Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – E. G., V. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo gimimo liudijime esantys duomenys patvirtina, kad J. J. (M.) yra pareiškėjo motina. Iš 2022 m. rugsėjo 30 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. M. priėmė J. M. palikimą bei V. M. (duomenys neskelbtini) atsisakė J. M. palikimo. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatas – Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatas – Tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Pastatas – Garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. M., prieštai iki (duomenys neskelbtini) turtas ½ dalimi priklausė J. M. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. M., pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), bei išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ dalimi J. M. nuo (duomenys neskelbtini) pagal nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalimi A. M. nuo (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad J. M. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), sutuoktinis A. M. mirė (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo sudariusi santuoką (duomenys neskelbtini), vaikai – E. G., gim. (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pareiškėjas nurodė, kad po palikėjos J. M. mirties iki sutuoktinio A. M. mirties, palikėjos turtu rūpinosi sutuoktinis. Pareiškėjas po motinos J. M. mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes tuo metu nuolatos Lietuvoje negyveno ir vykdavo į komandiruotes užsienyje. Kadangi po J. M. mirties, jos turtu rūpinosi sutuoktinis A. M., pareiškėjas buvo užtikrintas, kad palikėjos turtas bus prižiūrėtas tol, iki kol palikėjos name gyvens jos sutuoktinis ir pareiškėjas neturės teisės pradėti paveldėjimo procedūros. Kadangi pareiškėjas ir dabar nuolatos vyksta į komandiruotes užsienyje, dėl to neturėjo galimybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo bei neturėjo pakankamai žinių ir patirties, jog kreiptis dėl palikimo priėmimo turėjo per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Pareiškėjo patėviui A. M. mirus, nei vienas iš suinteresuotų asmenų nesikreipė pas notarą dėl palikėjos palikimo priėmimo, todėl pareiškėjas liko vienintelis galimas įpėdinis pagal įstatymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo priėmimo. Pareiškėjas apie A. M. mirtį sužinojo tik po kelių mėnesių, todėl vos tik sužinojęs, iškart kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos, kuris informavo, kad dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis per tris mėnesius bei dalį palikimo A. M. yra priėmęs kaip J. M. sutuoktinis. Vertinant pareiškėjų elgesį bei pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014;). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dažnai vyksta į komandiruotes užsienyje, taip pat dėl teisinių žinių stokos, nežinojo jog kreiptis dėl palikimo priėmimo reikia per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, dėl šių priežasčių praleido įstatymų nustatytą terminą. Pareiškėjas vos tik sužinojęs apie palikėjos sutuoktinio mirtį, iškart kreipėsi teisinės pagalbos dėl palikimo priėmimo, kur sužinojo, jog praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. Teismo vertinimu, šios priežastys yra svarbios ir negali būti vertinamos kaip nerūpestingumas ar nesąžiningumas.

Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, mano, kad pareiškėjas D. J. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 442, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turėtų per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.