Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Danjana“ ieškinį atsakovui M. L. dėl patirtų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Danjana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. L. 17 736,04 Eur išlaidų atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007-03-23 Vilniaus rajono savivaldybė sprendimu Nr. T3-67 patvirtino 3 žemės ūkio paskirties sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų suskirstymo į namų valdas bei inžinerinės infrastruktūros teritorijas. Sprendime nurodyta, jog paklojus centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, žemės sklypo savininkai įpareigojami prisijungti prie jų, o už infrastruktūros įrengimą savo lėšomis ir tolimesnę eksploataciją pagal detalųjį planą atsakingas sklypo savininkas. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, sąlygas perima naujas savininkas. Ieškovė buvo įsteigta tam, kad nuotekų ir vandentiekio tinklai būtų tiesiami centralizuotai, todėl (duomenys neskelbtini) yra nutiesusi 1,5 km ilgio inžinierinius tinklus. 2013-12-19 ieškovė su Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus vandenys“ yra sudariusi trišalę sutartį dėl inžinierinių tinklų statybos ir įsipareigojusi juos perduoti UAB „Vilniaus vandenys“. Atsakovas pagal anksčiau paminėtą savivaldybės sprendimą, būdamas žemės sklypo savininku, privalo savo lėšomis užtikrinti centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimą. Atsakovas ne vieną kartą derino sutarties dėl prisijungimo prie inžinierinių tinklų sąlygas, bet vėliau atsisakė sudaryti sutartį ir kreipėsi į teismą. 2014-02-07 Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl leidimo prisijungti prie inžinierinių tinklų. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-30 nutartyje nurodė, jog šalys turi pareigą prisijungimo prie inžinierinių tinklų sutarties projekte atskirai aptarti prisijungimo sąlygas ir kainą, paremtą atliktų statybos darbų sąnaudomis. Audito įmonės ataskaita pagrindžia, jog vieno kliento prijungimo prie įrengtos vandens tekimo ir nuotekų šalinimo sistemos sudaro 17 736,04 Eur. Atsakovas M. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Minėtuose teismų sprendimuose nėra nurodyta atsakovo pareiga susitarti su ieškove dėl išlaidų inžinieriniams tinklams atlyginimo. Šalių ginčui spręsti turi būti taikomos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTINŠĮ) normos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas. Ieškovės reikalavimo pagrįstumas turi būti vertinamas pagal GVTINŠĮ kaip reikalavimas vartotojui sumokėti statybos išlaidas, siekiant prisijungti prie tinklų. Ieškovė 2013-12-19 buvo sudariusi sutartį dėl tinklų statybos, kurioje buvo sutarta, jog bus laikomasi GVTINŠĮ. Specialieji poįstatyminiai teisės aktai nenumato vartotojo pareigos sumokėti inžinierinių tinklų statybos kaštus. Ieškovei priklausantys tinklai reikalingi viešajam vandens tiekimui, todėl jie gali būti savivaldybės išperkami arba sudaromos sutartys dėl jų naudojimo. Ieškovė savo valia sutiko ateityje perduoti tinklus Vilniaus rajono savivaldybei neatlygintinai, todėl veikė savo rizika bei dėl to neturi nukentėti vartotojai. Ieškovei perdavus tinklus savivaldybei, vartotojai galės prisijungti prie tinklų be jokių išlaidų atlyginimo. Atsakovas nesutinka su prašomų priteisti išlaidų dydžiu, nes neaišku kodėl į išlaidas įtrauktas žemės sklypas, kuris neaišku kodėl įvertintas 46 0006,50 Eur dydžiu. Abejones kelia: visų ieškovės veiklos sąnaudų priskyrimas prie tinklų eksploatacijos, laikotarpio skaičiavimas nuo 2010 iki 2015 m., kai tinklai pripažinti tinkamais naudoti tik 2014-05-12, išlaidų tinklams pastatyti padvigubinimas, ieškovės pelno dalies apskaičiavimo mechanizmas, subjektų, turinčių padengti išlaidas, skaičiaus nustatymas. Atsakovas nėra prisijungęs prie ieškovės tinklų, jais nesinaudoja, todėl neprivalo padengti jokių išlaidų.