Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta bausmė areštas 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. paskirta bausmė areštas 20 (dvidešimt ) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaitytas A. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2021-08-28 12.34 val. iki 2021- 08-29 11.20 val. (1 para)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra – nustatant kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – neišeiti iš faktinės gyvenamosios vietos laiku nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistojo A. A. gynėja apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių A. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinu skundu nesutinkama su A. A. išieškotinos iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančia pinigų suma – 6000 Eur, prašo ją sumažinti iki 3000 eurų ir jos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių. Taigi skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrinimas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo

6. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Galiausiai minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl šį automobilį pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone, vadinasi, ir konfiskuotinu pagal BK 72 straipsnį turtu. Pirmosios instancijos teismas, kartu nustatęs, kad minėtas automobilis priklauso ne A. A., o jo seseriai S. A., kuri nežinojo aplinkybės, jog automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nusprendė konfiskuoti iš A. A. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

8. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste (tai yra sprendžiant, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį), reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

10. Šiuo nagrinėjamu atveju pagal byloje pateiktą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ (degalai – dyzelis, variklio darbinis tūris – (duomenys neskelbtini) cm³, variklio galia – (duomenys neskelbtini), gamybos periodas (duomenys neskelbtini) (pasirinkti metai – (duomenys neskelbtini) m.)) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo 9650 Eur su PVM. Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu arba pagal atitinkamų juridinių asmenų pateikta pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuteistasis A. A. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra jauno amžiaus, darbingas, šiuo metu mokosi, pajamų negauna, yra išlaikomas savo artimųjų bei atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, kad automobilis buvo įgytas 2020 m. spalio 4 d. už 6000 Eur (2 t., b.l. 111), nustatė mažesnę konfiskuotino turto vertę – 6000 Eur, nei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pažymoje nurodyta tokios rūšies transporto priemonės vidutinė vertė.

11. Taigi gynėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su A. A. finansine padėtimi, skundžiamame nuosprendyje įvertintos ir nesudaro pagrindo pakartotinai dar labiau švelninti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. dar labiau sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Be to, dar labiau sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, neduoda pagrindo ir kitos byloje esančios ir nuteistąjį A. A. charakterizuojančios aplinkybės.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. A.vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, tokiais savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, kartu su juo vykusių keleivių, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Iš bylos duomenų matyti, kad A. A. sėdo už automobilio vairo ne tik, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes teisės vairuoti nėra įgijęs. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad A. A. net du kartus baustas administracine tvarka už tai, kad 2021- 06-03 13.20 val. ir 2021-07-19 2.40 val. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, taip pat baustas ir kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 44–47). Šios aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad A. A. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, sėsdamas už automobilio vairo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis parodė neatsakingą savo požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 6000 Eur, išieškojimas iš nuteistojo A. A. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad A. A. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

13. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. A. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sumokėjo procesines išlaidas, kurios buvo patirtos saugant automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nėra vertinamos kaip išskirtinės. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino skirdamas nuteistajam A. A. bausmę ir jam taikydamas paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau jos savaime, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, neduoda pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas neproporcingai suvaržytų nuteistojo teises.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, nuteistojo finansinę padėtį, kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes ir visiškai teisingai sprendė iš A. A. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 6000 Eur. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra logiška ir pakankamai motyvuota, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo paskirta neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, yra neteisingas, atmetamas kaip nepagrįstas.

15. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. A. gynėja prašo išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis 12 mėnesių. Šiuo aspektu pažymima, kad įstatymas nenumato šios baudžiamojo poveikio priemonės išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Teismas pažymi, kad gynėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie A. A. turtinę padėtį nesudaro teisinio pagrindo išdėstyti turto konfiskavimo sumos sumokėjimą, kadangi, kaip minėta, įstatymas to nenumato. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 625 straipsnio 1 dalimyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu A. A., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo ir tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudamas gali susitarti su antstoliu, t. y. mažinti būsimo priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nuteistajam A. A. skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. A. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką bei nustatytas jos dydis, paskirtos intensyvios priežiūros terminas taikant bausmės vykdymo atidėjimą, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra teisingos ir proporcingos padarytam nusikaltimui ir nėra per griežtos. Apeliaciniame skunde neargumentuojama dėl paskirtų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistajam A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6000 Eur, šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga A. A. asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai ir yra pakankama prevenciniams tikslams įgyvendinti.

18. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstytas, keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Kristinos Vezbergaitės apeliacinį skundą atmesti.