Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus (toliau – Institucija) teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu S. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-769-1082/2023 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, pagal susitarimo sąlygas iki 2023 m. gruodžio 31 d. atlyginti nusikalstama veika K. G. padarytą turtinę žalą, uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti alkoholį. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 28 d. 23.41 val. iki 2022 m. spalio 29 d. 12.16 val. (1 para).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė teikimo netenkinti, nuteistasis taip pat prašė teikimo netenkinti.

Teikimas netenkinamas.

Nuteistajam S. G. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskiriant laisvės apribojimo bausmę buvo nustatyti sekantys įpareigojimai: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą pagal patvirtintą susitarimą.

Iš teikimo turinio matyti, kad Institucija į teismą kreipėsi prašydama pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu, nes nuteistasis nevykdo teismo paskirto įpareigojimo atlyginti padarytą turtinę žalą. Tačiau išanalizavęs teismui pateiktus duomenis bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų ir nuomonių, teismas sprendžia apie pagrindo teikimo tenkinimui nebuvimą.

Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė be kitų alternatyvų gali būti jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir kita, išskyrus atvejus, kai tai daroma dėl objektyvių arba kitų svarbių priežasčių. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Be to, vengimui, be kita ko, būdingas piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad S. G. elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. (asmens bylos l. 5). Jis supažindintas su probacijos vykdymo sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis, nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų ar darant administracinius nusižengimus (asmens bylos l. 9-11). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad probacijos laikotarpiu S. G. nei administracinių nusižengimų, nei naujų nusikalstamų veikų nepadarė (asmens bylos l. 27-31, 32). „Sodros“ registro išrašo duomenys rodo, kad S. G. nuo 2023 m. spalio 2 d. iki šiol dirba UAB (duomenys neskelbtini) (asmens byla, l. 40).

Teismui pateiktieji duomenys taip pat liudija, kad S. G. iki teikimo pateikimo teismui buvo atlyginęs iš viso 170 Eur žalą K. G. (asmens bylos l. 43, 53, 54, 56). Pastebėtina, kad iš atlygintos turtinės žalos dalies, didžioji dalis (120 Eur) buvo atlyginta po 2024 m. sausio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarties, kuria teismas S. G. įpareigojo iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pabaigos atlyginti nusikalstama veika K. G. padarytą turtinę žalą. Šio teismo posėdžio metu nuteistasis teismui pateikė dokumentą apie papildomai 2024 m. birželio 12 d. nukentėjusiajai K. G. pervestus 50 eurų.

Nors visos paminėtos nuteistojo atlygintos turtinės žalos sumos, atsižvelgiant į teismo iš jo priteistą sumą, rodo, kad nuteistasis turtinę žalą šiai dienai, kuomet laisvės apribojimo bausmės terminas jau baigėsi 2024 m. birželio 8 d., atlygino tik iš dalies, kas formaliai atitinka netinkamą teismo įpareigojimo vykdymą, teismo nuomone, vien to nepakanka konstatuoti nuteistojo veiksmuose sąmoningą, piktybišką teismo įpareigojimo dėl turtinės žalos atlyginimo nustatytais terminais nevykdymą.

Nuteistojo bausmės vykdymo priežiūros plane yra užfiksuoti S. G. paaiškinimai, jog jis moka pagal galimybes, nes turi kitų įsipareigojimų, išlaiko mažamečius vaikus, pats turi sveikatos problemų (asmens bylos l. 55, 57). Teismo posėdžio metu nuteistasis vėl gi parodė, kad nėra atlyginęs visos padarytos turtinės žalos, nes nors ir dirba, pats, jo sutuoktinė ir vienas vaikas yra neįgalūs, sutuoktinė nedirba, augina mažamečius vaikus, jo bei šeimos narių sveikatos būklė reikalauja nemažai išlaidų, be to, jis turi kitų įsipareigojimų antstoliams, todėl pagal gaunamas pajamas turtinę žalą moka pagal galimybes, tačiau supranta savo pareigą atlyginti iš jo priteistą žalą, ką ir daro bei žada toliau daryti. Duomenų, rodančių sąmoningai pasirinktą tyčinį nuteistojo elgesį nevykdant teismo įpareigojimo atlyginti padarytą žalą bei realias turimas jo galimybes nustatytu terminu sumokėti priteistą žalą, teismui pateiktoje medžiagoje nėra.

Teismo nuomone, visų aukščiau nurodytų aplinkybių apie probuojamąjį ir bendrai jo atžvilgiu vykdomą probaciją visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis S. G. piktybiškai, ne dėl objektyvių pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirto įpareigojimo dėl žalos atlyginimo. Tokią išvadą paneigiančių duomenų teismas neturi ir tokių aplinkybių nenustatė.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju vien turtinės žalos neatlyginimas kitų aukščiau nurodytų duomenų kontekste, nesant S. G. sąmoningą piktybišką vengimą vykdyti minėtą teismo paskirtą įpareigojimą liudijančių duomenų, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog S. G. vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Be to, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste ir nustatytomis aplinkybėmis laisvės apribojimo bausmės keitimas į griežtesnę (areštą), nei leistų labiau apginti nukentėjusios teises ir (ar) patenkinti teisėtą interesą kaip galima greičiau gauti visos žalos atlyginimą, nei geriau atitiktų bausmės paskirtį ir tikslus pagal teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu esamoje situacijoje būtų neadekvati bei neproporcinga priemonė, todėl teismas daro išvadą, jog pagrindo tenkinti Institucijos teikimą dėl laisvės apribojimo pakeitimo areštu, nėra.

Teismas taip pat pastebi, kad nuteistajam neįvykdžius teismo įsipareigojimo dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiosios teisės ir teisėti interesai neliks neapginti – likusi neatlygintina žalos dalis galės būti išieškota priverstinai antstolio pagalba.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362 ir 364 straipsniais teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu S. G. netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.