- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-527-357/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė
- Atsakovas
- D. Č.
- Ieškovas
- A. S., S. S.
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas R. Antanavičius Procesinio sprendimo kategorija 30.12.;121.21.
NUTARTIS
2011 m. spalio 20 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Č. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-7-785/2011 pagal ieškovų A. S. ir S. S. ieškinį atsakovei D. Č. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. S. ir S. S. ieškiniu Mažeikių rajono apylinkės teismo prašė įpareigoti atsakovę išlaisvinti ir perduoti ieškovams naudotis pagalbines patalpas namų valdos apskaitos byloje Nr. 2335 pažymėtas indeksais I1/p – viralinė, 3I1/p – ūkinis pastatas (faktiškai naudojamas kaip garažas), 4I1/m – daržinė, 5I1/m – malkinė ir nustatyti servitutą – įvažiavimą pastatyti lengvajam automobiliui iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės namo Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės fasadinės pusės (1 t., 2-4 b. l.).
2010-05-06 ieškovai atsisakė nuo dalies ieškinio, būtent dėl servituto nustatymo (1 t., 137 b. l.). 2010-11-03 ieškovai papildomai atsisakė nuo reikalavimų dėl atsakovės iškeldinimo iš ūkinio pastato ir viralinės, (2 t., 23 b. l.). 2010-11-15 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas pareiškė, kad atsiima ieškinį dalyje, dėl įpareigojimo atlaisvinti daržinę, nes atsakovė iš ten išsikraustė (2 t., 26 b. l.). Kadangi šioje dalyje neliko ginčo, todėl teismas ieškinio reikalavimo atsiėmimą priėmė.
Galutinai ieškovai palaikė vienintelį reikalavimą įpareigoti atsakovę atlaisvinti malkinę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad pagal 2007-01-08 rentos sutartį, rentos gavėja S. S. taip pat atstovaujanti ir sutuoktinį J. S. perdavė rentos mokėtojams sūnums A. S. ir S. S. nekilnojamus daiktus: ½ žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2308 ha ir jame esančius 59/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų kiemo statinių (pavėsinės, šulinio, tvoros, rūkyklos, kiemo aikštelės, stoginės) taip pat visus žemės sklype esančius ir jai priklausančius pagalbinius pastatus tame tarpe ir statinius, kuriuos prašoma įpareigoti atlaisvinti. Ieškovai teigia, kad atsakovė naudojasi pastatais be jų sutikimo, todėl įgyvendindami savo teises į turtą pareiškė ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovė D. Č. su ieškinio reikalavimais nesutiko (1 t., 44 b. l.). Nurodė, kad ieškovams priklausančiais pagalbiniais pastatais nesinaudoja, raktų neturi, išskyrus malkine. Dėl malkinės naudojimosi buvo žodžiu sutarus su buvusia savininke S. S., kad ji leis laikyti malkas visą laiką, be to, nugriovus stoginę jai nebeliko kur laikyti malkas. Dėl kiemo aikštelės, servituto nustatymo atsakovė teigia, kad šią aikštelę pastatė savo lėšomis. Nurodo, kad 2008-11-26 ji gaus pažymėjimą patvirtinanti jos nuosavybės teisę, nes po tėvo mirties ji paveldėjo tėvui priklausiusią namų valdos žemę
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Priėmė ieškovų A. S. ir S. S. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t.y. dėl servituto – įvažiavimo pastatyti lengvajam automobiliui iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės namo Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės fasadinės pusės, taip pat dėl ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
Išaiškino ieškovams, kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Priėmė A. S. ir S. S. atstovo adv. A. S. prašymą dėl ieškinio dalies atlaisvinti daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsiėmimo ir ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtą.
Įpareigojo atsakovę D. Č. atlaisvinti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neteisėtai užimamą ieškovams A. S. ir S. S. priklausančia malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią, (duomenys neskelbtini).
Priteisė iš atsakovės D. Č. ieškovams A. S. ir S. S. 209,88 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš atsakovės D. Č. 97,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Priteisė iš ieškovo A. S. 12,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Priteisė iš ieškovo S. S. 12,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (2 t., 54-59 b. l.).
Teismas sprendė, kad ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės bei pareikšti reikalavimai kvalifikuotini taikant ne CK 4.95, o 4.98 straipsnį.
Teismas laikė, kad ieškovams nebuvo įmanoma pasinaudoti neteismine ginčo sprendimo tvarka ir tokiu būdu ieškovai negalėjo įvertinti ar daiktai laikomi jų patalpose yra atsakovės ar jos buvusio sutuoktinio A. Č.. Teismas pažymėjo, kad dėl įtemptų santykių, ieškovai negalėjo savavališkai iškelti atsakovės ar jos šeimai priklausančių daiktų į lauką ar į kitas patalpas, nes tokiu atveju dėl tokių veiksmų būtų galėjęs kilti naujas ginčas, todėl pripažino, kad ieškovai turėjo teisę teikti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo teismine tvarka. Todėl atsakovės ir jos atstovų prašymo dėl baudos skyrimo ieškovams už piktnaudžiavimą savo teise netenkino.
Teismas nurodė, kad ieškovų suformuluotas galutinis reikalavimas tik dėl malkinės atlaisvinimo, tačiau pasisakė dėl visų ieškinyje pareikštų reikalavimų, nes jų atsisakius bylos nagrinėjimo metu nebuvo priimti procesiniai sprendimai ir neišspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Dėl pradinio ieškinio reikalavimo, tai yra servituto nustatymo, teismas pažymėjo, kad tuo metu kai buvo pateiktas ieškinys 2008-08-12 atsakovė nebuvo žemės sklypo bendrasavininkė. Paaiškėjus, jog atsakovė tapo žemės sklypo bendrasavininkė, 2010-05-06 ieškovams atsisakius reikalavimo dėl servituto nustatymo, teismas jį priėmė ir toje dalyje bylą nutraukė. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgė į situaciją, kuri egzistavo pateikiant ieškinį, nes tik vėliau atsakovės įgytos teisės padarė ieškinį negalimą, dėl ko ieškovai elgėsi sąžiningai ir atsisakė ieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo, todėl sprendė, kad šioje reikalavimo dalyje atsakovei tenka pareiga apmokėti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl pradinio ieškinio reikalavimo, tai yra įpareigojimo atlaisvinti viralinę ir ūkinį pastatą, teismas pažymėjo, kad 2010-11-03 ieškovai atsisakė reikalavimo dėl viralinės ir ūkinio pastato atlaisvinimo, o atsisakymo pagrindą nurodė tai, kad atsakovė pareiškė jog ten nėra jos daiktų. Teismas ieškovų atsisakymą nuo šio ieškinio dalies priėmė ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje dalyje klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nors ir neliko ginčo dėl viralinės atlaisvinimo, tačiau ieškovų teisės buvo pažeidžiamos, todėl laikė, kad šioje reikalavimo dalyje atsakovei tenka pareiga apmokėti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ūkiniame pastate (garaže) atsakovės daiktų nebuvo, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šioje reikalavimo dalyje atsisakius ieškinio, teismas sprendė, kad ieškovams tenka pareiga apmokėti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingas šiai reikalavimo daliai.
Ieškinio dalyje dėl įpareigojimo atlaisvinti daržinę, teismas pažymėjo, kad 2010-11-15 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas pareiškė, kad atsiima ieškinį dalyje, dėl įpareigojimo atlaisvinti daržinę, nes atsakovė iš ten išsikraustė. Kadangi šioje dalyje neliko ginčo, teismas ieškinio reikalavimo atsiėmimą priėmė ir ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu. Teismas vertino tai, kad ieškovai atsiėmė ieškinį dėl to, kad pareiškus ieškinį, po daugiau nei dvejų metų atsakovė šį reikalavimą patenkino, todėl laikė, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, šioje ieškinio reikalavimo dalyje atsakovei tenka pareiga apmokėti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad atsakovė neneigė, kad naudojasi malkine, tačiau nesutinka jos atlaisvinti, kadangi žodinį sutikimą naudotis ja davė ieškovų motina, o jei būtų žinojusi, kad jai nebeleis naudotis malkine nebūtų davusi sutikimo nugriauti stoginę, kurios ji buvo bendraturte. Teismas nustatė, kad malkinės savininkai pagal 2007-01-08 rentos iki gyvos galvos sutartį yra ieškovai, nuosavybės teisės įregistruotos viešajame registre, todėl laikė, kad naujų savininkų nesaisto jokie buvusio savininko susitarimai su kitais asmenimis, dėl kurių neįregistruoti juridiniai faktai. Teismas spręsdamas dėl patalpų atlaisvinimo termino nustatymo atsižvelgė į tai, kad apie pareikštą reikalavimą atsakovė žino nuo 2008-10-24, ir ji žinodama, kad neturi patalpos savininkų sutikimo naudotis ja, turėjo iš anksto pasirūpinti kita patalpa laikyti malkoms, todėl laikė, kad nėra pagrindo nustatyti papildomo termino patalpų atlaisvinimui. Sprendė, kad šioje dalyje patenkinus reikalavimą atsakovei tenka pareiga proporcingai patenkintai reikalavimo daliai atlyginti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. Č. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą ir ieškovų reikalavimą atlaisvinti malkinę atmesti ir priteisti ją atsakovei, kaip sąžiningai malkinės įgijėjai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., 63-68 b. l.).
1. Apeliantė laiko, kad teismo pasisakymai dėl servituto nustatymo ir naujų aplinkybių atsiradimo, kurių pagrindu ieškovai atsisakė ieškinio dalyje dėl servituto, yra nepagrįsti, todėl atsakovė neprivalo apmokėti ieškovų bylinėjimosi išlaidų toje dalyje. Ieškovų reikalavimas ieškinio dalyje dėl servituto yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovės paveldėta žemės dalis niekaip nesusijusi su ieškovų norėtu nustatyti servitutu. Atsakove nurodo, kad bendrasavininke nebuvo, bet nuo 1999-06-10 servituto teise priklauso 200 kv. m. žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina 2008-08-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Todėl laiko, kad toje dalyje atsakovei turi būti priteistos atstovavimo išlaidos iš ieškovų.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė 1999 metais pradėjo naudotis malkine S. S. leidimu, o ne savavališkai ją užėmus, į malkinę malkas persinešė atsakovė po to, kai S. S. prašymu leido nugriauti stoginę, kuri bendros nuosavybės teise priklausė atsakovei su S. S..
3. Teismas atsakovės prašymą dėl atstovo turėtų išlaidų tenkino tik iš dalies - išlaidas iš ieškovų priteisė tik už ieškinio atsiėmimą dėl ūkinio pastato užėmimo. Apeliantė teigia, kad ieškovai piktybiškai, žinodami, kad savo daiktų iš jų rakinamos daržinės pasiimti atsakovės negalės, piktnaudžiaudami savo teise kreipėsi į teismą su ieškiniu, todėl mano, kad atstovavimo išlaidos toje dalyje turėjo būti priteistos iš ieškovų atsakovės naudai. Teismas privalėjo ne tik priteisti atsakovės turėtas atstovavimo išlaidas iš ieškovų, bet ir nubausti ieškovus už tai, kad jie piktnaudžiaudami savo teise kreipėsi į teismą su nepagrįstais reikalavimais, tačiau to nepadarė.
4. Teigia, kad teismas buvo šališkas, nepriėmė atsakovės pateikto priešieškinio.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Atsižvelgdama kolegija į šias aplinkybes, bei į CPK 320 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų ir dėl skundžiamos sprendimo dalies.
Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovai A. S., S. S. ir atsakovė D. Č. yra namo, žemės ir kiemo statinių (pavėsinės, šulinio, tvoros, rūkyklos, kiemo aikštelės, stoginės), esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Apeliantė teigia, kad teismas sprendime nurodė neteisingas gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalis. Byloje yra šalių pateikti nekilnojamojo turto registro išrašai (b.l.21-27, t.1) iš kurių matyti, kad paskaičiuotos nuosavybės dalys ir ieškovams A. S. bei S. S. priklauso bendrai 59/100, o kiekvienam atskirai tai sudaro po 59/200 gyvenamojo namo ir ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso 49/100 gyvenamojo namo ir kiemo statinių. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime gyvenamojo namo ir kiemo statinių nurodytos nuosavybės dalys atitinka byloje pateiktas sutartis ir kitus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.
Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovei D. Č. prieš šešerius metus buvo leista laikyti malkas ginčo malkinėje, kai nuosavybės teise ji priklausė šalių motinai S. S.. Šia faktine aplinkybe kolegija pripažįsta teisingu apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad atsakovė D. Č. ne savavališkai užėmė malkinę, bet malkas laikė S. S. prašymu. Tačiau ieškovai būdami ginčo malkinės savininkai (malkinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro pažyma) turi teisę reikalauti pašalinti valdymo teisės pažeidimus ir pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį materialinės teisės normų taikymo nepažeidė. Teismas sprendime išsamiai įvertino bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu, todėl ieškovai savo teises gina siekdami pašalinti pažeidimą, kuris trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu ( CK 4.95, o 4.98 straipsnis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad tarp šalių yra susiklostęs įtempti santykiai, dėl kurių teisme yra keliamos bylos, šalys nebendrauja, todėl ieškovams buvo sudėtinga pasinaudoti ikiteismine tvarka ar savavališkai iškelti atsakovės ar jos šeimai priklausančių daiktų.
Teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo paskirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesu, nes tokių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, kad baudos paskyrimas CPK 95 str. pagrindu yra teismo teisė ir konkrečioje byloje ieškinio pareiškimas teismui negali būti vertinamas kaip nesąžiningai pareikštas, nes ieškovai pareiškė reikalavimą dėl jiems nuosavybės teise priklausančio turto, dėl civilinių teisinių santykių reglamentuojamų CK 4.95, 4.98 straipsniuose gynimo, ieškinyje ieškinio pagrindu nurodė faktines aplinkybes, kurios iš esmės buvo teisingos ir byloje įrodytos. Kolegija pažymi, kad CPK 5 straipsnis suteikia šalims teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė, ar ginčijama teisė, todėl apeliantų argumentą dėl piktnaudžiavimo procesu kolegija vertina visiškai nepagrįstu ir atmeta.
Apeliantės nurodomos faktinės aplinkybės dėl S. S. prašymu nugriautos stoginės nuostolių kompensavimo yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti atsakovės D. Č. priešieškinį šioje byloje CPK 143 straipsnio reikalavimų nepažeidė ir neatėmė atsakovei galimybės savarankišku ieškiniu ginti savo teises (CPK 5 straipsnis).
Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo CPK 93 straipsnio tvarka, teismas išsamiai išnagrinėjo ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir atsisakymo nuo ieškinio bei ieškinio atsiėmimo priežastis bei pagrindus. Kolegija neturi pagrindo pripažinti apeliantės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškinio reikalavimo dalyje dėl daržinės, malkinės ir viralinės grąžinimo, nes apeliantė išsikraustė iš šių patalpų bylos nagrinėjimo eigoje. Tačiau kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą keičia reikalavimo dėl servituto nustatymo dalyje. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad iki ieškinio padavimo naudojosi servituto teise 200 kv. m. žemės sklype (duomenys neskelbtini), be to paveldėjo dalį žemės priklausančios nuo paveldėjimo atsiradimo. Ieškinio reikalavimas pareikštas apribojant atsakovės teisę naudotis įvažiavimu, ši teisė bylos nagrinėjimo metu nepasikeitė, nebuvo paneigta bylos įrodymais, todėl atsisakius nuo šios ieškinio dalies ne dėl atsakovės ieškinio pripažinimo, bet ieškovams išsiaiškinus faktines aplinkybes kolegija pripažįsta, kad atsakovė neturi atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidų už šį reikalavimą.
Ieškovai buvo pareiškę du reikalavimus (po 50 proc.), iš kurių pirmojo reikalavimo dalis (68 proc. šio reikalavimo) išspręsta ieškovų naudai, antrasis reikalavimas (50 proc.) išspręstas atsakovės naudai. Todėl viso (per abu reikalavimus) ieškovų naudai išspręsti reikalavimai sudaro 34 proc., atsakovės naudai 66 proc. (50 ir 32). Šiomis proporcijomis kolegija ir paskirsto bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovams priteistina po 108,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovų priteistina po 495 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinėje instancijoje skundas tenkintas servituto nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų dalyje, todėl apeliantei atlygintina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų t.y. 68,50 litų.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Sprendime priteistas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje ir apeliacijoje paskirstyti taip. Priteisti iš ieškovų A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 389,50 Lt ir S. S. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 389,50 Lt atsakovei D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovų A. S. ir S. S. po 41,261 Lt, atsakovės D. Č. 43,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmojoje instancijoje ir apeliacijoje, į valstybės biudžetą, nurodant įmokos kodą 5660.