- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- 1-1775-674/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37199-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- P. M.
- Nukentėjusysis
- T. G., D. Š.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. M. grasindamas tuoj pat panaudoti ir panaudojęs fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdė teisėtų, savo tarnybines pareigas ėjusių pareigūnių Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjų T. G. ir D. Š. reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį ir pranešus apie jo sulaikymą, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, elgėsi įžūliai ir agresyviai, pradėjo aktyviai priešintis t. y. dedant spec. priemonę - antrankius, grasindamas suduoti, išlaisvinęs ranką užsimojo delnu suduoti pareigūnei T. G., kuri išvengė smūgio atsitraukdama, po to tyčia delnu sudavė vieną smūgį pareigūnei D. Š. į pakaušio sritį bei vieną smūgį abiejų rankų delnais į krūtinę, taip ją pastumdamas ir sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko pareigūnei D. Š. padarė pakaušio srities sumušimą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą tokiu būdu pasipriešino viešas administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – policijos pareigūnams.
Kaltinamasis P. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad buvo išgėręs ir nelabai ką atsimena. Pykosi su sese. Sesuo iškvietė policiją. Su kaimyne buvo išgėręs butelį 0,5 litro degtinės. Atvyko dvi policijos pareigūnės. Jį varė į mašiną. Neatsimena, kad būtų mušęs policijos pareigūnes. Jam surakino rankas ant nugaros. Neatsimena tuo momentu kas vyko. Gal ir galėjo taip būti kaip sakoma. Atsiprašo, kad taip padarė.
Motyvuojamoji dalis
P. M. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais duotais teismo metu ir liudytojos duotais parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metui, kita byloje surinkta medžiaga:
Nukentėjusioji T. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK vyr. tyrėja. Tą dieną budėjo kartu su D. Š., gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą jas pasitiko S. M.. Ji aiškino, kad su savo broliu konfliktuoja ir jis ketino su suoliuku jai trenkti. Jas nuvedė į antra aukštą, kur kambaryje buvo P. M.. Jis su jomis nebendravo, keikėsi ir įžeidinėjo, atsisakė pasitikrinti girtumą, pastoviai kartojo, kad jis joms trenks. Išsivadino iš kambario M. į kiemą, norėjo, kad jis eitų į tarnybinį automobilį, tačiau šis atsisakė, pradėjo dėti antrankius, tačiau jis muistėsi, neleido. Bandant uždėti antrankius trenkė su viena ranka D. Š. per pakaušį. Kadangi jis nevykdė jų reikalavimų ir naudojo fizinė jėgą buvo panaudotas TAZER. Po to buvo jam uždėti antrankiai ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK, vėliau buvo perkeltas į areštinę. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK tyrėja. Kolegė viską išsamiai paaiškino. Dirbo su kolege tą dieną ir gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykę nurodytų adresu jas pasitiko M.. Nuėjo kur buvo kaltinamasis, užlipo į antrą aukštą, jis gulėjo lovoje. Išsivadino į lauką. Jis muistėsi ranka, keiksmažodžiai, buvo nusiteikęs agresyviai. Norėjo pasodinti į automobilį, uždėti antrankius, tačiau jis muistėsi ir jai iš rankos vieną kartą sudavė į pakaušį ir į krūtinę. Jis priešinosi, nepavyko uždėti antrankių, todėl panaudojo Tazer. Po to buvo uždėti antrankiai ir jis pristatytas į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK, toliau buvo perkeltas į areštinę. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja S. M. nurodė, kad kaltinamasis jos brolis. Išaiškinus jai teisę numatytą BPK 278 straipsnio 1 dalyje, ji atsisakė duoti parodymus prieš savo brolį.
Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. M. yra jos brolis, jie kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos jau nepamena, bet tą dieną kvietė policijos pareigūnus. Po pietų tikslaus laiko nepamena, ji buvo kieme pjovė žolę, kai į namus grįžo girtas brolis P. M.. Išgėręs jis labai konfliktiškas ir agresyvus. Jis pradėjo ją varyti iš namų, vartojo visokius keiksmažodžius. Konflikto metu jis jai sudavė su ranka per sprandą, tačiau nestipriai ir jai fizinio skausmo nesukėlė, dėl to jam pretenzijų neturi. Tada jis pasiėmė suoliuką ir norėjo jai su juo trenkti, tačiau ji spėjo nuo jo pabėgti. Ji į namus įbėgo per kitą įėjimą ir paskambino policijai. Ji pareigūnų laukė kieme, nes į namus parėjo brolis P.. Kai pareigūnės atvyko ji viską paaiškino ir liko namuose, o pareigūnės išsivedė brolį į kiemą. Kol buvo kambaryje brolis vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnių atžvilgiu, kalbėjo visokias nesąmonės. Kas vyko kieme ji nematė ir negali to papasakoti. Tik vėliau išėjusi matė, kad jam jau buvo dedami antrankiai ir vedamas į automobilį. Kaip jis pasipriešino pareigūnėms ji nematė. Maždaug prieš metus laiko jo elgesys pasikeitė, jis pasidarė agresyvesnis ir dažniau vartoja alkoholį. Maždaug prieš metus pirmą kartą kvietė pareigūnus, nes jis elgėsi agresyviai (1 t., b. l. 124-127).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini): matomas dviejų aukštų baltų plytų gyvenamasis namas. Giliau kieme kairėje pusėje matomas baltų plytų vieno aukšto ūkinės paskirties pastatas – lauko virtuvė. Stovint priešais lauko virtuvę, prie dešinėje pusėje esančios pastato sienos matomas rudos spalvos suoliukas. Dešinėje lauko virtuvės pusėje matomas plastiko plėvele dengtas statinys - šiltnamis. Tarp lauko virtuvės ir šiltnamio matomas baltos spalvos šulinys, veja, už jų mediniai kuolai ir metalinė tinklinė tvora. Apžiūrint įvykio vietą nusikalstamos veikos požymių nematyti. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 11-17).
2024 m. rugsėjo 30 d. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų (body) vaizdo įrašai (1 t., b. l. 22-24).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota: apžiūrėtas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimu S2003 (duomenys neskelbtini)240922-174032-174500-20010200, trukmė 09:23. Atidarius vaizdo įrašą darbiniame kompiuteryje matomas vaizdas iš tarnybinio automobilio. Vaizdas be garso. Vaizdas į kiemo pusę. Priekyje per vidury matoma lauko virtuvėlė, dešiniame šone matomas gyvenamojo namo šonas. 01:52 kiemo gale iš už namo išeina pirmas vyriškis ir dvi pareigūnės. Vyriškis atsisuka į automobilio pusę ir sustoja, stovi. 02:15 vyras pradeda eiti link lauko virtuvės. 02:18 pareigūnės prieina prie vyro, bando paimti už rankų, tačiau vyras neleidžia traukdamas rankas. 02:21 vyras stovi priekiu į automobilį, D. Š. laiko jo dešinę ranką, o T. G. jo kairę ranką. Vyras muistosi, bando išlaisvinti rankas. 02:31 vyras išlaisvinęs kairę ranką užsimoja suduoti T. G., ji pasitraukia. 02:32 pareigūnė D. Š. laiko vyriškį už dešinės rankos. 02:35 tada vyriškis, atsisukęs su kaire ranka suduoda D. Š. į galvos sritį, atsisuka į pareigūnę, matosi ji pastumiama. D. Š. traukiasi atbula, o vyriškis eina link jos. 02:42 vyras prieina prie pat pareigūnės, vyriškis pakelia ranką, pareigūnė jį nustumia, nes vyriškis paeina atgal. 02:45 vyras nugriūna ant žemės, dėl prie namo esančių krūmų gulinčio vyriškio nesimato (1 t., b. l. 28-30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2059/024(02) užfiksuota, kad D. Š. konstatuota pakaušio srities sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2024 m. rugsėjo 22 d. ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 42-43).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 286 straipsnį kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti minimo nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, Nr. 2K-495/2012, Nr. 2K-218/2014). Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-263-697/2017).
P. M. savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad jis buvo išgėręs, todėl neprisimena kas buvo. Pripažino, kad pykose su seserim. Žino, kad sesuo iškvietė policiją, buvo atvykusios dvi pareigūnės, kurios jį vedė į automobilį, buvo uždėti antrankiai. Neprisimena, kad būtų pareigūnes mušęs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti į bylą pateikti vaizdo įrašai iš kurių matyti, kad P. M. buvo išvestas į kiemą iš baltų plytų namo. Jis norėjo eiti pasėdėti, o pareigūnės liepė eiti į tarnybinį automobilį. Iš Body kamerų įrašų girdėti kaip P. M. vartoja necenzūrinius žodžius policijos pareigūnių atžvilgiu, neina į tarnybinį automobilį, priešinasi, užsimojęs suduoda policijos pareigūnei D. Š., pareigūnė T. G. stovi atokiau. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2059/024(02) matyti, kad D. Š. konstatuotas pakaušio srities sumušimas ir sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Siekiant konstatuoti BK 286 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimą svarbu konstatuoti ne tik tam tikrus veiksmus pareigūno atžvilgiu, bet būtina įrodyti kryptingą fizinio smurto panaudojimą siekiant pasipriešinti pareigūnams. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad kaltinamojo agresyvus nusiteikimas pareigūnių atžvilgiu, necenzūrinių žodžių pavartojimas, aktyvus priešinimasis suduodant ranka į galvą ir krūtinę tarnybą atliekančiai pareigūnei taip sukeliant jai fizinį skausmą, yra pakankama aplinkybė konstatuoti BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties buvimą. Nors kaltinamasis dėl girtumo savo veiksmų nekontroliavo, kaip teigė, neprisimena mušęs pareigūnę, tačiau, teismo vertinimu, kaltinamojo veika tokia, už kurią kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis veikė tiesiogine kryptinga tyčia, grasindamas pareigūnėms ir prieš vieną iš jų panaudojant fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo P. M. daliniu prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje padarymo, nukentėjusiųjų parodymais ir liudytojos duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kita byloje surinkta medžiaga, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis P. M., grasindamas tuoj pat panaudoti ir panaudojęs fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra nevykdė teisėtų, savo tarnybines pareigas ėjusių pareigūnių Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjų T. G. ir D. Š. reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį ir pranešus apie jo sulaikymą, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, elgėsi įžūliai ir agresyviai, pradėjo aktyviai priešintis, t. y. dedant spec. priemonę - antrankius, grasindamas suduoti, išlaisvinęs ranką užsimojo delnu suduoti pareigūnei T. G., kuri išvengė smūgio atsitraukdama, po to tyčia delnu sudavė vieną smūgį pareigūnei D. Š. į pakaušio sritį bei vieną smūgį abiejų rankų delnais į krūtinę, taip ją pastumdamas ir sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko pareigūnei D. Š. padarė pakaušio srities sumušimą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą tokiu būdu pasipriešino viešas administravimo funkcijas atliekantiems asmenims – policijos pareigūnams.
Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į kaltinamojo P. M. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai suvokdamas to pasekmes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo P. M. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)
Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Kaltinamasis P. M. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 164-165), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 166), pensininkas. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, P. M. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad panaudojo fizinį smurtą tarnybines pareigas atliekančio pareigūno atžvilgiu ir taip sukėlė fizinį skausmą, į tai, kad P. M. yra vyresnio amžiaus, pensininkas, gyvena atokiai ir yra pastos sveikatos, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam P. M. paskiriant bausmę – baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kurį tikslino ir pagal patikslintą ieškinį 569, 90 Eur dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimo, ją priteisiant iš kaltinamojo. Nurodė, kad už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 22 d. iki 2024 m. spalio 4 d. priskaičiavo 410, 31 Eur dydžio ligos išmoką ir 159, 59 Eur ligos išmokos nepriemoką. Tai pagrindžiama į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 67-80, 89-94, 98; 2 t., b. l. 40-48).
Ieškinys yra pagrįstas, kaltinamasis jo neginčija, todėl tenkintinas pilnai ir iš P. M. priteistina 569, 90 Eur žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 25, 14 Eur žalos, nes D. Š. 2024 m. rugsėjo 22 d. buvo suteikta VšĮ Raseinių ligoninėje skubi medicininė pagalba dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, sumušimo (1 t., b. l. 47-51).
Ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, kaltinamasis ieškinio neginčijo, todėl tenkintinas. Iš P. M. Kauno teritorinei Ligonių kasai priteistina 25, 14 Eur žalos atlyginimo.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 22 d. 17.45 val. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. 14.50 val. (vieną parą) (1 t., b. l. 134-135, 197-198). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 160-163) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu P. M. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2024 m. lapkričio 8 d. iki 2025 m. gegužės 8 d., piniginėms lėšoms banko sąskaitoje. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – dalinis (435,00 Eur), pagrindas – civilinių ieškinių užtikrinimui, neišieškoma suma – 446,00 Eur (1 t., b. l. 179-181, 182-184, 186). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo. Vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui - kompaktinis diskas (3 vnt.), laikomi voke, prisegtame prie bylos galino viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad P. M. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylos nagrinėjimo teisme metu jį gynė advokatas S. Jankauskas. Pagal pateiktą pažymą, išlaidos už advokato S. Jankausko paslaugas 216,67 Eur (2 t., b. l. 49, 51). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, teismui manant, kad kaltinamajam kaip pensininkui reikalingas gynėjas, jog tinkamai būtų atstovaujamos jo teisės ir ginami jo teisėti interesai, į nustatytas aplinkybes, iš P. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
P. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir nuteisti jį 50 MGL (2 500 Eur), t.y. dviejų tūkstančių penkių šimrtų eurų dydžio pinigine bauda.
Įpareigoti P. M. paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
P. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 22 d. 17.45 val. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. 14.50 val. (vieną parą) ir laikyti, kad jis yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos. Likusi nesumokėta baudos dalis 48 MGL (2 400 Eur), t.y. dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų dydžio bauda.
Patenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš P. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai 569, 90 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 90 ct) padarytai žalai atlyginti.
Patenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš P. M. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 25,14 Eur (dvidešimt penkis eurus 14 ct) padarytai žalai atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaita Nr. LT217300010002484333, AB ,,Swedbank” bankas.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu P. M. atžvilgiu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą 435,00 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 0 ct) sumoje, palikti galioti iki visiško civiliniais ieškiniais priteistų žalos atlyginimų (leidžiant atlyginti civilinius ieškinius). Išaiškinti, kad vykdymo procese antstoliui areštavus kaltinamojo turtą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti panaikintas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus (3 vnt.), saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Baudą privaloma sumokėti per teismo nustatytą laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ir pateikti teismui kvitą.
Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.