- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-477-885/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23417-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Aušra Bielskė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- E. V.
- Advokatai
- Gintautas Danišauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į E. V. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 31 d., 16.30 val., iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., 12.08 val., (dvi dienas), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL.
Šiuo nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti. Jis 2019 m. liepos 31 d., apie 16.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. B. neteisėtai, sumokėdamas 10 Eur, įgijo psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurią laikė su savimi iki 2019 m. liepos 31 d., apie 16.30 val., kai policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu rado ir paėmė du polietileninius maišelis su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė yra 0,166 g, tokiu būdu jis įgijo, laikė nedidelį kiekį – 0,166 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, kadangi jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje. Jei teismas nematys galimybės atleisti jo už daugiau kaip prieš metus laiko įvykdytos neteisėtos veikos, vartojant psichotropines medžiagas, kurias vartoti jis po pradėtų ikiteisminių tyrimų jau visiškai atsisakė, prašo patraukti jį administracinėn atsakomybėn, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalį.
2.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai teisiškai motyvavo skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu. Teismo nuosprendyje konstatuojama, kad byloje nekilo ginčo, kad E. V. ir A. B. E. Ž. automobilyje vartojo metamfetaminą, tačiau byloje ištirtų įrodymų loginė grandinė taip pat patvirtina ir papildomos psichotropinės medžiagos įsigijimo iš A. B. faktą, kai E. V., sumokėdamas A. B. 10 Eur, įsigijo iš jo psichotropinės medžiagos – metamfetamino. E. V. pažymi, kad pirmos instancijos teismo teisėja nuosprendžio teisinį pagrįstumą sieja su: 1) nuteistojo A. B.; 2) liudytojo E. Ž.; 3) policijos pareigūno R. B. parodymais; 4) slapto sekimo ir V. B. telefoninių pokalbių pasiklausymo metu gauta informacija. Tačiau nei vienas išvardintas įrodymų elementas, tiek kiekvienas atskirai, tiek teismo vardijamoje grandinėje, nesisieja su E. V. inkriminuojama veika ir yra tik teisėjos, faktais bei įrodymais, nepagrįsta prielaida (spėliojimas).
2.2. Anot apelianto, nuteistojo A. B. spėliojantys ir diskusiniai parodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės E. V. veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinimui pagrįsti. Iš liudytojo E. Ž. parodymų galima daryti išvadą, kad jo automobilyje A. B. ir E. V. vartojo psichotropines medžiagas bei, kad A. B. atsitiktinai ar sąmoningai paliko jo automobilyje du pakelius psichotropinės medžiagos. Apie tai, kad E. V. vartoja narkotines medžiagas žinojo, nes jis pats buvo sakęs. Liudytojo R. B. parodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes jie yra apie tai, ar E. V. sulaikymo metu du paketėliai su psichotropine medžiaga buvo automobilyje ar ant žemės prie automobilio. Tačiau dėl šio fakto jokio ginčo nėra, nes E. V. teigia, kad sulaikymo metu išsigando pareigūnų, kad jo draugo automobilyje buvo A. B. paliktos psichotropinės medžiagos ir nespėjus jo prisišaukti, kad jas paimtų, paketėlius išmetė ant žemės.
2.3. Apelianto teigimu, teisėja remiasi ir apskritai nesuprantamu pokalbiu teigdama, kad analizuojant kaltinamųjų pokalbių turinį matyti, kad 2019 m. liepos 27 d. A. B. E. V. nurodo, kad „jeigu ko reikės, gali kreiptis“, į ką E. V. nurodo „žinau, kaip pas jus ten būna, taip nelabai įdomu“, o A. B. atsako „ne, dabar kiekvienas atskirai“, tada E. V. pasako „na, kaip nors paskambinsiu, interesas“.
2.4. Apelianto manymu, teisėja daro niekuo nepagrįstą ir iš parodymų neišplaukiančią išvadą, kad E. V. neneigė, kad būdamas automobilyje perdavė A. B. 10 Eur, o A. B. parodė, kad tai buvo užmokestis už parduotas psichotropines medžiagas. Į teisėjos klausimą, ar su E. V. susitikote, kad parduoti psichotropines medžiagas, A. B. atsakė, kad ne, ir, jog viskas, ką su savimi turėjo, buvo asmeniniam naudojimui (2020 m. gegužės 15 d. teismo posėdis). Be to, per visą apklausą A. B. teigė, kad tuo metu buvo neadekvataus būvio, pavartojęs narkotinių medžiagų ir tokiame stovyje kažkokią akimirką galėjo pagalvoti, kad parduoda psichotropines medžiagas, kai tuo tarpu realybėje E. V. jų nei pirko, nei ketino pirkti, o tik kartu su A. B. jas pavartojo. Visų pokalbių pasiklausymo metu nebuvo nei vienos užuominos apie psichotropinių medžiagų pirkimą pardavimą. Iš šių pokalbių būtų galima iššifruoti nebent tik tai, kad kai A. B. siūlėsi pavaišinti, buvo ne konjakas, o būtent psichotropinės medžiagos, tačiau tai neturi E. V. inkriminuojamai veikai jokios įrodomosios reikšmės, kadangi ir taip psichotropinių medžiagų vartojimo fakto niekas neneigia. Todėl šie telefoniniai pokalbiai bei slaptas nuteistųjų sekimas neturi jokios įrodomosios reikšmės inkriminuotai E. V. veikai.
2.5. Skunde taip pat teigiama, kad per visą ikiteisminį tyrimą bei teismo proceso metu, E. V. nuosekliai aiškino, kad, kai A. B. lipo iš E. Ž. automobilio, E. V. atsisuko į gale sėdintį A. B., kad atsisveikinant paduoti jam ranką ir padavęs nusisuko atgal. E. Ž. baigdamas naršymą savo mobiliajame telefone, dėjo viską į šalį ir ruošėsi užvedinėti automobilį. Nors automobilis buvo ne E. V. ir jis nelabai domėjosi kas kur jame padėta, akyse liko užfiksuotas vaizdas, kad atsisveikinant su A. B., lyg tai kažkas balto po jo išlipimo liko gulėti ant galinės E. Ž. automobilio sėdynės. Atsisukęs dar kartą E. V. pastebėjo, kad tai guli A. B. paliktos psichotropinės medžiagos, kurias jie ką tik abu vartojo. Stvėręs jas į rankas ir pradaręs automobilio dureles norėjo šaukti A. B., kad sugrįžtų ir paimtų savo paketėlius, tačiau A. B. jau buvo šiek tiek nutolęs ir E. V. nenorėjo prie pašalinių žmonių rėkti ir jį kviesti. Todėl pradėjo siekti savo telefoną, kad jam galėtų paskambinti, kai tą akimirką pasirodė policijos pareigūnai. Išsigandęs E. V. išmetė tuos pakelius pro atidarytas automobilio dureles ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, teigiančių, kad E. V. nusipirko psichotropines medžiagas ir klausė, ar pripažįsta save kaltu. Jis nieko neslėpė ir sakė viską kaip buvo, kad vartojo psichotropines medžiagas, tačiau jokio šių medžiagų pirkimo – pardavimo fakto nebuvo.
2.6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jam buvo per trumpas laiko tarpas paimti nuo galinės sėdynės minėtus paketėlius ir, kad paketėliai iš A. B. kišenės negalėjo iškristi, todėl E. V. yra kaltas (2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdis 06.56 min.). Pažymi, kad viso teismo proceso metu buvo konstatuojama, kad A. B., apskritai nežino ir neatsimena, kodėl jo psichotropinių medžiagų paketėliai, kurias jis vartojo su E. V., po vartojimo liko E. Ž. automobilyje ant galinės sėdynės, ant kurios jis sėdėjo ir buvo išėmęs pakelius vartojimui. Kadangi tuo metu A. B. buvo visiškai neadekvataus stovio, lieka neaišku, ką jis dėl šių medžiagų galėjo sau mąstyti ar jas neva pardavė, ar apskritai juos pamiršo, tačiau E. V. negali atsakyti už A. B., neadekvačius ketinimus ar iškreiptą aplinkos suvokimą. Be to, pirkimo – pardavimo, kaip tam tikro neteisėto sandorio, vienas iš elementų – sumokėti pinigai. Šiuo atveju yra tik tendencingai ir savaip interpretuojant niekieno byloje neslėptas faktas – piniginės skolos grąžinimas. Pinigų sumokėjimo fakto kaip pirkimo – pardavimo sandorio, niekas iš byloje dalyvavusių proceso dalyvių konstatuoti negali. Teismas pabrėžia, kad pardavimo faktą patvirtina E. Ž. ir R. B. parodymai. Tačiau, apelianto manymu, niekas to fakto nepatvirtina ir negali patvirtinti. Policijos pareigūnas R. B. teigia, kad buvo gauta informacija, kad atvažiuoja pardavėjas A. B. prie prekybos centro IKI (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelę ir jie jį sekė iš IKI antro aukšto kavinės. Po to atvažiavo A. B. juodos spalvos automobiliu BMW ir nuvažiavo į kitą stovėjimo aikštelę. Kiti kolegos sulaikė juos su narkotikais. Kuris iš kaltinamųjų buvo pirmas sulaikytas, neprisimena. Kai jis priėjo prie automobilio, E. V. gulėjo ant žemės. Pirmas, atrodo, buvo priėjęs G.. Ant žemės dar kažkas buvo numesta, tiksliai neatsimena. Einant link automobilio, matė, kad dešinės rankos mostu E. V. kažką numetė ant žemės. Jis teigia, kad atrodo ir mašinoje matė narkotines medžiagas, ir ant žemės matė, bet šias aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat R. B. teigia, kad apskritai nieko neatsimena, bet jam atrodo, kad E. V. galėjo pasakyti, kad tai jo narkotinės medžiagos. Tačiau to E. V. niekaip negalėjo sakyti, kadangi nuo pat sulaikymo momento, jis nuosekliai tvirtino, kad save pripažįsta iš dalies kaltu, nes neneigė vartojęs šias psichotropines medžiagas. Toliau pareigūnas teigia, kad prie automobilio slenksčio, ant žemės matėsi gulintys du plastikiniai skaidrūs maišeliai su šviesios spalvos milteliais. Tačiau šio fakto pats E. V. nuo pat sulaikymo momento neneigia ir pripažįsta, kad nespėjus psichotropines medžiagas gražinti A. B., išsigandęs policijos pareigūnų jas išmetė ant žemės. Kiti teismo proceso metu apklausti liudytojai – policijos pareigūnai: Š. K., H. G., Š. D., K. V., T. K. visiškai nieko nėra matę dėl E. V. inkriminuojamos veikos ir nieko paliudyti dėl būtent E. V. inkriminuojamos veikos negali.
2.7. Apelianto teigimu, remiantis ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu surinkta bylos medžiaga, jokio narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimo pardavimo fakto tarp E. V. ir A. B. nėra nustatyta; jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimo bei laikymo fakto iš E. V. pusės, taip pat nėra nustatyta. Nustatytas yra tik tas faktas, kad šios priemonės buvo paliktos E. Ž. automobilyje. O pirmos instancijos teismo konstatuojamas E. V. psichotropinės medžiagos pirkimo – pardavimo faktas nėra pakankamai pagrįstas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis ir Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota praktika dėl įrodymų rinkimo, jų patikimumo ir vertinimo tvarkos teismams nagrinėjant baudžiamąsias bylas.
2.8. Skunde teigiama, kad kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą apibūdina vienas svarbiausių elementų – įvykis (faktas), kuris turi būti teismo įvertintas kaip nusikalstama veika, tačiau šio svarbaus elemento, inkriminuojant E. V. nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nėra nustatyta. Tačiau pagal turimą medžiagą yra nustatytas E. V. psichotropinių medžiagų vartojimo faktas, reglamentuotas ANK 71 straipsnio 1 dalyje.
2.9. Apelianto teigimu, inkriminuojama veika visai nėra įrodyta, todėl pripažinus šį nuosprendį teisėtu, jis negali būti vertinamas kaip teisingas. E. V. manymu, apeliacinės instancijos teismui neperkvalifikavus jo veikos, liks procesinis teisėtumas, bet ne teisingumas, todėl jis tikisi objektyvaus tyrimo ir teisingo veikos kvalifikavimo pagal įvykdytą neteisėtą veiką.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo E. V. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje bei teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką. Išvados dėl nuteistojo E. V. kaltės pagrįstos ne samprotavimais ar prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, teisėjų kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepadarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat nepažeistas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. V. neginčija, kad vartojo narkotines medžiagas, tačiau teigia, kad jokio narkotinių medžiagų pirkimo - pardavimo, t. y. įsigijimo ir laikymo fakto nebuvo, nes jis tik norėjo grąžinti A. B. skolą. Pagrįsdamas apeliacinio skundo teiginius, nuteistasis kelia savo versiją dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir laikymo, ginčija apylinkės teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, reiškia abejones dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo. Pasak apelianto, jo veiksmai, nustačius narkotinių medžiagų vartojimo faktą, turėjo būti vertinami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 71 straipsnio 1 dalyje, o ne nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje.
6. Tokie nuteistojo E. V. skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo E. V., tiek nuteistojo A. B. parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. E. V. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai bei motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo E. V. atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.
7. BK 259 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tuo tarpu ANK 71 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo.
8. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. V. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog jis ir A. B. E. Ž. automobilyje vartojo metamfetaminą, tačiau neigė pirkęs iš A. B. narkotines medžiagas, tvirtindamas, kad tą dieną susitiko atiduoti pastarajam 10 Eur skolą (2 t., b. l. 147). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 15). Kitas šioje byloje nuteistasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino. Ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje A. B. nurodė, kad E. V. klausė, ar turi parduoti, ir pardavė E. V. 2 paketėlius su narkotinėmis medžiagomis, simboliškai už 10 Eur, kadangi jų neplatina (2 t., b. l. 43); antrojoje apklausoje patvirtino pirminius parodymus ir pakartotinai nurodė, kad pardavė E. V. du paketėlius su narkotine medžiaga – metamfetaminu, už 10 Eur (2 t., b. l. 51). Teisme A. B. teigė, kad galėjo nesuprasti pastarojo veiksmų, kadangi buvo apsvaigęs ir blogai jautėsi, ir tik galvojo, kad E. V. medžiagas pardavė, o šis iš tikrųjų galėjo ne pirkti medžiagas, bet atiduoti 10 Eur skolą (2 t., b .l. 143-144). Tačiau vėliau apklausiamas teisme A. B. patvirtino, kad pardavė narkotines medžiagas E. V., jas laikė dėžutėje, abejoja, kad galėjo iš dėžutės iškristi (2 t., b. l. 145). Liudytojas E. Ž., buvęs kartu su nuteistaisiais automobilyje, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuteistiesiems suuosčius po dozę, girdėjo kaip E. V. paklausė A. B. „ar turi kažką“, o A. B. atsakė „taip du paketėlius“ (1 t., b. l. 124). Teisme liudytojas į gynėjo G. Danišausko klausimą taip pat patvirtino girdėjęs E. V. klausimą „ar turi ką?“ ir, kad A. B. turi du paketėlius (3 t., b. l. 19-20). Liudytojas pareigūnas R. B. apklaustas teisme patvirtino matęs, kaip iki sulaikymo E. V. kažką išmetė pro keleivio dureles (3 t., b. l. 17); ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad E. V. sulaikymo metu neneigė, jog maišeliai, kuriuos išmetė iš mašinos, priklausė jam (1 t., b. l. 31). Liudytojas pareigūnas H. G. taip pat nurodė matęs E. V. rankos mostą pro mašinos dureles (keleivio pusės, kur sėdėjo E. V.), po ko prie durelių rado du paketėlius (3 t., b. l. 45). H. G. 2019 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kad E. V. pareigūnų akivaizdoje dešinės rankos mostu pro atviras priekines dešinės pusės dureles kažką išmetė (1 t., b. l. 144). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo E. V. kaltę, padarius jam inkriminuotą veiką, taip pat grindė pokalbių tarp A. B. ir E. V. garso įrašais, kurių turinys paneigia E. V. versiją, jog šis susitiko su A. B. atiduoti šiam 10 Eur skolą. Šiuose pokalbiuose (1 t., b. l. 108, 109-114) nėra užsimenama apie jokią skolą, o A. B. 2019 m. liepos 27 d., 16:31:22 val., paskambinęs E. V. klausia, kuo šis užsiima, kuris nurodo, kad važiuoja švęsti gimtadienį; tuomet A. B. sako „jeigu yra, ko reikės, gali kreiptis <...> kiekvienas, kiekvienas atskirai dabar“, E. V. atsako – „na, na kaip nors paskambinsiu, interesas“. O 2019 m. liepos 31 d., 18:59:39 val., E. V. paskambinęs A. B., tariasi susitikti ir klausia „yra dabar prasmė prilėkti ar ne?“, A. B. atsako – „Na yra, bet kokiu atveju, yra“, E. V. – „Na, na, na neva man tiesiog, pats supranti, įdomu“, A. B. – „Na, aš supratau, bent jau, išmėginti, na. Ten viskas normaliai, ką aš ten specialiai tau palikau išmėginti“, ir E. V. – „Na tai trumpiau, kur tave galima pamatyti“, A. B. – „Baltupiuose, Didlaukio, tu žinai, kur „Iki“?“. Susitaria susitikti už 15 min., kur, 16.30 val., ir buvo sulaikyti su narkotinėmis medžiagomis. Iš šio pokalbio turinio akivaizdu, kad yra kalbama apie narkotines medžiagas, kurias, kaip abu ir nurodė, būdami liudytojo A. Ž. automobilyje ir pabandė. E. V. neneigė, kad automobilyje A. B. padavė 10 Eur, o šis už 10 Eur užmokestį E. V. perdavė du paketėlius narkotinės medžiagos, kuriuos pareigūnai rado, sulaikant E. V., išmestus prie automobilio keleivio durelių, kur ir sėdėjo E. V.. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo E. V. kaltės turinį patvirtina šie aptarti įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Ir nors, nuteistojo teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo faktą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako E. V. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
9. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad E. V. du paketėlius rado A. B. išlipus iš automobilio ir bandė šiam paskambinti. Nuteistųjų sulaikymą atlikę minėti pareigūnai nurodė, kad abiejų nuteistųjų sulaikymas vyko vienu metu. Liudytojas E. Ž. nurodė, kad suspėjo tik užkurti variklį ir pamatė iš galo sustojusį automobilį bei pareigūnus; nematė, jog, išlipus A. B., E. V. būtų ketinęs kam nors skambinti bei nesakė apie ant galinės sėdynės rastus paketėlius. Be to, liudytojas pareigūnas R. B. tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. V. sulaikymo metu prisipažino, jog ant žemės rasti paketėliai priklauso jam. Todėl teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad A. V. prie automobilio rastą narkotinę medžiagą neteisėtai įgijo iš A. B. bei laikė (turėjo savo žinioje) iki pat išmetimo atvažiavus pareigūnams.
10. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistojo A. B. spėliojantys ir diskusiniai parodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės A. V. inkriminuotos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinimui pagrįsti. Kaip minėta anksčiau, A. B. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad pardavė E. V. du paketėlius su narkotinėmis medžiagomis – metamfetaminu, už 10 Eur ir tik teisme teigė, kad jis neteisingai suprato pardavimo faktą, neprisiminė tam tikrų aplinkybių dėl apsvaigimo ir blogos savijautos. Tačiau apylinkės teismas tokiais nuteistojo parodymais nepatikėjo ir vertino kaip siekį padėti E. V. išvengti atsakomybės už narkotinės medžiagos įgijimą, su kuo negali nesutikti ir teisėjų kolegija. Vėliau šis nuteistasis apklausiamas teisme patvirtino, kad, vis tik, jo supratimu narkotinę medžiagą E. V. pardavė, o E. V. automobilyje jo prašė bei nurodė, kad narkotinė medžiaga iš dėžutės negalėjo iškristi. Teisme apklausti liudytojai S. B. (M.), E. Ž., Š. K., H. G. nurodė, kad A. B. atrodė ir elgėsi adekvačiai. Kita vertus, pats A. B. ir jo sutuoktinė nurodė, jog neilgai trukus iki sulaikymo, jis dar pats vairavo automobilį, be to, pakankamai nuosekliai prisiminė savo sulaikymo bei kratų atlikimo aplinkybes, kurios vyko iš karto po kontakto su E. V..
11. Nesutiktina ir su apeliaciniame skunde pareikštu prašymu nuteistajam E. V. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į ANK 71 straipsnio 1 dalį, kadangi jis automobilyje vartojo narkotines medžiagas. Šiuo metu galiojančio ANK 71 straipsnyje numatyta atsakomybė tik už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo <...>. Taigi, teisės pažeidimo padarymo ir šiuo metu galiojančiame ANK nebenumatyta atsakomybė asmenims, kurie be tikslo parduoti ar kitaip platinti įsigijo ar laikė nedidelį kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Už šiuos veiksmus gali kilti tik baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK 259 straipsnio atitinkamoje dalyje. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas yra įvertintas įstatymo leidėjo, kuris mažiau pavojingas veikas priskyrė baudžiamajam nusižengimui. Teisėjų kolegijos nuomone, E. V. parodymai apie tai, kad jis kartu su A. B. vartojo automobilyje metamfetaminą, atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus ir yra teisingi. Vien tiktai metamfetamino vartojimas be gydytojo paskyrimo galėtų užtraukti atsakomybę E. V. pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį, tačiau nagrinėjamu atveju būtent po pavartotos narkotinės medžiagos jis yra pripažintas kaltu dėl neteisėto nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. V. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.