- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e1-1224-836/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05634-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė išnagrinėjo prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, teistas:
1) 2021 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs;
2) 2022 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį - vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinta bausmė paskirta 90 parų arešto. BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė. BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, kuris panaikintas ir pasiųstas atlikti 60 parų arešto bausmę. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K.
, 2024 m. vasario 12 d., apie 18:20 val., Kėdainių r., Krakių sen., esančio kelio Kėdainiai – Lipliūnai – Krakės 11,5 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0246, patikros sertifikato numeris Nr. 1985746, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra 2,29 ‰ (promilės) girtumas.
Kaltinamasis L. K. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad teisės vairuoti automobilį niekada neturėjo, tačiau vairuoti automobilį moka. 2024 m. vasario 12 d., apie 17:00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su pusbroliu V. S. leido laiką, vartojo alkoholį. Kartu išgėrė apie 250 ml. degtinės ir 4 litrus alaus. Apie 18:00 val. sugalvojo pavažiuoti iki (duomenys neskelbtini). Sėdo į kieme stovėjusį E. K. automobilį "VW Sharan", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kartu su V. S. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) m. Važiuojant Kėdainių r., Krakių sen., esančiu keliu, jo vairuojamą automobilį sumėtė ir nuvažiavęs nuo kelio apvirto. Nei jis, nei V. S. sužalojimų nepatyrė. Netrukus prie jų privažiavo policijos ekipažas. Pareigūnai įtardami, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus liepė pasitikrinti blaivumą. Pirmą kartą alkoholio matuoklis parodė 2,36 promilių girtumą, antrą kartą 2,29 promilių girtumą. Su alkoholio matavimo rezultatais sutinka, jų neginčija. Parodė, kad E. K. automobilį jam buvo davęs važinėti į darbą. Apie tai, kad jis vairuos automobilį būdamas neblaivus E. K. nežinojo. Be to, jis pats neplanavo niekur važiuoti, gavosi spontaniškai. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo A. A. tarnybinis pranešimas, kad 2024-02-12 apie 18.20 val., kelyje Kėdainiai – Lipliūnai - Krakės 11,500 km., L. K., neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinkęs saugaus greičio vairuodamas automobilį „VW SHARAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio bei vertėsi. L. K. pirmu pūtimu 18.59 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,36 prom. girtumas, pakartotinio patikrinimo metu 19.17 val. nustatytas 2.29 prom. girtumas. Įvykio vieta ir automobilis VW SHARAN, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūrėti ir nufotografuoti. Automobilis perduotas UAB „AUGENAS“ ir laikomas automobilių saugojimo aikštelei adresu Kaunas, Technikos g. A. L. K. sulaikytas ir patalpintas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta įvykio vieta Kėdainių r., Krakių sen., kelio Kėdainiai – Lipliūnai - Krakės 11,500 km.
Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo rezultatai, kur nurodyta, kad 2024-02-12 19:17 val. L. K. nustatytas 2,29 promilių girtumas.
Automobilis „VW SHARAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 2002 m., priklauso E. K..
Automobilio „VW SHARAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 1997 m., vidutinė rinkos vertė 1 100 eurų. Priimtas nutarimas E. K. grąžinti automobilį.
2024-02-14, 19 val. 20 min., surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame fiksuoti šie girtumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nesugebėjimas eiti tiesia linija. Fiksuoti alkoholio matavimo prietaiso patikrinimo duomenys. Pirmas patikrinimas 18 val. 59 min. -2,36 promilių girtumas, antras patikrinimas 19 val. 17 min. 2,29 promilių girtumas.
Liudytoja V. V.parodė, kad 2024-02-12 apie 18.20 val., važiavo savo automobiliu nuo Kėdainių miesto pusės, link Krakių miestelio. Jai pravažiavus mišką, matė, kad iš priekio atvažiuoja automobilis, kurio šviesos vienu metu tiesiog dingo. Ji savo vairuojamą automobilį pristabdė ir pavažiavus gal apie 100 metrų, pamatė, kad griovyje mirksi avarinis, o automobilis yra apvirtęs ant stogo. Paskambinusi 112 išlipo iš savo automobilio. Kartu važiavęs jos vyras pasakė, kad iš apvirtusio automobilio ropščiasi du vyrai, kurie yra visiškai girti. Vėliau laukiant atvykstant greitosios ir policijos prie jos automobilio priėjo vyras iš apvirtusio automobilio, jis buvo su barzda ir ūsais, tamsesnių plaukų, girdėjo, kaip kalbėjo, va mano pusbrolis "durnelis" prisivairavo, tai suprato, kad kalba eina apie kitą vyrą, kuris buvo agresyvus, šviesių plaukų, šaukė, kad jiems jokios pagalbos nereikia, ir kad važiuotų iš čia. Sulaukusi policijos pareigūnų, ji išvažiavo.
Liudytojas V. S. parodė, kad 2024-02-12 apie 17:00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su pusbroliu L. K. gėrė alų ir degtinę. Apie 18:00 val., L. K. sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini) m. aplankyti buvusią draugę. Kieme stovėjo L. K. darbdavio E. K. automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. S. sėdo į keleivio vietą, o L. K. už vairo ir jie išvažiavo. Važiuojant Kėdainių r., Krakių sen., L. K. vairuojamą automobilį sumėtė ir jis nuvažiavęs nuo kelio apvirto. Nei V. S., nei L. K. sužalojimų nepatyrė. Netrukus atvažiavo policija ir nustatė, kad L. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Kodėl jis taip darė nežino.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jo veika kvalifikuota teisingai, todėl jis yra baustinas.
Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika. Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, dirbantis, Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų registre nėra įrašytas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma arešto bausmė, nustatant maksimalų prokuroro siūlomą bausmės dydį, kuri, nagrinėjamu atveju, atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo būtinumą, teismas įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo padarytas. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,29 promilių neblaivumas), savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, tačiau teisės vairuoti neturėjo. Atsižvelgiant į tai bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant terminą – 5 metams. Termino pradžia skaičiuotina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo konfiskuoti iš kaltinamojo nusikaltimo priemonės –vairuoto automobilio vertės piniginį ekvivalentą 1 100 eurų.
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju transporto priemonė „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuria buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui E. K.. Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio „VW Sharan“, pagaminto 1997 m., vidutinė rinkos vertė 1 100 eurų. Tokia vertė laikytina proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ir yra išieškotina iš kaltinamojo L. K..
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniuose numatyta tvarka, į arešto bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024-02-12, 19 val. 30 min., iki 2024-02-13, 13 val. 38 min. (1 para).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 90 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniuose numatyta tvarka, į arešto bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024-02-12, 19 val. 30 min., iki 2024-02-13, 13 val. 38 min. (1 para).
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs L. K. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio L. K. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Išaiškinti L. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371, arba telefono Nr. 8 663 60132) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, L. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, L. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę –konfiskuoti vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) valstybės naudai.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.