Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė UAB „Danjana“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. L. 17 736,04 Eur išlaidų atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybė 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-67 patvirtino 3 žemės ūkio paskirties sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., detalųjį planą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų suskirstymo į namų valdas bei inžinerinės infrastruktūros teritorijas. Sprendime nurodyta, kad paklojus centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, žemės sklypo savininkai įpareigojami prisijungti prie jų, o už infrastruktūros įrengimą savo lėšomis ir tolesnę eksploataciją pagal detalųjį planą atsakingas sklypo savininkas. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, sąlygas perima naujas savininkas. Ieškovė buvo įsteigta tam, kad nuotekų ir vandentiekio tinklai būtų tiesiami centralizuotai, todėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose yra nutiesusi 1,5 km ilgio inžinerinius tinklus. 2013 m. gruodžio 19 d. ieškovė su Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė trišalę sutartį dėl inžinerinių tinklų statybos ir įsipareigojo juos perduoti UAB „Vilniaus vandenys“. Atsakovas pagal anksčiau paminėtą savivaldybės sprendimą, būdamas žemės sklypo savininkas, privalo savo lėšomis užtikrinti centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimą. Atsakovas ne kartą derino sutarties dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygas, bet vėliau atsisakė sudaryti sutartį ir kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 7 d. patenkino ieškovo reikalavimą dėl leidimo prisijungti prie inžinerinių tinklų. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartyje nurodė, jog šalys turi pareigą prisijungimo prie inžinerinių tinklų sutarties projekte atskirai aptarti prisijungimo sąlygas ir kainą, paremtą atliktų statybos darbų sąnaudomis. Audito įmonės ataskaita pagrindžia, jog vieno kliento prijungimo prie įrengtos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos kaina yra 17 736,04 Eur.

2. Atsakovas M. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad teismų sprendimuose nėra nurodyta atsakovo pareiga susitarti su ieškove dėl išlaidų inžineriniams tinklams atlyginimo. Šalių ginčui spręsti turi būti taikomos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau –t GVTNTĮ) normos. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas. Ieškovės reikalavimo pagrįstumas turi būti vertinamas pagal GVTNTĮ kaip reikalavimas vartotojui sumokėti statybos išlaidas, siekiant prisijungti prie tinklų. Ieškovė 2013 m. gruodžio 19 d. sudarė sutartį dėl tinklų statybos, kurioje sutarta, jog bus laikomasi GVTNTĮ. Specialieji poįstatyminiai teisės aktai nenumato vartotojo pareigos sumokėti inžinerinių tinklų statybos kaštus. Ieškovei priklausantys tinklai reikalingi viešajam vandens tiekimui, todėl jie gali būti savivaldybės išperkami arba sudaromos sutartys dėl jų naudojimo. Ieškovė savo valia sutiko ateityje perduoti tinklus Vilniaus rajono savivaldybei neatlygintinai, todėl veikė savo rizika bei dėl to neturi nukentėti vartotojai. Ieškovei perdavus tinklus savivaldybei, vartotojai galės prisijungti prie tinklų be jokių išlaidų atlyginimo. Atsakovas nesutinka su prašomų priteisti išlaidų dydžiu, nes neaišku, kodėl į išlaidas įtrauktas žemės sklypas, nežinia kodėl įvertintas 46 006,50 Eur. Abejones kelia visų ieškovės veiklos sąnaudų priskyrimas prie tinklų eksploatacijos, laikotarpio skaičiavimas nuo 2010 iki 2015 m., kai tinklai pripažinti tinkamais naudoti tik 2014 m. gegužės 12 d., išlaidų tinklams pastatyti padvigubinimas, ieškovės pelno dalies apskaičiavimo mechanizmas, subjektų, turinčių padengti išlaidas, skaičiaus nustatymas. Atsakovas nėra prisijungęs prie ieškovės tinklų, jais nesinaudoja, todėl neprivalo padengti jokių išlaidų.