- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- eAS-225-575/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00036-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Ričardas Piličiauskas, Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublika , atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- D. P.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas 2017 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 2 000 Eur dydžio atlyginimą, kitą dalį skundo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Pareiškėja pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimo išlaidas – 484 Eur už skundo rengimą bei 121 Eur už prašymo atlyginti bylinėjimo išlaidas rengimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime dėl prašymo atlyginti bylinėjimo išlaidas nurodė, kad pareiškėjos skunde keltas reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta beveik 15 procentų visos reikalautos sumos, todėl pareiškėjai galėtų būti priteista ne daugiau kaip 91 Eur. Atsakovas prašė pareiškėjos prašomą 605 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.
Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas veikė neteisėtai, neturtinės žalos dydį nustato teismas, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjos teisės dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės visiškai apgintos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bei atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas byloje yra priimtas pareiškėjos naudai, sprendė, kad pareiškėja turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog pareiškėja 2016 m. lapkričio 28 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį dėl skundo parengimo ir surašymo byloje dėl žalos atlyginimo su advokatu Daniumi Svirinavičiumi. Iš pareiškėjos pareikšto prašymo ir pateiktų įrodymų, teismas nustatė, jog pareiškėja siekia, kad būtų atlygintos išlaidos, kurias sudaro 484 Eur už skundo rengimą bei 121 Eur už prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas rengimą.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos prašomos priteisti sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių galimai priteistinų išlaidų sumos, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, darė išvadą, jog pareiškėjai iš atsakovo priteistina 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme.
III.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį ir pareiškėjos prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 91 Eur.
Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skunde keltas reikalavimas buvo patenkintas iš dalies. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, atsakovas vertina, jog pareiškėjai, atsižvelgiant į jos reikalavimo sumą, buvo priteista beveik 15 procentų visos reikalautos sumos, todėl daro išvadą, kad pareiškėjai galėtų būti priteista ne didesnė nei 91 Eur (605 x 0,15 = 90,75) suma.
Atsakovo atstovo vertinimu, teismas spręsdamas dėl priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, turi įvertinti ne tik tai, ar prašoma priteisti suma neviršija maksimalių nustatytų dydžių, bet taip pat atsižvelgti į prieš tai nurodytus kriterijus. Remdamasis teismų formuojama praktika, atsakovo atstovas pabrėžia, jog vien ta aplinkybė, kad užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Pareiškėja D. P. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkintas remiantis teismo praktika analogiškose bylose t. y. bylose, kuriose spręsta, kaip atlygintinos bylinėjimosi išlaidos administracinėse bylose, kuriose reikalavimas atlyginti neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) padarytą neturtinę žalą buvo patenkintas teismui nustačius mažesnį, nei nurodė pareiškėja, neturtinės žalos dydį. Pareiškėja pažymi, kad analogiškose bylose bylinėjimosi išlaidos atlygintos ne pagal tai, kokia pinigų suma neturtinę žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu), įvertino pareiškėjas, o kokia – teismas, bet pagal tai, iš kiek valstybės institucijos veiksmų (neveikimų) pareiškėjas kildino neturtinę žalą ir kiek iš tų veiksmų (neveikimų) įrodyti kaip neteisėti.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog atsakovo atstovas prašo, kad teismo nutartis būtų panaikinta, o bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai būtų priteisiamos kitu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-437-756/2017 nepagrįstu pripažintu būdu, t. y. nukrypstant nuo teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė iš atsakovo pareiškėjai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, teisinė prielaida taikyti ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį yra nustatymas, ar byloje priimtas galutinis teismo sprendimas yra priimtas šalies, prašančios atlyginti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudai. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija neturtinių reikalavimų atveju paprastai nustatoma pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-243-261/2017).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos teisės dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės visiškai apgintos, todėl ji turi teisę reikalauti atlyginti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimas, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1700-556/2018 paliko nepakeistą, yra įsiteisėjęs, įrodyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, iš kurių kildinama neturtinė žala. Teismas ginčijamoje nutartyje vertino pareiškėjos pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų (skundo rengimo, prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas rengimo) atlikimo ir nustatė, kad pareiškėjos prašomos priteisti sumos (484 Eur už skundo parengimą ir 121 Eur už prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų parengimą) neviršija Rekomendacijų nustatytos maksimalios priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo diskrecijai yra palikta taikyti Rekomendacijose nustatytus kriterijus ir nuspręsti, kokia bylinėjimosi išlaidų suma yra tinkama priteisti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014; 2019 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-373-756/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis aktualiomis ABTĮ, CPK ir Rekomendacijų nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos teisės dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės visiškai apgintos, pagrįstai nesiejo bylinėjimosi išlaidų su pareiškėjos tenkintų reikalavimų dydžiu, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, teismų formuojamą praktiką šios kategorijos bylose.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde nenurodyta argumentų, kuriai remiantis būtų pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ar panaikinti. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.