- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- e2A-113-658/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01754-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Balticora“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Best Trans“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sostransa“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Balticora“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1049-1043/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Best Trans“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostransa“ dėl žalos atlyginimo už krovinio sugadinimą, tretieji asmenys draudimo kompanija Tokio Marine Kiln Insurance Limited, uždaroji akcinė bendrovė „Balticora“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas byloje kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl krovinio sugadinimo jo vežimo metu, atlyginimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Best Trans“ ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Sostransa“ 864,40 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė vykdė įsipareigojimus pagal 2016 m. lapkričio 11 d. vienkartinio krovinio pervežimo sutartį – gabeno krovinį maršrutu (duomenys neskelbtini), tačiau gavėjas krovinį atsisakė priimti, nes jis buvo pažeistas. Krovinio siuntėja UAB „Balticora“ ieškovei pateikė pretenziją dėl sugadinto krovinio ir priėmė sprendimą atlikti krovinio remonto darbus. Patirtų nuostolių suma sudaro 1 850 Eur. Ieškovė krovinio siuntėjos patirtą žalą sudengė su mokėjimais už pervežimo paslaugas pagal 2016 m. gruodžio 21 d. buhalterinę pažymą Nr. 2016-12-21. Krovinio siuntėja UAB „Balticora“ pakartotinai pateikė užsakymą ieškovei minėtą krovinį nugabenti į paskirties šalį. Ieškovė ir atsakovė 2016 m. gruodžio 12 d. sudarė vienkartinio krovinio pervežimo sutartį Nr. E004917 (BE-004568) dėl pakartotinio krovinio pervežimo maršrutu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi su pretenzija dėl krovinio sugadinimo ir nuotolių atlyginimo, bei pateikė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo ir žalos neatlygino.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisti iš atsakovės UAB „Sostransa“ ieškovei UAB „Best trans“ 864,40 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 8 Eur žyminio mokesčio.
4. Atsakovė UAB „Sostransa“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. preliminarų sprendimą ir priimti galutinį sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal vienkartinio pervežimo sutartį Nr. E-004756 (BE-004451), sudarytą tarp UAB „Best Trans“ ir UAB „Sostransa“, atsakovė vykdė pervežimą iš įmonės UAB „Balticora“. Krovinys buvo kubilas, kuris buvo vežamas iš (duomenys neskelbtini) gavėjui į (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 18 d. pervežimo metu pastebėta, kad krovinys sugadintas. Buvo padarytos krovinio nuotraukos, kurios išsiųstos ieškovei elektroniniu paštu. Atsakovė informavo ieškovę, kad krovinio sugadinimas įvyko ne dėl vežėjo kaltės, o dėl blogo krovinio įpakavimo. Kadangi krovinio gavėjas nenorėjo priimti krovinio, todėl atsakovė informavo ieškovę, kad krovinį grąžins siuntėjui, kad priimtų sprendimą kaip toliau elgtis. 2016 m. lapkričio 21 d. krovinys sugrįžo į (duomenys neskelbtini) ir buvo iškrautas UAB „Sostransa“ adresu. Atsakovė susisiekė su ieškove ir ragino atsiųsti ekspertus arba patiems atvykti apžiūrėti sugadinimą, tačiau UAB „Best trans“ tą daryti atsisakė. Jokių pretenzijų ieškovė atsakovei nereiškė. 2016 m. lapkričio 23 d. krovinys buvo pristatytas siuntėjui UAB „Balticora“, kuri priėmusi krovinį į CMR važtaraštį nieko apie pažeidimus neparašė, todėl laikytina, kad krovinio siuntėjas pripažino, kad krovinio sugadinimas atsirado dėl siuntėjo krovinio blogo įpakavimo. Vežėjas nėra pakuotės ekspertas ir, jei krovinys buvo pakuojamas ir siunčiamas gamintojo, kuris yra savo prekės specialistas, vežėjui neprivalo kilti įtarimai, kad prekė netinkamai supakuota. Pagal vienkartinio pervežimo sutartį Nr. E-004917 (BE-004568) atsakovė vėl vykdė to paties krovinio (kubilo) pervežimą iš UAB „Balticora“ krovinio gavėjui į (duomenys neskelbtini). Šį kartą kubilas buvo supakuotas kitaip ir sėkmingai pristatytas gavėjui. Pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 18 d. UAB „Balticora“ negalėjo atlikti krovinio apžiūros, nes tuo metu jis buvo atsakovės transporto priemonėje keliaujančioje į (duomenys neskelbtini). UAB „Best trans“ pretenzijų dėl krovinio sugadinimo nustatytais terminais neteikė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos patyrimą ir jos dydį.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Best Trans“ pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriame prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal šalių sudarytos krovinio pervežimo sutarties nuostatas atsakovė, prieš priimdama krovinį, turėjo pareigą jį apžiūrėti, ar jis yra geros būklės bei tinkamai supakuotas. Priimdama krovinį ir nepažymėjusi jokių trūkumų CMR važtaraštyje atsakovė patvirtino, kad krovinio priėmimo metu jis buvo tinkamai supakuotas ir geros būklės, kas reiškia, jog krovinio sugadinimas buvo įvykdytas jo pervežimo metu, dėl ko už jį privalo atsakyti atsakovė. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti praplėšta pakuotė ir krovinio sugadinimas, akivaizdžiai atsiradęs dėl išorinio veiksnio, greičiausiai nuo smūgio gabenimo metu, kuris ir praplėšė krovinio pakuotę. Šiuo atveju netaikytina CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalies nuostata dėl pretenzijos per 7 dienas nuo krovinio priėmimo dienos pateikimo, kadangi šioje nuostatoje reglamentuojamas krovinio gavėjo pretenzijos už sugadintą krovinį vežėjui pateikimas, o ne siuntėjo. UAB „Balticora“, atlikusi grąžinto krovinio apžiūrą, pateikė ieškovei pretenziją dėl sugadinto krovinio ir priėmė sprendimą atlikti krovinio remonto darbus, atstatant pažeisto krovinio vertę. Pagal siuntėjo pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. BAL100110 patirtų nuostolių suma sudarė 1 850 Eur. Ieškovė patirtą žalą sudengė su mokėjimais už pervežimo paslaugas pagal 2016 m. gruodžio 21 d. buhalterinę pažymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. preliminarų sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-11768-921/2017 panaikino ir ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Best Trans“ atsakovei UAB „Sostransa“ 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Sostransa“ ieškovei UAB „Best Trans“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB „Best Trans“ valstybei 21,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1.1. Iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas padarė išvadą esant labiau tikėtina, kad krovinio sugadinimo priežastis buvo netinkamas krovinio supakavimas, t. y. egzistuojant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkto aplinkybę, kuri atleidžia vežėją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą. Teismas nurodė, kad nėra jokios techninės specifikacijos kaip turėtų būti transportuojamas tokio pobūdžio gaminys, ar jį galima transportuoti parverstą ant šono, t. y. ar konstrukcija yra pakankamai stipri, kad išlaikytų paties gaminio svorį. Kubilas buvo apsuktas polietilenine plėvele ir šonu pastatytas ant paletės prie kurios pritvirtintas diržais. Krovinio savybės buvo žinomos tik jį įpakavusiam gamintojui (siuntėjui), todėl, parinkdamas tokį krovinio įpakavimą bei nuspręsdamas optimizuoti kaštus ir gabenti jį paguldytą ant šono, kad transportavimo metu jis užimtų mažiau vietos ir atitinkamai sutaupyti lėšas už transportavimą, privalėjo įvertinti ar saugu krovinį taip transportuoti. Tuo tarpu atsakovės (vežėjos), neturinčios specialių tokio krovinio pakavimo žinių, pareiga buvo paprastai išoriškai matomų krovinio pakavimo trūkumų fiksavimas.
1.2. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad krovinio įpakavimas būtų buvęs akivaizdžiai ydingas vertinant jį išoriškai, o krovinio vežėjai nebuvo pateikta jokia informacija, iš kurios ji būtų galėjusi spręsti apie vežamo krovinio jautrumą. Pats krovinio sugadinimo pobūdis – supakuoto krovinio apačioje atsiradęs kubilo šono lūžis, esant nenuosekliems trečiojo asmens ir ieškovės atstovės paaiškinimams dėl sugadinimo aplinkybių, nesudarė pagrindo spręsti, kad krovinio įpakavimas neturėjo įtakos krovinio pažeidimui. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įprastinėje verslo praktikoje kubilai yra visada transportuojami ant šono, tačiau teismas sprendė, kad byloje nėra jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Teismas šiuos paaiškinimus vertino kritiškai ir dėl to, kad pirmą kartą kubilą transportuojant jis buvo supakuotas ant šono ir sugadintas, vėliau kubilas buvo transportuojamas horizontalioje padėtyje ir pristatytas gavėjui.
1.3. Teismas nurodė, kad ieškovė aplinkybę dėl žalos atlyginimo įrodinėjo 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovės parengta buhalterine pažyma, t. y., kad galimai buvo atlikti ieškovės ir trečiojo asmens priešpriešinių reikalavimų įskaitymai 1 850 Eur. Trečiasis asmuo UAB „Balticora“ paaiškino, kad ieškovė nėra atlyginusi patirtos žalos, t. y. jis prašė UAB „Best trans“ atlyginti žalą, tačiau ieškovė vietoj to du kartus išrašė sąskaitas už tas pačias paslaugas. Trečiajam asmeniui neigiant, buhalterinė pažyma, nepateikus jokių pirminių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie duomenų, suvestų į buhalterinę pažymą pagrįstumą / teisingumą, t. y. dokumentų, patvirtinančių, kad buvo atliktas įskaitymas, nėra pakankama konstatuoti, jog ieškovė yra atlyginusi krovinio sugadinimo metu patirtą žalą ir atitinkamai įgijusi reikalavimo teisę į vežėją. Teismas sprendė, jog ieškovei neįrodžius, kad ji krovinio siuntėjui atlygino krovinio sugadinimu padarytą žalą, yra savarankiškas pagrindas ieškinio atmetimui, kaip pareikšto reikalavimo teisės neturinčio asmens.
1.4. Nei transporto priemonės užsakyme, nei vienkartinėje krovinio pervežimo sutartyje, nei CMR važtaraštyje nėra nurodyta kokia buvo krovinio vertė. Ieškovė žalos dydį grindė UAB „Balticora“ 2016 m. lapkričio 18 d. pretenzija pateikta ieškovei, 2016 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BAL100110 bei PVM sąskaitomis faktūromis. Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 18 d., t. y. nurodomu pretenzijos surašymo metu, krovinys dar nebuvo parvežtas į (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens atstovas patvirtino, kad žalos dydis nustatytas tik iš nuotraukų, faktiškai neapžiūrėjus krovinio. Teismas sprendė, kad žalos dydžio nurodymas pretenzijoje bei 2016 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. BAL100110 nurodžius, kad kubilo remonto darbai kainavo 1 850 Eur, net nedetalizavus kokie darbai buvo atlikti, nėra pakankami įrodymai žalos dydžiui patvirtinti.
1.5. Ieškovė žalos dydžiui pagrįsti į bylą taip pat pateikė UAB „Balticora“ išrašytas šios įmonės kontrahentų sąskaitas. Trečiojo asmens UAB „Balticora“ atstovas patvirtino, kad pagal į bylą pateiktą sąskaitą iš UAB „Korista“ įsigytos prekės (mediniai pirties kubilai) nebuvo panaudotos ginčo kubilui remontuoti. Dėl UAB „Ramplastas“ sąskaitų nurodė, kad įsigyjamų stiklo pluošto kubilų kaina visada yra 250 Eur. Tuos kubilus reikėdavo iš Kauno raj. atsivežti į Varėnos raj. Į bylą pateikta UAB „Voris“ 100 Eur PVM sąskaita faktūra už transportavimo paslaugas išrašyta 2016 m. lapkričio 21 d., t. y., kai dar krovinys nebuvo pristatytas siuntėjui, o 70 Eur sąskaita išrašyta 2016 m. gruodžio 2 d., kuomet trečiasis asmuo galėjo užsisakyti pas gamintoją plastikinį kubilą sugadinto krovinio remontui ir dėl to reikėjo jį transportuoti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad UAB „Ramplastas“ sąskaitos yra pakankamos pripažinti, jog dėl kubilo sugadinimo trečiasis asmuo patyrė 250 Eur išlaidų stiklo pluošto kubilo pakeitimui. UAB „Ramplastas“ sąskaitoje taip pat nurodyta stiklo pluošto dangčio kaina – 80 Eur, tačiau ši suma nepriskirtina prie patirtų išlaidų, kadangi nėra galimybės nustatyti, jog ši kubilo dalis buvo pažeista. Taip pat teismas laikė įrodytomis ir pagrįstomis išlaidomis 190 Eur dydžio išlaidas komplektavimo medžiagoms ir darbams. Iš viso teismas pripažino įrodyta, kad dėl krovinio sugadinimo buvo patirta 510 Eur išlaidų, o likusi 1340 Eur dalis pripažintina neįrodyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Balticora“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir faktus, netinkamai taikė CMR konvenciją, pažeidė jos paskirstytą įrodinėjimo pareigą ir netinkamai nustatė vežėjo atsakomybę. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad kubilas buvo sugadintas veikiant išorine jėga. Dėl savo svorio neatlaikymo deformacija būtu kitokia, o plėvelė būtų likusi savo vietoje. Į byla nepateiktas nei vienas įrodymas, kad kubilas skilo dėl savo svorio. Teismas rėmėsi nieko neįrodančiomis aplinkybėmis ir atsakovės samprotavimais. Be to, visa teismo motyvacija paremta tuo, ko nepateikė ir neįrodė ieškovė, nors įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei. Tuo labiau, kad teismas pats skundžiamame sprendime pripažino, kad kubilas buvo paveiktas išorine jėga.
1.2. Kubilas nėra ta prekė, kuriai būtinas įpakavimas, ką patvirtina ir teismo nurodytos aplinkybės. Vežėjas jokių pastabų dėl pakuotės priimdamas kubilą nepateikė, nors galėjo pateikti, kadangi kubilas buvo apvyniotas tik apsaugine permatoma plėvele. Teismas taip pat nenustatinėjo CMR konvencijos sąlygos, kad žalą sukėlė ne išorinės jėgos, o būtent blogas kubilo neįpakavimas. Be to, teismas nevertino susiklosčiusios tokių kubilų gabenimo praktikos. Apeliantė ir kiti gamintojai kubilus gabena padėtus ant šono. Dėl to sprendimas naikintinas dėl CMR konvencijos pažeidimo ir įrodinėjimo pareigos / prezumpcijų pažeidimo.
1.3. Teismo argumentai, kad nei ieškovė, nei apeliantė nesurašė krovinio sugadinimo akto, nepanaikina atsakovės atsakomybės įrodyti, kad ji nėra kalta dėl transportavimo. Kubilas, atgabenus jį atgal į (duomenys neskelbtini), nebuvo nuvežtas iki kliento. Be to, apeliantės ir atsakovės nesiejo jokie juridiniai santykiai, nes apeliantė užsakė gabenimo paslaugą iš ieškovės. Apeliantė ieškovei pateikė pretenziją dėl kubilo sugandimo.
1.4. Apeliantė teigia, kad nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir jai nebuvo įteikti jokie procesiniai dokumentai. Į procesą ji įsijungė tik paskutinio posėdžio metu, kur pateikė savo paaiškinimus. Apeliantė nebuvo atstovaujama profesionalaus atstovo ir teismas jai nepaaiškino, kad ji turi teisę pateikti įrodymus, kaip praktikoje gabenami kubilai.
1.5. Pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė pasakė tai, kas buvo joms papasakota telefonu atsakovės kontrahento, tačiau jo paaiškinimo byloje, kas iš tiesų įvyko perkraunant krovinį, nėra. Be to, nesutampančios ieškovės ir apeliantės istorijos, nėra pagrindas konstatuoti, kad būtent apeliantė yra kalta. Šiuo atveju atsakovei teko pareiga įrodyti, kad kubilas sudaužytas dėl savo svorio, tačiau ji nepateikė nei vieno įrodymo.
1.6. Nurodo, kad apeliantė savo pirkėjui turėjo vežti naują kubilą, nes iš senojo nebuvo likę nieko, ką būtų galima panaudoti: kubilo vidinės stiklo plastiko vonios kampas buvo suskaldytas, kubilo medinė apdaila sulaužyta, stiklo plastiko konstrukcinis žiedas perlaužtas. Teismas nenustatė aplinkybės, kad kubilas galėjo būti remontuojamas. Dėl to teismas netinkamai skaičiavo kubilo vertę kaip remonto vertę ir nevertino, kad apeliantės pretenzijos suma yra tokio paties naujo kubilo kaina atėmus maržą, t. y. apeliantė reikalavo atlyginti ne visą rinkos vertę, o tik savikainą. Galutinis kubilo gavėjęs už kubilą mokėjo 2 768.60 Eur, kas laikytina kubilo rinkos verte. Ši suma ieškovei ir atsakovei buvo žinoma, nes joms buvo pateikta sąskaita, kuri prijungta prie krovinio gabenimo važtaraščio. Vertės skaičiavimas pagal ieškovės nežinia kokia logika pateiktas sąskaitas, kurių apeliantė negalėjo tinkamai įvertinti, nes ji procese nedalyvavo iki pat paskutinio posėdžio, yra netinkama, neatitinka CMR Konvencijos nuostatų ir nekompensuoja visų nuostolių, kuriuos padarė atsakovė.
1.7. Kadangi byloje gali būti reikalinga ekspertizė, o bylos pagal pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl bylą reikia grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme būtų neefektinga, nes ekspertizės išvadų dėl faktų proceso dalyviai negalėtų ginčyti kasacinės instancijos teisme. Be to, kadangi apeliantė nebuvo atstovaujama pirmosios instancijos teisme profesionalių atstovų, taip būtų labiau užtikrintos jos pažeistos teisės.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „Sostransa“ atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo UAB „Balticora“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovės nuomone, sprendimas yra teisėtas ir neturėtų būti naikinamas, kadangi: 1) trečiasis asmuo neskundžia sprendimo dalies dėl ieškovės reikalavimo teisės turėjimo atsakovės atžvilgiu; 2) trečiasis asmuo pripažįsta (neginčija) faktą, jog žalos jam ieškovė nėra atlyginusi; 3) ieškovė sprendimo neskundžia (tiek viso, tiek dalyje dėl reikalavimo teisės turėjimo); 4) trečiasis asmuo jokių reikalavimų byloje nereiškia.
2.2. Nei ieškovė atsakovei, nei trečiasis asmuo ieškovei ar atsakovei nereiškė jokios pretenzijos dėl sugadinto krovinio per CMR konvencijos nustatytus terminus, netgi nebuvo atliktos jokios atžymos CMR važtaraštyje. Byloje pateiktos 2016 m. lapkričio 18 d. pretenzija ieškovei ir 2016 m. gruodžio 19 d. pretenzija atsakovei, tačiau nepateikta jokių duomenų, kokiu būdu jos siųstos atsakovei. Trečiajam asmeniui pristačius sugadintą kubilą, pastarasis jį priimdamas iš atsakovės nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų nustatytos krovinio sugadinimo priežastys, nefiksavo pažeidimų, nereiškė jokių pretenzijų ar pastabų atsakovei nei CMR važtaraštyje, nei kitokiu būdu. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo tik iškėlus bylą teisme pradėjo įrodinėti tariamas kubilo sugadinimo priežastis, tačiau nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.
2.3. Trečiasis asmuo nepateikė jokių kubilo techninių dokumentų, kurie nustatytų kaip jis turi būti transportuojamas ar įpakuojamas, kokias apkrovas jis atlaiko ir pan. Trečiojo asmens teiginiai, jog jis gali būti transportuojamas ant šono nepagrįsti jokia technine dokumentacija. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nedavė atsakovei, kaip vežėjai, jokių nurodymų.
2.4. Trečiasis asmuo nepagrįstai nurodo, jog nebuvo tinkamai informuotas apie procesą. Byloje esantys duomenys įrodo, jog jis buvo tinkamai informuotas ir galėjo dalyvauti, bei dalyvavo procese. Trečiasis asmuo yra juridinis asmuo, verslininkas, todėl jam taikomi didesni rūpestingumo kriterijai. Be to, jis pradžioje teikė savo paaiškinimus elektroniniu paštu, jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, jam buvo įteikti procesiniai dokumentai, jis dalyvavo teismo posėdyje. Pats trečiasis asmuo procese buvo pasyvus, nesinaudojo jam suteiktomis bei išaiškintomis procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, jog kitų gamintojų kubilai gabenami pastatyti ant šono, nesusiję su šios bylos įrodinėtinomis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
2.5. Ieškovė ir trečiasis asmuo neįrodė, jog patyrė nurodomą žalą. Trečiasis asmuo nurodė, jog žalą jis nustatė 2016 m. lapkričio 18 d. pagal pateiktas fotografijas, kai dar nebuvo gavęs sugadinto kubilo. Be to, trečiasis asmuo ieškovei buvo pateikęs sąskaitą už remontą, o teisme nurodinėjo, jog kubilas tariamai neremontuotinas. Trečiajam asmeniui išrašytos sąskaitos kitų juridinių asmenų, neįrodo žalos dydžio. Trečiojo asmens paaiškinimai yra nenuoseklūs, nekonkretūs ir neaiškūs, todėl negali būti laikomi patikimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia trečiojo asmens kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.
10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
11. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2016 m. gruodžio 6 d. Sutartis dėl transporto užsakymo Nr. BE-004565, Nr. BE-004568, Nr. BE-004566, elektroninius susirašinėjimus tarp UAB „Balticora“ ir UAB „Best Trans“, bei tarp UAB „Balticora“ ir UAB „DHL Lietuva“, 2018 m. rugsėjo 6 d. UAB „Raska wood“ raštą, 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „Balticora“ sąskaitą Nr. BAL 100105, 2016 m. lapkričio 8 d. elektroninį susirašinėjimą tarp UAB „Balticora“ ir UAB „Best Trans“ (el. bylos 4 T., b. l. 159–176), kuriuos prašo prijungti prie bylos. Apeliantė teigia, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir jai nebuvo įteikti jokie procesiniai dokumentai. Į procesą ji įsijungė tik paskutinio posėdžio metu, kur pateikė savo paaiškinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas jai nepaaiškino, kad ji turi teisę pateikti įrodymus. Nurodo, kad pateikti įrodymai pagrindžia, jog praktikoje ne tik apeliantės, bet ir kitų gamintojų kubilai yra gabenami tik ant šono, ir tai yra normali standartinė praktika, o taip gabenant kubilus jie nėra pažeidžiami. Taip pat iš pateiktos sąskaitos matyti, kiek už kubilą sumokėjo galutinis gavėjas.
12. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad aplinkybė, jog kitų gamintojų kubilai gabenami pastatyti ant šono, nesusijusi su šios bylos įrodinėtinomis aplinkybėmis. Dėl to nėra pagrindo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „Balticora“ sąskaitą Nr. BAL 100105 (el. bylos 4 T., b. l. 170) buvo pateikta 2018 m. kovo 20 d. ieškovei vykdant teismo įpareigojimą (el. bylos 4 T., b. l. 21), todėl pakartotinai į bylą ją atsisakytina priimti. Tuo tarpu įvertinęs likusių trečiojo asmens pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja jų ryšį su apeliacinio skundo argumentais ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl trečiojo asmens pateiktus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis). Šie įrodymai priimami taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl žemiau nurodomų aplinkybių jie yra svarbūs nustatinėjant bylos aplinkybes dėl vežėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių (ne)egzistavimo. Pažymėtina, kad šie nauji įrodymai buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir jie turėjo galimybes su jais susipažinti, juos įvertinti, ir pareikšti dėl jų savo nuomonę (ką atsakovė ir padarė).
Dėl trečiojo asmens procesinių teisių (ne)pažeidimo
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė buvo tinkamai informuota apie bylos procesą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „Balticora“ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės UAB „Best trans“ pusėje. UAB „Balticora“ buveinės adresu 2017 m. lapkričio 2 d. buvo išsiųstas teismo šaukimas, ieškinys, 2017 m. kovo 24 d. preliminarus sprendimas, 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. spalio 24 d. nutartys, bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kuriame išaiškintos trečiojo asmens teisės teikti įrodymus bei galimybė su elektroninės bylos medžiaga susipažinti prisijungiant prie Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (el. bylos 2 T., b. l. 132–134). Šie dokumentai net kelis kartus grįžo neįteikti (el. bylos 2 T., b. l. 175–176; 3 T., b. l. 150–153). Taip pat minėti dokumentai buvo siunčiami ir UAB „Balticora“ vadovui A. B., tačiau jie taip grįžo neįteikti (el. bylos 3 T., b. l. 47–48, 101–102). Visi vokai buvo grąžinti dėl to, kad jų per siuntos saugojimo terminą niekas neatsiėmė. Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Taigi, apeliantei procesinius dokumentus išsiuntus pakartotinai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad jai jie buvo įteikti tinkamai. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantei apie bylos procesą buvo žinoma iš ieškovės, kuri taip pat apeliantę informavo apie jos dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimą būtinu (ieškovės ir trečiojo asmens el. susirašinėjimas; el. bylos 4 T., b. l. 29–33, 75–77). Apeliantės vadovas dalyvavo 2018 m. birželio 28 d. posėdyje, kuriame jam buvo išaiškintos procesinės teisės ir pareigos, bei jis davė paaiškinimus.
15. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei buvo žinoma apie nagrinėjamos bylos procesą ir ji turėjo visas galimybes dar iki 2018 m. birželio 28 d. teismo posėdžio susipažinti su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek bendrasis civiliniame procese galiojantis „teisės būti išklausytam“ principas, tiek šio principo turinį sudarančios konkrečios CPK įtvirtintos teisės, pirmosios instancijos teismo pažeistos nebuvo. Klausimą ar apeliantei vesti bylą pačiai, ar per atstovą – ji taip pat privalėjo išsispręsti pati. Tik tuomet, jei bylą nagrinėjantis teismas būtų manęs, jog trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali (bet neprivalo) pasiūlyti jam pasirūpinti, kad būtų atstovaujama procese (CPK 161 straipsnio 1 dalis). Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismas perklausęs garso įrašą taip pat nemano, kad buvo pažeistos procesinės apelianto teisės ir šiuo aspektu.
Dėl vežėjo atsakomybės
16. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovės UAB „Sostransa“ atsakomybės už krovinio sugadinimą ir dėl to neteisingai taikė CMR konvencijos nuostatas, bei netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliantės argumentais.
17. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013; kt.).
18. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: [...] ; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; [...]. Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalį, jei vežėjas įrodo, kad susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą, kad krovinio sugadinimas atsirado dėl jo netinkamo įpakavimo, grindė aplinkybėmis, jog tai patvirtina pats krovinio sugadinimo pobūdis, o ieškovė ir trečiasis asmuo teikė nenuoseklius paaiškinimus dėl krovinio sugadinimo aplinkybių. Taigi, iš esmės teismas sprendė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo neįrodė atsakovės kaltės dėl sugadinto krovinio. Tačiau, kaip buvo minėta nutarties 17–18 punktuose, vežėjo atsakomybė pagal CMR konvencijos 17–18 straipsnius yra preziumuojama, todėl šiuo atveju buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, nustatant ieškovės pareigą įrodyti atsakovės kaltę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vadovaujantis CMR konvencijoje įtvirtinta prezumpcija, būtent atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo, turėjo įrodyti, kad egzistuoja jos atsakomybę šalinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 dalys, 18 straipsnis), o ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Balticora“ neturėjo pareigos įrodyti, kad kubilas buvo sugadintas dėl atsakovės kaltės.
20. Be to pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog CMR važtaraštyje nėra žymų dėl krovinio sugadinimo, neįrodo, kad atsakovė nėra kalta dėl krovinio sugadinimo. Šiuo atveju byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo aplinkybės, kad krovinio sugadinimas atsirado jo pervežimo metu, kai šį krovinio pervežimą faktiškai vykdė atsakovė UAB „Sostransa“ (el. bylos 1 T., b. l. 50–53, 122–125). Be to, nustačiusi krovinio sugadinimą, atsakovė apie tai informavo ieškovę, o pastaroji apeliantę (el. bylos 1 T., b. l. 54, 126). Taip pat dėl krovinio sugadinimo tiek trečiasis asmuo ieškovei, tiek ieškovė atsakovei pateikė pretenzijas (el. bylos 1 T., b. l. 25, 30–31, 33, 68, 74–75, 79). Taigi, visoms šalims pripažįstant, kad krovinys jo vežimo metu buvo sugadintas, šio fakto nenurodymas CMR važtaraštyje savaime nepanaikino prezumpcijos dėl vežėjo atsakomybės, kylančios CMR konvencijos pagrindu.
21. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą sprendžia, kad atsakovė, be savo paaiškinimų, nepateikė jokių įrodymų, kad kubilo sugadinimas atsirado dėl netinkamo jo įpakavimo, t. y. atsakovė nevykdė įstatymo jai nustatytos įrodinėjimo pareigos (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) bei neįrodė, jog egzistuoja jos atsakomybę šalinanti aplinkybė.
22. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punkte, 2 dalyje nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, bei privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Pagal CMR konvencijos 9 straipsnį važtaraštis yra įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai (1 dalis); jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus (2 dalis).
23. Ieškovė UAB „Best Trans“ ir atsakovė UAB „Sostransa“ sudarytos vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. E-004756 (BE-004451) 3 punkte taip pat susitarė, kad vežėjas (UAB „Sostransa“) privalo dalyvauti pakrovime ir patikrinti krovinio išorinę būklę. Priimti nesutikrintą su dokumentais ir apgadintą krovinį pervežimui draudžiama (el. bylos 1 T., b. l. 45, 82). Kaip matyti iš CMR važtaraščio atsakovė (jos vairuotojas) jame neįrašė jokių pastabų dėl netinkamo kubilo įpakavimo ar pakrovimo (el. bylos 1 T., b. l. 40, 57, 67). Taip pat atsakovė nepateikė ir jokių kitų pretenzijų dėl pakuotės būklės. Taigi, atsakovei nepateikus jokių pastabų dėl krovinio netinkamo įpakavimo, liko nepaneigta CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalies prezumpcija, pagal kurią, jei vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šią teisinę prezumpciją. Pažymėtina, kad pareigingas vežėjas, pastebėjęs krovinio ir pakuotės netinkamą būklę, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. To nagrinėjamu atveju atsakovė nepadarė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, kai vežėja (UAB „Sostransa“) CMR važtaraštyje nepadarė jokios žymos apie netinkamą krovinio įpakavimą, bei apskritai dėl to neteikė jokių pretenzijų, ji negali būti atleidžiama nuo atsakomybės už vežimo metu kroviniui atsiradusią žalą (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė UAB „Balticora“ įrodė, jog įprastinėje verslo praktikoje kubilai yra dažniausiai transportuojami ant šono. Tokius apeliantės teiginius pagrindžia jos su apeliaciniu skundu pateikti ir apeliacinės instancijos teismo priimti įrodymai, t. y. 2016 m. gruodžio 6 d. Sutartys dėl transporto užsakymo Nr. BE-004565, Nr. BE-004568, Nr. BE-004566, elektroniniai susirašinėjimai tarp UAB „Balticora“ ir UAB „Best Trans“, bei tarp UAB „Balticora“ ir UAB „DHL Lietuva“, 2018 m. rugsėjo 6 d. UAB „Raska wood“ raštas, taip pat pateiktos nuotraukos iš įvairių internetinių puslapių, kuriuose kubilų gamintojai reklamuoja savo prekes (el. bylos 4 T., b. l. 154–155, 159–169). Šie nurodyti duomenys pagrindžia, kad ne tik apeliantė, bet ir kiti gamintojai, vežėjai kubilus transportuoja paverstus ant šono. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtent kubilo supakavimas ant šono lėmė kubilo sugadinimą jį pervežant.
25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta bei įvertinus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog dėl vežamo krovinio sugadinimo yra kalta atsakovė. Taip pat byloje neįrodyta ir nenustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkto aplinkybė, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą.
Dėl apeliacinio skundo ribų, reikalavimo teisės ir žalos dydžio
26. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde prašo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek materialines teisės normas (neteisingai taikė CMR konvencijos normas), tiek procesines teisės normas (neteisingai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus). Tai reiškia, jog apeliaciniu skundu yra ginčijamas visas spendimas, o ne atskiros jo dalys (kaip kad nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, kad dalis sprendimo neginčijama), nes prašoma naikinant visą pirmosios instancijos teismo sprendimą bylą nagrinėti de novo (iš naujo), ir vertinti visas aplinkybes.
27. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, byla iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui grąžinama esant aiškiai apibrėžtoms situacijoms, t. y.: a) nustačius absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; b) pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; c) nustačius tokius trūkumus/pažeidimus, kai jų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 327 straipsnio 1 dalis; 329 straipsnio 1 dalis). Be to, siekiant proceso ekonomiškumo principo, apeliacinės instancijos teismas turi spręsti pats tą dalį (apimtį) ginčo, kurią įmanoma išspręsti. Todėl ir šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas išsprendė ginčą ir pasisakė dėl apeliantės galimų procesinių teisių pažeidimo bei dėl materialinės teisės normų aiškinimo bei taikymo, reglamentuojančių vežėjo atsakomybę ir įrodymo naštos paskirstymą įrodinėjant aplinkybę kuomet atleidžiama nuo atsakomybės už vežimo metu kroviniui atsiradusią žalą. Tačiau likusioje dalyje ginčas (dėl reikalavimo teisės ir žalos dydžio) apeliacinės instancijos teisme negali būti išspręstas, nes akivaizdžiai tam trūksta duomenų. Perduodamas bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas pasisako kokius trūkumus reikia pašalinti, ir kokius veiksmus turi atlikti pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo.
28. Visų pirma pažymėtina, kad šioje nutartyje, priešingai pirmosios instancijos teismui, konstatavus, jog dėl susidariusios žalos yra kalta atsakovė, bet palikus galioti sprendimo dalį, kuria teismas konstatavo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, būtų pažeistos ir ieškovės ir apeliantės teisės, nes ieškovė organizavo du pervežimus, o apeliantė patyrė realias išlaidas kubilo gamybai/remontui.
29. Iš ieškovės procesinių dokumentų matyti, kad ji visą laiką teigė, jog trečiajam asmeniui žalą atlygino įskaitydama priešpriešinius reikalavimus. Trečiojo asmens atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp jo ir ieškovės buvo dengiamos sąskaitos pačio trečiojo asmens prašymu, tačiau ieškovė dar kažkokią sumą liko skolinga. Taip pat nurodė, kad dėl atliktų įskaitymų reikėtų patikrinti įmonės buhalterijoje esančius duomenis (2018 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 13:46–14:29, 30:27–31:47, 46:06–47:29 min.). Pirmosios instancijos 2018 m. birželio 28 d. teismo posėdžio metu pasitvirtinus aplinkybėms, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo atliekami priešpriešinių reikalavimų įskaitymai, tačiau nėra aišku ar būtent ieškovės reiškiamas reikalavimas apima tokius įskaitymus, teismas to nesiaiškino ir neįpareigojo nei ieškovės, nei trečiojo asmens pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Iš to darytina išvada, kad teismas nesiėmė visų priemonių tinkamai išnagrinėti bylą, bei pažeidė bendruosius teisingumo ir protingumo principus. Dėl to byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo įvertinti ar ieškovė nagrinėjamu atveju turi reikalavimo teisę į atsakovę ir kokioje apimtyje.
30. Taip pat, kaip ir konstatuota šios nutarties 25 punkte, byloje nenustatytos aplinkybės, galinčios lemti atsakovės atleidimą nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos nuostatas. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už žalos atsiradimą dėl vežimo metu sugadinto krovinio.
31. Krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017).
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino trečiojo asmens nurodytų aplinkybių, kad atsakovei UAB „Sostransa“ krovinio vertė buvo žinoma ir aiški, nes 2016 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BAL100105 buvo pridėta prie CMR važtaraščio (el. bylos 4 T., b. l. 171–176). Taip pat teismas netinkami įvertino byloje esančius įrodymus dėl kubilo remonto. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir trečiojo asmens paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, kubilas buvo pažeistas taip, kad nebebuvo galimybės jį suremontuoti, o teko surinkti visiškai naują kubilą. Tam reikėjo pirkti naują stiklo pluošto vonią, tvirtinimo žiedus, medieną padui ir apdailai (el. bylos el. bylos 1 T., b. l. 167–169; 4 T., b. l. 29–33). Taip pat trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo įlinkęs ir nerūdijančio plieno pečius, pažeista visa konstrukcija, stiklo plastiko vonia subraižyta ir suskaldyta, bei buvo įskaičiuotos surinkimo medžiagos ir darbas – seno kubilo išardymas ir naujo kubilo surinkimas. Taip pat naujam kubilui panaudotos kai kurios senojo kubilo dalys (2018 m. birželio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 15:21–17:37, 28:23–30:20 min.). Be to, į 1 850 Eur sumą taip pat įtrauktas stiklo pluošto vonios pervežimas (UAB „Voris“ 2016 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 001031; el. bylos 1 T., b. l. 166). Iš viso to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kubilo pažeidimai buvo tokie, kad nebuvo galimybės jo suremontuoti ir dėl to trečiajam asmeniui reikėjo surinkti visiškai naują kubilą. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sugadintas krovinys nuvertėjo tik iš dalies. Kadangi nagrinėjamu atveju dėl kubilo sugadinimo jis visas nuvertėjo, tai turėjo būti sprendžiama dėl visos kubilo vertės priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas grąžina bylą pirmosios instancijos teismui tiksliam žalos dydžiui nustatyti. Tačiau nustatant dėl krovinio sugadinimo patirtą žalos dydį pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kad trečiasis asmuo iš ieškovės, o ieškovė iš atsakovės (atsižvelgiant į atliktus įskaitymus) prašė priteisti tik kubilo savikainą (1 850 Eur), o ne visą jo vertę, Ir tik apeliaciniame skunde atsiranda kitokia (didesnė) kaina. Taip pat teismas, vertindamas žalos dydį, turėtų aiškintis ar į prašomą priteisti sumą nėra įskaičiuota iš sugadinto kubilo įdėtų dalių vertė, kuri turėtų būti atimta iš prašomos priteisti sumos, ir be abejo įvertinti darbų vertę (ardant seną ir surenkant naują kubilą, jei buvo panaudota dalis seno kubilo detalių), nes pirmosios instancijos teisme tas taip pat nebuvo tirta ir aiškintasi.
Dėl bylos baigties ir procesinių klausimų
33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl neteisingai nustatė, kad vežėjo disponuojamas krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo krovinio įpakavimo, o dėl to nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neturi teisės į žalos atlyginimą, bei neteisingai apskaičiavo žalos dydį. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Nustatyti proceso teisės pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
34. Iš bylos dokumentų matyti, kad apeliantė UAB „Balticora“ už apeliacinį skundą sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (el. bylos 4 T., b. l. 158). Atsakovė UAB „Sostransa“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis, kad apeliaciniame procese patyrė 350 Eur advokato pagalbos išlaidas (el. bylos 4 T., b. l. 199–200). Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 2,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
35. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas ir kartu su grąžinama byla, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.