- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-1419-638/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01048-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-1621-652/2017 pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis S. V. pateikė prašymą pakeisti skolininką G. S. skolininke Lietuvos Respublikos valstybe. Nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. 2-380-59/2006 dėl 27,80 Eur išieškojimo iš skolininko G. S. išieškojimo išieškotojos valstybės naudai. Skolininkui mirus jo palikimą priėmė valstybė. Prieš užbaigiant vykdomąją bylą būtina išspręsti vykdymo išlaidų išieškojimo klausimą.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) atsiliepime prašė antstolio prašymą atmesti. Nurodė, kad VMI prie FM neturi duomenų, kad vykdomąją bylą vykdantis antstolis ar išieškotojas laikantis nustatytų procedūrų laiku informavo apie išieškotojo reikalavimus paveldėtoją – valstybę, ar pranešė notarui, ar esantį reikalavimą išviešino viešuose registruose. Skolininkas mirė 2015 m. lapkričio 1 d., terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2016 m. vasario 2 d., pranešimą apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą VMI prie FM iš antstolio gavo tik 2016 m. rugpjūčio 17 d., t. y. po palikėjo mirties praėjus daugiau nei 9 mėnesiams ir pasibaigus nustatytam 3 mėnesių terminui. Duomenų apie turto arešto išviešinimą viešuosiuose registruose VMI prie FM neturi.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi atmetė antstolio S. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0127/06/00965.
Teismas nustatė, kad skolininkas G. S. mirė (duomenys neskelbtini) CPK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2016 m. vasario 2 d. Praėjus 9 mėnesiams nuo skolininko mirties antstolis 2016 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu reg. Nr. S-16-11578 informavo išieškotoją ir Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarę B. Z. apie mirusio skolininko įsiskolinimą. Antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0127/06/00965 nėra duomenų, kad per įstatymu nustatytą trijų mėnesių laikotarpį antstolis būtų informavęs apie išieškotojos reikalavimus ir skolininko įsiskolinimą paveldėtoją – valstybę, ar būtų pranešta notarui, ar būtų išviešinta viešuose registruose skolininko turto areštas.
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad po skolininko mirties antstolis ar išieškotoja per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui Lietuvos Respublikai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog įpėdiniui Lietuvos Respublikai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo G. S. kreditorę ir jos reikalavimą.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas antstolis S. V. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr.3K-7-18/2014 išaiškino, kad nėra kreditorių turtinių pretenzijų išviešinimo būdų baigtinio sąrašo, todėl bet koks skolos buvimo išviešinimas privalo būti traktuojamas kaip tinkamas būdas informuoti paveldėtoją apie esamas palikėjo skolas. Apie mirusio skolininko skolas valstybei buvo išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą dar iki skolininko mirties antstolių informacinėje sistemoje įregistruojant vykdomąją bylą su detaliais stuomenimis apie esamą skolą. Taip pat skolos buvimas buvo išviešintas kitomis priemonėmis, kurių dokumentai saugomi teismui perduotoje vykdomojoje byloje. Todėl nesuprantama kodėl duomenų apie mirusio asmens skolas išviešinimas tiesioginiam mirusio asmens turto paveldėtojui t. y. valstybei, yra netinkamas.
Vykdomojoje byloje valstybė yra ne tik paveldėtoja, bet ir išieškotoja. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog valstybei buvo neišviešintos skolininko skolos, nors valstybė pati per savo įgaliotas institucijas priėmė sprendimus dėl skolų išieškojimo ir pateikė vykdymui vykdomąjį dokumentą.
Išieškotojas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
Įstatymų leidėjas pareigą informuoti apie palikėjo skolas numatė palikėjo kreditoriui, todėl antstolis nepagrįstai siekia perkelti šią pareigą įpėdinei (valstybei), įpareigojant ją tikrinti viešųjų registrų duomenis bei vykdomųjų bylų registrą.
Duomenų apie turto arešto akto išviešinimą viešuose registruose šioje vykdomojoje byloje VMI prie FM taip pat neturi. Išdėstytų faktų visuma liudija, kad antstolis šioje vykdomojoje byloje neatliko jokių aktyvių veiksmų per CK 5.63 str. nustatytus terminus, susijusius su kreditorinio reikalavimo išviešinimu ar pateikimu palikimą priėmusiam įpėdiniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio S. V. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0127/06/00965, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/06/00965 medžiagos nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje buvo vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-380-59/2006 dėl 27,80 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. S. išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Skolininkas G. S. 2015 m. lapkričio 1 d. mirė. 2016 m. rugpjūčio 10 d. antstolis S. V. priėmė patvarkymą dėl informavimo apie mirusio asmens skolas reg. Nr. S-16-11578, adresuotą Alytaus rajono 1-ajam notaro biuro notarei B. Z. ir VMI prie FM, kuriuo informavo apie skolininko skolas. Iš VMI prie FM 2017 m. vasario 28 d. rašto dėl G. S. skolų apmokėjimo matyti, kad paveldėjimo teise pagal įstatymą priėmė 2015 m. lapkričio 1 d. mirusio G. S. palikimą ir paveldėjo pinigines lėšas valstybė
CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta antstolio teisė į vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas antstolis S. V. prašyme dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nurodė, kad prieš užbaigiant vykdomąją bylą būtina išspręsti vykdymo išlaidų išieškojimo klausimą. Vykdymo procese patirtas išlaidas patvirtina 2017 m. kovo 6 d. patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų paskaičiavimas. Taigi, aktualus klausimas tik dėl valstybės prievolės atsakyti pagal pirminio skolininko prievolę vykdymo išlaidų dalyje (CPK 596 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Antstolis nepagrįstai nurodo, kad valstybei duomenys apie palikėjo skolą buvo išviešinti Antstolių informacinėje sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punktą, Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas. AIS naudotojai – AIS valdytojo ir tvarkytojų valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kiti asmenys, kurie informacinių sistemų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją naudoja ir tvarko elektroninę informaciją (11.1 punktas); AIS paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi AIS duomenys (11.2 punktas). Taigi, AIS nėra skirta viešinti duomenis apie palikėjo skolas jo įpėdiniams, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė iki ar po palikėjo mirties žinojo apie reikalavimą sumokėti vykdymo išlaidas, antstoliui apie tai paskelbus viešai.
Palikimo atsiradimo data – palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Skolininkas G. S. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl kreditorinis reikalavimas mirusiojo įpėdiniams turėjo būti pareikštas iki 2016 m. vasario 2 d. (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-196-969/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis į paveldėtoją VMI per trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti nesikreipė. Antstolis apie skolininko mirtį sužinojo 2016 m. rugpjūčio 10 d., patikrinęs Gyventojų registro duomenis. Praėjus 9 mėnesiams nuo skolininko mirties antstolis 2016 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu reg. Nr. S-16-11578 informavo išieškotoją ir Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarę B. Z. apie mirusio skolininko įsiskolinimą. Antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0127/06/00965 nėra duomenų, kad per įstatymu nustatytą trijų mėnesių laikotarpį antstolis būtų informavęs apie išieškotojos reikalavimus ir skolininko įsiskolinimą paveldėtoją – valstybę, ar būtų pranešta notarui, ar būtų išviešinta viešuose registruose skolininko turto areštas. Taigi, antstolis neatliko jokių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų pareikšti savo reikalavimą apeliantei (palikėjo įpėdinę atstovaujančiai institucijai).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog po skolininko mirties antstolis ar išieškotojas per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiai įpėdinei - Lietuvos Respublikai, bei pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad jai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo G. S. kreditorę ir jos reikalavimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.