinti tempimo trosu, tiek ant automobilio buvo likę kontakto nuo troso, tiek eismo įvykio schemoje, ties automobiliu „Volvo“, buvo parodytas trosas. Kad trosas įvykio metu buvo nutrauktas, ji pati nesugalvojo, galbūt iš nuotraukų matė, kad jis jau buvo atsidalinęs, t. y. vienas galas buvo, kito nebuvo. Vertinant sugadinamus ir tai kas užduotyje nurodyta, kad traktorius ir automobilis „Volvo“ buvo sukabinti, vertinant pėdsakus įvykio vietoje, kurie yra užfiksuoti ties traktoriumi ant važiuojamosios kelio dalies, kurie rodo, kad jis buvo patemptas, vertinant tai, kad ant automobilio „Land Rover“ dešiniojo šono sugadinimai, kurie, tikėtina, buvo padaryti kontakto metu su „Volvo“, prasideda ne nuo automobilio priekio, o nuo vidurio, tai rodo, kad prieš pat eismo įvykį traktorius ir automobilis „Volvo“ buvo sukabinti ir buvo patemti, o trosas, tikėtina, nutrūko. Iš nuotraukų matyti, kad trosas guli prie „Volvo“, atstumas nuo „Volvo“ iki traktoriaus yra pakankamai didelis, trosas susiraitęs, todėl tikėtina, pagal visus duomenis, jis turėjo nutrūkti. Ant „Volvo“ bamperio įbrėžimai atsirado nuo kontakto su „Land Rover“. Nuo šio kontakto „Land Rover“ negalėjo pasukti link traktoriaus, nes kontaktas buvo slystamojo smūgio ir jis įtakos, kad automobilis „Land Rover“ ženkliai pakeistų judėjimą kryptį, negalėjo turėti. Patvirtino, kad eismo įvykio metu transporto priemonės buvo sukabintos tempimo trosu, o ar jis nutrūko ar nenutrūko, eismo įvykio išvadai neturi jokios įtakos. Savo pateiktą ekspertizės aktą palaiko.
Traukiamo administracinėn atsakomybėn J. B. atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas teismo posėdžio metu nurodė, kad kyla abejonės ar tikrai transporto priemonės buvo sukabintos tempimo lynu. Nebuvo pateikta vaizdo medžiaga ir negalima nustatyti ar buvo nutrūkęs trosas ir negalima teigti, jog byloje nustatytos teisingos aplinkybės. Ekspertė pateikė tokias išvadas, nes jai buvo nurodyta, kad transporto priemonės buvo sukabintos trosu. Nesant vaizdo medžiagos, negalima įrodyti ar trosas buvo nutrūkęs. Jo atstovaujamasis pripažįsta kaltę, kad nepastatė avarinio ženklo nustatytais atstumais. Tačiau nuėjimas į namus už 200 metrų ir grįžimas atgal negali būti laikomas pasišalinimu iš įvykio vietos, nes galbūt jis tai padarė dėl streso ar nuėjo kitais reikalais, todėl šioje dalyje J. B. neturėtų būti pripažintas kaltu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.
Šiuo nagrinėjamu atveju pareigūnas atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad J. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET 91.5, 91.7, 92, 215 ir 218 punktų pažeidimus, t. y., dėl avarinės šviesos signalizacijos transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, neįjungimą; dėl to, kad jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, traktoriaus vairuotojas nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, be to, dėl to, kad velkamai transporto priemonei nebuvo įjungta avarinė šviesos signalizacija, taip pat dėl to, kad naudota vilktis nebuvo pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba nebuvo ryškios spalvos.
Šiuo nagrinėjamu atveju J. B. teismo posėdžio metu sutiko, jog nebuvo pastatęs avarinio sustojimo ženklo nustatytu atstumu, taip pat, kad nebuvo įjungta avarinė šviesos signalizacija, tačiau nesutiko su tuo, kad jo vairuojamas traktorius „VTZ VMTZ T25“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sujungtas tempimo jungtimi su pakelės griovyje stovinčiu automobiliu „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Kad traktorius „VTZ VMTZ T25“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sujungtas tempimo jungtimi su pakelės griovyje stovinčiu automobiliu „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė nukentėjusioji L. L.. Šiuos jos parodymus visiškai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus vyresnioji ekspertė E. G. – G., kuri tiek ekspertizės akte, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad vertinant pėdsakus įvykio vietoje, kurie yra užfiksuoti ties traktoriumi ant važiuojamosios kelio dalies, kurie rodo, kad jis buvo patemptas, vertinant tai, kad ant automobilio „Land Rover“ dešiniojo šono sugadinimai, kurie, tikėtina, buvo padaryti kontakto metu su „Volvo“ ir prasideda ne nuo automobilio priekio, o nuo vidurio, tai rodo, kad prieš pat eismo įvykį traktorius su automobiliu „Volvo V40“ buvo sukabinti. Šiais parodymais teismas netikėti neturi pagrindo ir nėra duomenų galinčių juos paneigti.
Byloje buvo pateiktas antstolio R. K. 2020 m. sausio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės dėl automobilio „Volvo“ paliktų pėdsakų griovio krante. Šis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ekspertizei pateiktas nebuvo ir ekspertė jo nevertino. Kaip matyti iš advokato Vidmanto Skabursko kontoros 2020 m. kovo 6 d. rašto Nr. 47, šis protokolas buvo pateiktas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui su prašymu jį prijungti prie administracinės bylos Nr. 07-19-9516546, tačiau, kad jis būtų pateiktas ir ekspertui, prašyme nenurodyta. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog šis protokolas turėjo įrodyti, kad automobilis „Volvo V40“ nebuvo eismo įvykio metu patemptas. Teismas atkreipia dėmesį, jog faktinės bylos aplinkybės protokolu užfiksuotos praėjus daugiau nei mėnesiui nuo eismo įvykio, todėl kelia abejonių ar per šį laiką eismo įvykio vieta nebuvo pakitusi arba pakeista, be to, teismo posėdžio metu nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei jo atstovas taip ir nepaaiškino kuo šis pateiktas protokolas su nuotraukomis reikšmingas bylos nagrinėjimui ir kokias aplinkybes pagrindžia.
Atsižvelgiant į tai, kad pats J. B. pripažino, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo pastatęs avarinio sustojimo ženklo teisės aktų nustatytu atstumu, taip pat nebuvo įjungęs avarinės šviesos signalizacijos, be to, atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, ekspertės paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų, nukentėjusiosios parodymus, konstatuotina, kad J. B. vairuodamas traktorių „VTZ VMTZ T25“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, naudojo tempimo jungtį nepažymėtą ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba ryškios spalvos, sujungtą su pakelės griovyje stovinčiu automobiliu „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiais išvardintais veiksmais J. B. pažeidė KET 91.5, 91.7, 92, 215 ir 218 punktų nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams, kai šie pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo yra susiję, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Šiuo nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. po eismo įvykio, įvykusio 2019 m. gruodžio 18 d., 19.29 val., kelyje (duomenys neskelbtini), nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir išėjo į namus esančius už 200 metrų, kai eismo įvykio metu padaryta žala viršijo 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (908,18 Eur (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis – 18).
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y., asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Taigi šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y., nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y., pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (LAT nutartys Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014, 2AT-54-648/2016).
Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys J. B. padarytų KET 9, 219.2 ir 220 punktų pažeidimai. KET 9 punkte numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, t. y., nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. (duomenys neskelbtini) 2 ir 220 punktuose numatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui, t. y., pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus bei <...> jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Šių tiek bendro pobūdžio, tiek nustatančių pareigas eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai reikalavimų ir pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.
Kaip pabrėžiama teismų praktikoje, asmuo pasišalindamas iš eismo įvykio vietos paprastai siekia nuslėpti tam tikrą informaciją bei išvengti dar didesnių neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. vairuodamas traktorių „VTZ VMTZ T25“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, naudojo tempimo jungtį nepažymėtą ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba ryškios spalvos, sujungtą su pakelės griovyje stovinčiu automobiliu „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be to, būdamas neblaivus. Šios aplinkybės parodo, jog J. B. galėjo turėti motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos.
Pats J. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su tuo, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos ir nurodė, kad grįžęs išgėrė alaus, degtinės. Šias aplinkybes, be J. B. paaiškinimo, patvirtina ir liudytoja D. B., kuri nurodė, kad J. B. grįžo namo ir pasakė apie įvykusią avariją, bei nukentėjusioji L. L., kuri parodė, jog po eismo įvykio matė vaikštantį vyrą, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino, o vėliau grįžo, tada ji pažino, kad tai J. B.. Tačiau teismo posėdžio metu J. B. atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas nurodė, kad J. B. nuėjimas į namus už 200 metrų ir grįžimas atgal negali būti laikomas pasišalinimu iš įvykio vietos.
Pabrėžtina, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų, nes šiam pažeidimui inkriminuoti pakanka nustatyti iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinį. J. B. nurodomos priežastys dėl ko jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y., kad patyrė šoką, reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Iš eismo įvykio vietos su eismo įvykiu susijęs asmuo negali pasišalinti, kol nėra išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės (užpildyta eismo įvykio deklaracija ar sulaukta policijos pareigūnų, jei jie yra kviečiami), visos eismo įvykio aplinkybės turi būti išsiaiškinamos transporto priemones vairavusiems asmenims būnant eismo įvykio vietoje, o nepraėjus tam tikram laiko tarpui, kaip šiuo atveju, palikus eismo įvykio vietą ir vėliau į ją sugrįžus. Reikšmės kokiu atstumu buvo pasišalinta iš įvykio vietos, ši aplinkybė sprendžiant asmens kaltę, neturi. Dėl to nurodytos aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. grįžo į eismo įvykio vietą, davė paaiškinimus, negali būti vertinamos kaip šalinančios jo atsakomybę dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo.
Taigi teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog J. B. sąmoningai, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą KET, tokiu būdu jis padarė pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Bylos nagrinėjimo metu tikslintini duomenys apie administracinio nusižengimo padarymo vietą, nes iš byloje esančių eismo įvykio vietos schemos, liudytojo apklausos protokolo, foto lentelių su paaiškinimais, matyti, kad eismo įvykis įvyko kelio (duomenys neskelbtini) 35 kilometre, o ne 31 kilometre, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Todėl J. B. administracinio nusižengimo padarymo vieta tikslintina, nurodant, kad J. B. 2019 m. gruodžio 18 d., 19.29 val., Pakruojo r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 35 kilometre, vairuodamas traktorių „VTZ VMTZ T25“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, naudojo tempimo jungtį nepažymėtą ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba ryškios spalvos, sujungtą su pakelės griovyje stovinčiu automobiliu „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįjungęs avarinės šviesos signalizacijos minėtose transporto priemonėse ir nepastatęs avarinio sustojimo ženklo ne mažesniu kaip 50 m atstumu iki automobilio „Volvo V40“ kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį automobilio „Land Rover Freelander“ vairuotojai, kuri laiku nestabdė vairuojamo automobilio savo važiavimo krypties eismo juostoje, dėl ko įvyko susidūrimas ir buvo apgadintos transporto priemonės. Šis nusižengimo vietos patikslinimas nekeičia administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje, esmės, kuri yra šiuo atveju įrodyta pilnai, o taip pat nekeičia ir J. B. šių padarytų administracinių nusižengimų kvalifikacijos (ANK 635 straipsnio 3 dalis).
ANK 614 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio kodekso 38 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, kai nors vieno iš padarytų administracinių nusižengimų bylą turi nagrinėti teismas, teismui perduodama nagrinėti byla ar bylos dėl visų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju, administracinis nusižengimas numatytas 426 straipsnio 2 dalyje priskirtas nagrinėti teismui (ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ir nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja teismas.
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 straipsnis). J. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusižengimus padarė, būdamas neblaivus (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). J. B. yra nedirbantis, iš dalies darbingas, savo šeimos neturi, gyvena su tėvais. Todėl atsižvelgus į visas išdėstytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, J. B. už padarytus administracinius nusižengimus numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje bei 417 straipsnio 1 dalyje, skirtinos baudos, artimesnės šių teisės normų sankcijose numatytų baudų vidurkiams (ANK 32, 34-36 straipsniai).
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Todėl už atskirus administracinius nusižengimus J. B. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos pagal ANK 38 straipsnyje numatytas taisykles.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojui gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismo nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta ir neskiriant J. B. administracinio poveikio priemonės, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas J. B. neskirtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 629 straipsnio 1 dalimi, 637 ir 646 straipsniais,
nutaria:
J. B. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti administracines nuobaudas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) eurų baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį – 1450 (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio taisyklėmis, paskirtas baudas subendrinti, ir J. B. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1450 (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Išaiškinti J. B., kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 20115511253. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Išaiškinti J. B., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.