- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-374-653/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16394-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- M. K., J. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams M. K. ir J. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui M. K., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 95 000 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas taip pat pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, išskaidyti žyminio mokesčio mokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. nurodyti atsakovo ir trečiojo asmens duomenis (gimimo datas, asmens kodus (jei žinomi), gyvenamosios vietos adresus, kitus kontaktinius duomenis), patikslinti, koks yra turtinės žalos dydis ir pateikti žalos sumą pagrindžiančius įrodymus, pateikti duomenis, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat, ar ieškovas yra pripažintas nukentėjusiuoju, patikslinti ieškinio sumą, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Teismas netenkino ieškovo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar dalies žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo išskaidymo. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo ieškovą už ieškinį sumokėti 3 673 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovų M. K. ir J. K. solidariai priteisti 95 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, neturtinės žalos atlyginimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškinio užtikrinimui areštuoti pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ieškinio užtikrinimui areštuoti kitą atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą ir sąskaitas bankuose 95 000,00 Eur sumai; 3) nusikalstamų veikų ir tolimesnės žalos užkardymui uždrausti pirmajam atsakovui prisiartinti prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su patikslintu ieškiniu, vertino, kad teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai liko nepašalinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodo, jog ieškinio nagrinėjimo eigoje galės pateikti visas sąskaitas, nes didesnioji sąskaitų dalis liko bute ir pirmasis atsakovas neleidžia iš buto jų pasiimti. Tačiau ieškovas su patikslintu ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo išlaidas, įrengiant butą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje ir jo rezoliucinėje dalyje taip pat nenurodė neturtinės žalos dydžio. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai turi būti aiškūs ir ieškovas turi nurodyti neturtinės žalos dydį bei atitinkamai sumokėti žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, sumokėjo 110 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad ieškovas neištaisė teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nustatyto trūkumo – nesumokėjo už reiškiamą ieškinį nustatyto 3 673 Eur dydžio žyminio mokesčio.
7. Teismas sprendė, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino visų teismo nustatytų ieškinio trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino, kad ieškinio laikymas nepaduotu ir jo grąžinimas neužkerta kelio kreiptis į teismą su nauju ieškiniu.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantas (ieškovas) G. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pareikalavo sumokėti nepagrįstai 3 673 Eur dydžio žyminį mokestį, kai ieškinio reikalavimų suma yra 95 000 Eur. Apelianto vertinimu, žyminio mokesčio reikalavimas laikytinas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo apsunkinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, kurie yra įtvirtinti CPK 111 ir 135 straipsniuose. Ši tvarka yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, o teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. nurodyti atsakovo ir trečiojo asmens duomenis (gimimo datas, asmens kodus (jei žinomi), gyvenamosios vietos adresus, kitus kontaktinius duomenis), patikslinti, koks yra turtinės žalos dydis ir pateikti žalos sumą pagrindžiančius įrodymus, pateikti duomenis, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat, ar ieškovas yra pripažintas nukentėjusiuoju, patikslinti ieškinio sumą, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateikto patikslinto ieškinio turinį, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti.
14. Apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti 3 673 Eur dydžio žyminį mokestį, yra nepagrįstas. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą – priteisti iš atsakovo 95 000 Eur turtinę žalą ir neturtinę žalą, kurią vertina 250 000 Eur suma. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad už reiškiamą ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas turi sumokėti 3 673 Eur (3 563 Eur + 110 Eur) dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5, 7 dalys, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
15. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje buvo nurodyta, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis kreipdamasis į teismą nėra pajėgus sumokėti už reiškiamus reikalavimus turimo sumokėti žyminio mokesčio.
16. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-42-178/2017).
17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį, sumokėjo ne visą žyminį mokestį ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą sumokėti visą žyminio mokesčio sumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ieškovas neištaisė teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nustatyto trūkumo – nesumokėjo už reiškiamą ieškinį nustatyto 3 673 Eur dydžio žyminio mokesčio.
18. Apeliantas nenurodo kitų nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvų, susijusių su ieškinio trūkumų (ne)pašalinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų pirmosios instancijos teismo išvadų plačiau nepasisako. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo G. S. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.