Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-10-18 · Civilinė byla Nr. e2-11273-1171/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-18
Bylos Nr.
e2-11273-1171/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06840-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Brazinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Titandrius“
Atsakovas
V. M.
Advokatai
Robertas Naruševičius, Vidmontas Vėgelis
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-11273-1171/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06840-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.5.1; 3.2.3.1; 3.4.1.7; 3.2.6.1(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,sekretoriaujant Ilonai Terminienei, Raimondai Mikalajūnaitei,vertėjaujant Julijai Portnovai, Giedriui Račkauskui,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Titandrius“ atstovui advokatui Robertui Naruševičiui,

atsakovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Titandrius“ ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Titandrius“ prašo panaikinti 2022 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. DGKS byloje Nr. APS-131-2096, priteisiant ieškovui UAB „Titandius“ iš atsakovo V. M. įmonei padarytą turtinę žalą, iš viso 686,61 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad jos darbuotojas V. M. (atsakovas) nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. spalio 26 d. dirbo su vilkiku DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini)) komandiruotėje užsienyje. Grįžus iš komandiruotės paaiškėjo, kad vilkike yra negrįžtamai sugadinti akumuliatoriai. Vilkikas turi garantiją, todėl dėl akumuliatorių remonto buvo kreiptasi į UAB „Centrako“, kuris atlieka garantinį aptarnavimą. 2021 m. sausio 31 d. UAB „Centrako“ atstovas M. S. el. laišku informavo ieškovę, kad vilkiko garantija atmesta, nes akumuliatoriai buvo naudojami nesilaikant taisyklių, todėl jie buvo nepataisomai sugadinti. Kadangi garantija buvo atmesta, UAB „Centrako“ pateikė sąskaitą už akumuliatorių keitimą 686,61 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo. Dėl šios priežasties ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Robertas Naruševičius palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas vairuotoju dirba seniai, todėl žinojo transporto priemonės DAF naudojimo specifiką. Pastebėjo, jog skiriasi vilkikų akumuliatorių naudojimo tvarka. Teigia, jog vilkikų DAF akumuliatorių negalima naudoti, neužvedus transporto priemonės variklio. Šiuo atveju pati transporto priemonė nurodė – skydelio ekrane užsidegė lemputė, kad privalu užkurti transporto priemonę. Po transporto priemonės stovėjimo, užvedus variklį 7 min., to užteko tik užvesti pačią transporto priemonę, bet to nepakako kitiems dalykams: šildymui, viryklės naudojimui ir t.t. Mano, jog tikriausiai atsakovas tikėjosi, jog su transporto priemone jam nuvažiavus 600 km, užteks akumuliatoriaus baterijų energijos ir kitiems prietaisams, tačiau to neužteko. Akumuliatoriaus naudojimo taisyklėse yra pažymėta, kad, jei yra naudojami pagalbiniai komponentai (pvz. viryklė), juos naudojant esant žemesnei oro temperatūrai, gali susidaryti taip, jog ilgainiui energijos neužteks. Šiuo atveju vairuotojas, užvesdamas vilkiką 7 min, tai darė nepakankamą laiko tarpą. Pastebėjo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog informavo darbdavį apie transporto priemonės gedimą. Išsikrovęs akumuliatorius gali užsivesti ir tai leidžia važiuoti, tačiau jis buvo nusilpęs ir negalėjo palaikyti normalaus rėžimo. Atsakovui grįžus į Lietuvą, darbdavys pamatė, kad užsidegus lemputė, todėl ėmė ieškoti priežasčių ir kreipėsi į garantinį aptarnavimą UAB „Centrako“. Išsiaiškino, kad tam tikru momentu transporto priemonė nebuvo užvesta tam pakankamą laiką – akumuliatorius buvo pilnai išsikrovęs. Taisyklėse numatyta, jog reikia 30 min akumuliatoriui įkrauti. Su akumuliatorių taisyklėmis atsakovas buvo supažindintas, tai patvirtina darbo tvarkos taisyklės ir pareiginiai nuostatai, kuriose nurodyta, jog vairuotojas turi žinoti pagrindinius ADR sutarties reikalavimus, įrangos veikimo ir priežiūros ypatumus, ir prisiima atsakomybę. Taisyklės yra automobilio knygoje, vairuotojas turi žinoti šias taisykles. Knyga yra saugoma transporto priemonėje, ji yra anglų kalba su vertimu į rusų kalbą. Atsakovas nereiškė priekaištų, kad su ja nebuvo susipažinęs.

2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Vidmontas Vėgelis palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, po 10 val. stovėjimo 2021 m. spalio 21 d. atsakovas užvedė transporto priemonę 7 min ir išjungė variklį. Tuo metu užsidegė raudona lemputė. Nežiūrint to, atsakovas išjungė variklį ir į tai nekreipė dėmesio. Pagal taisykles turėjo pranešti darbdaviui, kad prietaisų skydelyje dega lemputė, tačiau apie transporto priemonės gedimą darbdavio neinformavo. Į tai žiūrėjo atsainiai, dar savaitę važinėjo, o grįžus iš reiso nustatytas akumuliatoriaus gedimas. UAB „Centrako“ kreipėsi į olandų firmą „DAF“ ir 2021 m. lapkričio 6 d. gavo atsakymą, kad baterijos sugadintos – pažeista jų normali veikla, todėl atsisakyta taikyti garantinį remontą. Pažymėjo, kad atsakovas sąmoningai gadino baterijas, nes jis nei vienos nakties nemiegojo motelyje, nors tam buvo skirta 3000 Eur. Tačiau sistemingai to nedarė – taupydamas pinigus miegojo kabinoje. Buvo spalio pradžia, oras šaltas, todėl naudojo šildymo prietaisą, šildė maistą. Nepateikė darbdaviui įrodymų, kad būtų ilsėjęsis moteliuose, tai tik patvirtina, jog jis alino akumuliatorius, kad baterijų galingumas per mažas, apie tai jį įspėjo lemputė. Tačiau atsakovas to nepaisė, taip pat nekreipė dėmesio į akumuliatoriaus techninius parametrus, kad negalima jo išsekinti daugiau kaip pusę. Išvažiavo su techniškai tvarkinga mašina, kurią ieškovė įsigijo kovo mėn. Visos aplinkybės rodo, kad atsakovas nesilaikė mašinos naudojimo instrukcijos, turėjo būti susipažinęs su transporto priemonės techniniais parametrais, vairuotoju dirba ne vienus metus.

Atsiliepimu atsakovas V. M. su ieškiniu nesutiko, prašo ieškovės ieškinį atmesti. Paaiškino, jog įmonė įsigijo lizingu 4 DAF sunkvežimius, visi jie turėjo akumuliatoriaus problemų. Teigia, kad ne kartą pranešė direktoriui, kad būtina atlikti akumuliatoriaus techninę priežiūrą, nes akumuliatoriai tinkamai neišlaiko įkrovos. Pasak atsakovo, jis keletą kartų skambino direktoriui, kad praneštų apie prietaisų skydelyje pasirodžiusį pranešimą, jog akumuliatorius neišlaiko įkrovos. Turi daugiau nei 25 metų vairuotojo darbo patirtį, kurios, jo nuomone, pakanka gedimo priežasčiai nustatyti. Šiuo atveju akumuliatorius turėjo gamyklinį defektą. Paaiškino, kad prieš išvykdamas atostogų spalio 20-21 d. nuvažiavo 673 kilometrus. Važiavo apie 10 valandų, nuvažiavus tokį atstumą akumuliatorius turėjo įsikrauti maksimaliai. Šios įkrovos turėjo pakakti daugiau nei 3 dienoms su pasyviu elektros energijos vartojimu. Spalio 20 d. nuėjo miegoti apie 20 val. vakaro. Kartais buvo įjungiama autonominė viryklė, kad kabinoje būtų šilta. Apie 2.20 val. sunkvežimis jau judėjo, taigi jis užvedė ir spalio 21 d. nuvažiavo 540 kilometrų. Ieškovo teiginys, kad variklis nuo 03.49 val. iki 03.56 val. buvo užvestas tik 7 min. neatitinka tikrovės. Teigia, kad akumuliatoriaus eksploatavimo taisyklėse nėra nieko, kas būtų susijusią su ADR.

Teismo posėdyje atsakovas V. M. nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad virtuvėlės transporto priemonėje nebuvo; atlyginimas nėra didelis, jos negalėjo įsigyti. Komandiruotės metu jis kasdien važiuodavo apie 7 val. ir nuvažiuodavo 400 km, todėl nesutinka su priekaištais, kad transporto priemonę dar turėjo užvesti ir naktį. Miegodavo neįsijungęs šildymo. Skambino vadybininkui ir vadovui dėl to, kad greitai išsikraudavo akumuliatoriai. Po komandiruotės nuvyko į DAF centrą, kadangi transporto priemonė turėjo garantinį aptarnavimą, akumuliatoriai buvo pakeisti. Kai perėjo dirbti į kitą firmą, ieškovė kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Gali būti, jog buvo sausio mėnuo. Spalio mėn., kai pradėjo šalti, atsigulė miegoti transporto priemonėje, o po 4 val. užsidegė lemputė, įspėjanti apie akumuliatorių išsikrovimą. Šildymo įrenginių nejungė. Spalio 21 d. su akumuliatoriais viskas buvo gerai. Tą dieną važiavo 10 val., to pakanka, kad užvesti akumuliatorius. Nepamena, kodėl 7 min, buvo užvedęs transporto priemonę: gal kažkas privažiavęs sustojo šalia jo transporto priemonės, todėl apsidrausdamas užvedė vilkiką, kad nebūtų pavogtas krovinys ar vagiamas kuras. Neatsimena, ar po to skydelyje užsidegė lemputė. Autonominis šildymas yra įmontuotas transporto priemonėje. Jį buvo įsijungęs vieną kartą ir pamatė, kad greitai išsikrauna akumuliatoriai. Sutinka, kad akumuliatoriai turi skirtingus parametrus. Transporto priemonės, Renault, kurią dabar vairuoja, akumuliatoriai per dvi paras neišsikrauna. Teigia, jog vieninteliai įrenginiai, kuriuos naudojo transporto priemonėje, tai planšetinis kompiuteris ir telefonas. Taip pat buvo įjungęs autonominę viryklę, kuri įjungiama tuomet, kai išjungiamas transporto priemonės variklis. Jo, kaip vairuotojo, patirtis didelė: nuvažiuodavo per mėnesį 12 000 km ir akumuliatoriai neišsikraudavo. Telefonų išklotinių, kurios patvirtintų, jog skambino direktoriui dėl gedimų, pateikti negali. Mano, kad gali būti, jog į jo transporto priemonę buvo įdėti seni akumuliatoriai. Teigė, jog jo transporto priemonėje neveikė SBS, buvo ir kitų gedimų, dėl ko teko ir baudą susimokėti. Įmonėje buvo 4 DAF sunkvežimiai, 3 iš jų sugedo akumuliatoriai. Darbdavys darbo užmokestį pervesdavo į sąskaitą. Komandiruotpinigiai nakvynei nebuvo skiriami.

2022 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Centrakas“ klientų pasitenkinimo serviso išvystymo vadovas M. S. parodė, kad esant gedimui, atliekami akumuliatorių testai ir informacija perduodama gamintojui, kuris priima sprendimą – tai gamyklinis brokas ar gedimas. Atsakymas dėl akumuliatorių iškrovimo – ne gamyklinis brokas. Dėl per didelio akumuliatorių iškrovimo po to akumuliatoriai įkrovos nelaiko. Per kiek laiko bus užkraunamas akumuliatorius priklauso nuo to, kiek yra naudojama prietaisų. Kiek šiuo atveju buvo prijungta papildomų prietaisų atsakyti negali, nes tokio sekimo prietaiso nėra. Įjungus variklį, ant skydelio ekrane užsidega angliškas užrašas, lietuvių kalba reiškiantis „baterijos galia per maža“, bet variklis tokiu atveju dar užsiveda. Kol yra garantija, dėl gedimų visuomet kreipiasi į gamintoją ir šiuo atveju taip buvo. Akumuliatorius sugedo dėl per didelio jo iškrovimo – toks buvo atsakymas. Akumuliatoriai – ne taisoma detalė, jiems naudojamos dvi baterijos. Deganti lemputė ekrane rodė, kad per mažas baterijos galingumas. Jei vilkikas užsiveda, važiuoti galima. Tiksliai negali pasakyti, koks leidžiamas akumuliatoriaus išsikrovimas, kad jis nesugestų - gal apie pusę, nežino kokį lygį yra nustatęs gamintojas. Pakrovimo laikas priklauso nuo to, kiek yra išsikrovęs akumuliatorius. Užkrovimui reikia apie pusę valandos – žino iš patirties. Jei „batery low“ tikrai išsikrovęs. Paaiškino, jog įmonėje įdiegta speciali sistema, kurioje gamintojas sukelia atsakymus. Byloje pateiktas atsakymas - tai vaizdas iš sistemos. Transporto priemonėje išlieka paskutinio akumuliatoriaus išsikrovimo data, gali būti, kad šiuo atveju akumuliatorius ir anksčiau buvo išsikrovęs. 99 proc. akumuliatorių gedimų sudaro gedimai dėl jų netinkamos priežiūros, o ne dėl natūralios gedimo priežasties. Instrukcija (vadovas) būna prie kiekvieno vilkiko, joje yra sunkvežimio prietaisų ir naudojimo parametrai. Akumuliatoriai yra skirti vilkikams naudoti, o ne papildomiems prietaisams. Šildymo prietaisai naudoja labai daug energijos. Užvedus vilkiką, jis iš karto yra kraunamas, tačiau 7 min. neužtenka. Per šį laiką nebuvo atstatyta energija, kuri buvo sunaudota užvedimui. Darbo patirtis yra 3,5 metų, su garantiniu dirba 13 metų.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. spalio 7 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 20/74, pagal kurią atsakovas įmonėje pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (darbas atliekamas kelionėse Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse); darbo sutartis nutraukta 2021 m. gruodžio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (T.1, e. b. l. 8-13). UAB „Titandrius“ direktorius 2021 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. K/2021/07/23-VM ir patikslintu 2021 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. K/2021/10/26/VM vairuotojas V. M. komandiruojamas dirbti tarptautinių krovinių pervežimų vairuotoju Europos Sąjungoje su UAB „Titandrius“ priklausančiu automobiliu DAF (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. spalio 26 d. imtinai (T.1, e. b. l. 29 - 31).

Nustatyta, kad atsakovui grįžus iš komandiruotės, paaiškėjo, jog vilkike yra sugadinti akumuliatoriai. 2022 m. sausio 31 d. elektroniniu laišku M. S. informavo UAB „Titandrius“, kad vilkiko (duomenys neskelbtini) garantija atmesta, nes akumuliatoriai buvo naudojami nesilaikant taisyklių, todėl jie buvo nepataisomai sugadinti (T.1, e. b. l.119). Minėtą aplinkybę įrodo šie faktai: 1. Vilkike buvo 4 kartus užsidegęs pranešimas, kad akumuliatoriai baigia išsikrauti ir juos reikia pakrauti užvedant vilkiką, tai galima pamatyti iš diagnostikos duomenų „Warning Logger“/Atsisakius taisyti garantinį aptarnavimą, vilkiko akumuliatoriai buvo pakeiti, už darbus atliktus darbus ir pakeistus akumuliatorius UAB „Centrako“ 2022 m. sausio 27 d. išrašė PVM sąskaitą faktūra Serija CEN-V Nr. 247836 686,61 Eur sumai, kurią ieškovė 2022 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 117634 apmokėjo (T.1, e. b. l. 32-33).

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad transporto priemonės akumuliatoriai buvo negrįžtamai sugadinti atsakovo V. M. komandiruotės, trukusios nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. spalio 26 d., metu, ir aplinkybių, kad transporto priemonės sugadinimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai). Atsakovas teigia, kad transporto priemonės akumuliatoriai buvo sugadinti ne dėl jo kaltės – jie turėjo gamyklinį defektą, todėl neišlaikė įkrovos.

Pažymėtina, kad 2022 m. sausio 1 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad „vilkiko 0G354032 akumuliatorių garantija atmesta, nes akumuliatoriai buvo naudojami nesilaikant taisyklių, todėl jie buvo nepataisomai sugadinti. Tai įrodo, jog vilkike buvo 4 kartus užsidegęs pranešimas, kad akumuliatoriai baigia išsikrauti ir juos reikia pakrauti užvedant vilkiką, tai galite pamatyti iš diagnostikos duomenų: Warninga Logger“ (T.1, e. b. l. 119). Liudytojas M. S. parodė, kad „esant gedimui, atliekami akumuliatorių testai ir informacija perduodama gamintojui, kuris priima sprendimą – tai gamyklinis brokas ar gedimas. Atsakymas dėl akumuliatorių iškrovimo – ne gamyklinis brokas“. Ieškovės su 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymu į bylą pateikta UAB „Centrako“ diagnostikos duomenų „Warning Logger“ išvada (su vertimu į lietuvių kalbą) patvirtina, jog vilkikas, kurio numeris (duomenys neskelbtini): 1) tuo metu stovėjo ilgiau nei 10 valandų nevažiuojantis ir buvo eikvojama akumuliatorių energija: 2) po 10 val. stovėjimo vilkikas buvo užvestas tik 7 minutėms, per 7 minutes akumuliatoriai tikrai nebuvo pakrauti, užkūrimas sunaudojo daugiau energijos nei sunaudojo užkūrimo momentu (T.2, e. b. l. 98-104). Iš prie 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašymo pateiktų DAF įspėjimų ir saugos taisyklių 29 psl. ištraukos vertimo apie akumuliatoriaus pajėgumus matyti, kad: „kai variklis neveikia, elektrinių komponentų, tokių kaip pagalbinis šildytuvas ar šaldytuvas, naudojimas ima energiją iš akumuliatoriaus. Maždaug pusės akumuliatoriaus pajėgumo reikia tam, kad galima būtų užvesti variklį. Jeigu tokie komponentai yra naudojami ilgesnį laiką, ypač esant žemai temperatūrai, ilgainiui jie gali sunaudoti tiek daug energijos, kad neužteks varikliui užvesti“ (T.2, e. b.l. 113). Liudytojas M. S. parodė, kad „akumuliatoriai yra skirti vilkikams naudoti, o ne papildomiems prietaisams. Šildymo prietaisai naudoja labai daug energijos. Užvedus vilkiką, jis iš karto yra kraunamas, tačiau 7 min. neužtenka. Per šį laiką nebuvo atstatyta energija, kuri buvo sunaudota užvedimui“. Nors atsakovas teismo posėdžio metu bandė paneigti jo paties atsiliepime į ieškinį nurodytą aplinkybę, jog „kartais buvo įjungiama autonominė viryklė“, kad kabinoje būtų šilta, bet vis tik patvirtino, jog vieną kartą buvo įsijungęs autonominį šildymą ir pamatė, kad išsikrauna akumuliatoriai. Be to, patvirtino, jog naudojo vilkiko energiją ir papildomiems prietaisams – telefonui bei planšetiniam kompiuteriui pakrauti. Tai reiškia, jog atsakovui atliekant darbo funkcijas su transporto priemone DAF buvo naudojami papildomi prietaisai, kuriems reikalinga vilkiko energija, ir dėl to buvo iškrauti akumuliatoriai ir atsakovui apie tai, jog akumuliatoriai išsikrovė tapo žinoma komandiruotės metu, ir pakak liudytojo M. S., dėl per didelio akumuliatorių iškrovimo po to akumuliatoriai įkrovos nelaiko, kas reiškia jog jie yra sugadinti negrįžtamai.

Todėl darbdavė už kvalifikuotų specialistų nustatytus gedimų taisymus, detalių keitimus atsiskaičiusi turi teisę patirtą žalą reikalauti atlyginti iš ją sukėlusio darbuotojo. Kita vertus, pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam įmonės perduota transporto priemonė turėjo pažeidimų, tuo labiau pats darbuotojas savo 2022 m. gegužės 30 d. atsiliepime patvirtino kad kartais buvo įjungiama autonominė viryklė, kad kabinoje būtų šilta, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad skydelyje užsidegė lemputė, reiškianti akumuliatorių išsikrovimą.

Kaip jau nustatyta ankščiau, atsakovas pas ieškovę nuo 2020 m. lapkričio 10 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbuotojas, vadovaudamasis tarptautinius krovinius vežančio vairuotojo pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB „Titandrius“ direktoriaus 2018 m. liepos 23 d. įsakymu atsako už transporto priemonės, jos įrangos tinkamą naudojimą ir priežiūrą (9.3 punktas) bei įmonei padarytą materialinę žalą (9.6 punktas). Jis turi žinoti pagrindinius ADR sutarties reikalavimu (transporto priemonės atitiktis reikalavimams, papildoma įranga, krovinių krovos darbai, sandėliavimas, saugojimas, pakuotė) (6.2 punktas). Su šiais nuostatais V. M. buvo supažindintas pasirašytinai (T.1, e. b. l. 14-17).

Vykdydamas darbines funkcijas UAB „Titandrius“ darbuotojas taip pat turi vadovautis direktoriaus 2018 m. liepos 23 d. patvirtintomis Darbo tvarkos taisyklėmis, pagal kuris įmonės darbuotojas privalo: nedelsiant šalinti priežastis ir sąlygas, neleidžiančias dirbti arba apsunkinančias normalų darbą (konfliktai, organizacinės technikos priemonių gedimai, ekstremalios situacijos ir kt.), pranešti apie tai padalinio r įmonės vadovui (33 i punktas); nedelsiant informuoti padalinio ar įmonės vadovą apie kiekvieną nekasdieninį, su įmonės veikla susijusį įvykį (33 n papunktis); tausoti įmonės turtą racionaliai naudoti įmonės išteklius, saugoti patikėtą įmonės turtą ir vertybes bei nenaudoti įmonės turto ar išteklių su darbu įmonėje nesusijusiems tikslams (33 t papunktis); tyčia, dėl neatsargumo gadinti, laužyti įmonės inventorių (turtą) (41 b papunktis); kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (43 punktas) (T.1, e. b. l. 18-28).

Pabrėžtina, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtą ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas, kaip vairuotojas – profesionalas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti ir įsitikinti, jog vairuoti yra saugu bei turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių. Taigi, atsakovas vykdydamas savo darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nepakankamai rūpestingai, neužtikrino, kad jam patikėta transporto priemonė nebūtų sugadinta.

Esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdairių veiksmų sugadino ieškovės jam patikėtą transporto priemonę. Todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių sugadinus transporto priemonę, ieškovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 straipsnis - 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos dydžio

Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas nagrinėjamu atveju žalos dydžio nekvestionavo, nes jis apskritai neigė, jog jis yra atsakingas už žalos atsiradimą.

Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad UAB „Titandrius“ dėl programavimo, diagnostikos su DAVIE XD, akumuliatorių patikros, krovimo patikros, dviejų akumuliatorių pakeitimo ir akumuliatorių gnybtų tepalo išlaidų patyrė 686,61 Eur išlaidas pagal UAB „Centrako“ PVM sąskaitą faktūrą serija CEN-V Nr. 247736, kurią ieškovė apmokėjo 2022 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 117634. Taigi, dėl neatsargių darbuotojo veiksmų įmonė patyrė 686,61 Eur dydžio žalą.

DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 punkte nustatyta, kad apraše vartojama sąvoka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dieną (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis). Aprašo 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų - skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.

Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis).

Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis: vieno mėnesio sudaro 946,09 Eur, vienos dienos – 70,96 Eur (T.2, e. b. l. 151). Kadangi šiuo atveju reikalaujama atlyginti žala neviršija nei trijų, nei šešių atsakovo vidutinių darbo užmokesčio dydžio, todėl priteistina visa 686,61 Eur likusi žalos suma.

Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę ir procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.).

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, pažeidė pareigą tausoti darbdavio turtą, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti jo įmonei dėl savo neatsargumo padarytą 686,61 Eur žalą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovo.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė pateikė 2022 m. liepos 4 d. ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašymus priteisti iš viso 1766,60 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 16 Eur sumokėtą žyminį mokestį, taip pat pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Priėmus procesinį sprendimą ieškovės naudai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1782,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 13,44 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat išaiškintina, kad bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Titandrius“, j. a. k. 304428649, iš atsakovo V. M. ((duomenys neskelbtini)) 686,61 Eur žalos atlyginimą ir 1782,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. M. ((duomenys neskelbtini)) 13,44 Eur (trylikos eurų keturiasdešimt keturių euro centų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė