- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- 2YT-3125-1069/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01197-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Lytagra“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lytagra“ ir antstolis Kęstutis Košys,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. teisme gautas pareiškėjo (skolininko) A. L. skundas dėl antstolio Kęstučio Košio \ veiksmų vykdomosiose bylose Nr.: 0118/19/01683; 0118/19/01682; 0118/19/01681, kuriuo prašoma: 1) atšaukti antstolio Kęstučio Košio vykdomas varžytines, kuriose parduodamas nekilnojamasis turtas (žemės sklypai); 2) informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos apie galimybę Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje išvardintiems subjektams pirmumo teise įsigyti žemės sklypus; 3) per nustatytą terminą nesulaukus pasiūlymų įsigyti žemės sklypus iki varžytynių, skelbti žemės sklypų varžytynes.
Šalies argumentai
2. Skunde nurodo, kad antstolio Kęstučio Košio kontoroje jo atžvilgiu yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0118/19/01683, Nr. 0118/19/01681, Nr. 0118/19/01682, kuriose antstolis vykdo skolos išieškojimą išieškotojos AB „Lytagra“ naudai. Antstolis yra paskelbęs varžytynes, kuriose parduodami žemės sklypai, nuosavybės teise skolininkui ir įkaitų davėjams. Antstolis turtą pardavinėjo neteisėtai, pažeidžiant subjektų, turinčių pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus, teises. Turtą parduodat iš varžytinių, šio turto bendrasavininkams turi būti sudarytos sąlygos pirmumo teise turtą įsigyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui būdu. Analogija turi būti taikoma ir besiribojančių žemės sklypų su parduodamu žemės sklypu savininkams. Nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyke nustatytų subjektų teises įsigyti žemės sklypus pirmumo teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo išaiškinta, kad turtą parduodant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui būdu, pirmumo teisę įsigyti šį turtą turi turto bendrasavininkai (e3K-3-182-611/2018) įvertinus minėtą kasacinio teismo išaiškinimą ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui būdu turi besiribojančio su parduodamu žemės sklypu savininkai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą - siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, o vykdymo proceso tikslas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą per se nepakankamas pateisinti vykdymo proceso dalyvių turtinių interesų pažeidimą. Taigi antstolis turėjo prieš skelbiant varžytynes kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos su pranešimu, kad planuojama skelbti turto varžytynes ir pirmenybės teisę turintys subjektai turi teisę per nustatytą terminą įsigyti žemės sklypus, o pirmenybės teisę turintiems subjektams nepareiškus noro įsigyti jo žemės sklypų skelbti turto varžytynes. Tokiu būdu antstolis nebuvo aktyvus, pažeidė imperatyvias teisės normas ir skolininko teisę, kad turtas būtų parduotas už kuo maksimalesnę turto kainą. Maksimalesnę turto kainą galima gauti tik tada, jei antstolis tinkamai atlieka savo pareigas, išviešina apie galimybę įsigyti žemės sklypus per Nacionalinę žemės tarnybą.
3. Antstolis Kęstutis Košys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir 2020-07-24 patvarkymu (Nr. S-20-118-25668) nustatęs, jog skundas yra nepagrįstas, jo netenkino bei kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė teismui. Nurodė, kad antstolis neturi jokio teisinio pagrindo atlikti skolininko prašomus veiksmus. Skolininkas cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepagrįstai remiasi ten išdėstytais motyvais, kadangi bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo skundžiamose bylose nagrinėjamų aplinkybių. Skolininkas skunde teigia, jog antstolis pažeidė asmenų, turinčių žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su varžytynėse parduodamais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, teises, tačiau cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje yra nagrinėjamos varžytynėse pardavinėjamo turto bendraturčių teisės. Skundžiamas antstolio neveikimas nėra tapatus situacijai, kurią skolininkas skunde siūlo taikyti kaip analogiją.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotam asmeniui AB „Lytagra“ procesiniai dokumentai 2020-07-30 įteikti tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
1. Iš nagrinėjamos ir teismui atsiųstų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolio Kęstučio Košio kontoroje buvo užvestos ir šiuo metu yra vykdomosios bylos 3 vykdomosios bylos pagal išieškotojos AB „Lytagra“ pateiktus vykdomuosius dokumentus (notaro išduotos vykdomuosius įrašus) skolininko A. L. atžvilgiu: 1) 2019-10-10 patvarkymu antstolis priėmė vykdyti 2019-09-26 Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. išduotą vykdomąja įrašą Nr. 9853 (vykdomoji byla Nr.: 0118/19/01681, b. l. 1-16, 17); 2) 2019-10-10 patvarkymu antstolis priėmė vykdyti 2019-09-26 Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. išduotą vykdomąja įrašą Nr. 9851 (vykdomoji byla Nr.: 0118/19/01682, b. l. 1-11, 12); 3) 2019-10-10 patvarkymu antstolis priėmė vykdyti 2019-09-26 Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. išduotą vykdomąja įrašą Nr. 9849 (vykdomoji byla Nr.: 0118/19/01683, t. 1, b. l. 1-16, 17).
2. Antstolis, vykdydamas išieškojimus išieškotojos AB „Lytagra“ naudai, paskelbė nekilnojamojo turto varžytinės ir skolininkui bei įkaito davėjams 2020-01-10, 2020-01-13, 2020-01-14, 2020-01-31, 2020-02-03 siuntė pranešimus, informuodamas apie jų teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėjus (vykdomoji byla Nr.: 0118/19/01683, t. 2, b. l. 104-132). Tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, apie tai, kad skolininkas ir (ar) įkaito davėjai būtų pasinaudoję savo teisėmis ir iki varžytynių paskelbimo būtų pasiūlę areštuoto turto pirkėjus.
3. Skolininkas skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžia kasacinio teismo praktikoje pateiktu CK 4.79 straipsnio 1 dalies aiškinimu, pagal kurį vykdymo procese priverstinai realizuojamo turto bendraturtis turi pirmenybės teisę įsigyti realizuojamą turtą skolininko siūlomo pirkėjo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018). Skolininko įsitikinimu, toks kasacinio teismo išaiškinimas pagal analogiją turi būti taikomas ir besiribojančių žemės sklypų savininkų atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, o antstolis nesudarė sąlygų subjektams, turintiems pirmumo teisę įsigyti turtą iki varžytynių ir apie turto realizavimą nepranešdamas Nacionalinei žemės tarnybai, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, su tokiais skolininko argumentais nėra pagrindo sutikti.
4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme įtvirtintas subjektų ratas ir jų eilė, turinti pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių (minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis).
5. Šiuo atveju aktualu tai, kad prasidėjus priverstinio vykdymo procesui į skolininko turtą pagal kreditoriaus antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą išieškojimas iš skolininko turto vyksta CPK normų ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolų išieškojimą ir realizuodamas pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, neprivalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir pranešti Nacionalinei žemės tarnybai apie sprendimus parduoti žemės sklypus, nes tokia pareiga neįtvirtinta vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-313/2015).
6. Be to, CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Taigi, dar pradinėje vykdymo proceso stadijoje skolininkas turi teisę susirasti pirkėją ir tarpusavio susitarimu nurodyti pageidaujamą savo priverstiniu būdu parduotino turto kainą. Vadinasi skolininkas prieš paskelbiant turto varžytynes, galėjo siūlyti savo pirkėjus, tame tarpe ir nurodytus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, tačiau to nepadarė.
7. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, jog skunde dėl antstolio veiksmų, skolininkas A. L. nenurodė ir teismas nenustatė teisinio ir faktinio pagrindo spręsti, jog būtų pažeista turto pardavimo iš varžytinių organizavimo tvarka. Todėl skolininko skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas
nutaria:
skolininko A. L. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.