Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (Užsieniečio ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), Baltarusijos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. rugsėjo 14 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. 2A, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, t. y. pagal 2025 m. rugsėjo 14 d. 21.21 val. alkoholio kiekio matuoklio „ALCOTEST 7510“ parodymus nustatytas 2,63 promilių neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

M. S., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. rugsėjo 14 d. iš (duomenys neskelbtini) važiavo vienas į (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiu automobiliu. Kadangi yra šeimoje daug problemų, mamą paguldė į ligoninę, dėl ko labai pergyvena, todėl jau būdamas prie N. A. miesto esančio antro šviesoforo, ten kur remontuojamas kelias, jis išgėrė alkoholio. Išgėrė degtinės apie 0,5 l. butelį. Iš pradžių nejuto, kad yra girtas. Jam buvo likę nuvažiuoti apie 150 metrų iki savo namų, kai sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai nustatė girtumą. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą įgijo nuo 18 metų. Lietuvoje gyvena 7 metus, o vairuotojo pažymėjimą išsilaikė 2022 metais. Anksčiau niekada nėra vairavęs automobilio būdamas neblaivus. Kaip ir anksčiau minėjo, kad dėl susidariusių šeimyninių problemų vairavo automobilį būdamas neblaivus ir dėl tokio poelgio labai gailisi (b. l. 65-72).

Motyvuojamoji dalis

M. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties visiško prisipažinimo įrodyta ir šiais byloje esančiais duomenimis:

2025 m. rugsėjo 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 14 d. apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo savininkas, (duomenys neskelbtini) M. S., kuriam nustatytas 2,63 promilių girtumas (b. l. 1-3);

2025 m. rugsėjo 14 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matuoklio parodymais, kuriuose nurodyta, kad M. S. pirmu tikrinimu 21.21 val. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 21,39 val. – 2,73 promilių neblaivumas (b. l. 10-13);

2025 m. rugsėjo14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. 01915978 (b. l. 14-20);

2025 m. rugsėjo 14 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Mažeikių r., Krucių k., UAB „Autobastionas“ ( b. l. 24-26).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. S. 2025 m. rugsėjo 14 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jam buvo nustatytas 2,63 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. M. S. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu M. S. neblaivumu teismas neturi. Ikiteisminio tyrimo metu M. S. neginčijo jam nustatyto neblaivumo.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2025 m. rugsėjo 15 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, su jam siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. S. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 31-32), administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos (b. l. 33-36), yra dirbantis (b. l. 37-38).

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam M. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. S. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. S. nustatytinas šešių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis M. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemones būdamas neblaivus. Nagrinėjamu atveju M. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant M. S. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 282¹ straipsnio 3 dalis).

Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. rugsėjo 15 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruota kaltinamojo vardu, priklauso kaltinamajam nuosavybės teise, automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimu bus užtikrinta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis daugiau nedarys šiurkščių eismo kelių taisyklių pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytą M. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

2025 m. rugsėjo 15 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelėje, esančioje adresu Krucių k., Mažeikių r., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

įvykio vietos apžiūros metu paimtas dokumentas – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. S. vardu, saugomas Telšių AVPK Akmenės r. PK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

įvykio vietos apžiūros metu paimtas dokumentas – M. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Telšių AVPK Akmenės r. PK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas AB „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam M. S. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.

Kaltinamajam M. S. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 51 MGL (2550,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. S. galutinę bausmę – 34 MGL (1700,00 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti M. S. 6 (šešių) mėnesių terminą savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti M. S. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

- konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą M. S. vardu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2025 m. rugsėjo 15 d.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos M. S. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą M. S. vardu, saugomą Telšių AVPK Akmenės r. PK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

M. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Telšių AVPK Akmenės r. PK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

Išaiškinti M. S., kad paskirtą baudą, privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

- jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti M. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę visą jos laikotarpį.

Įteikti M. S. teismo baudžiamąjį įsakymą su vertimu į rusų kalbą.

Informuoti M. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šių dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.