Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės E. T. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. T., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant ją laiduotojo K. T. atsakomybei 2 metams be užstato, ir baudžiamoji byla jai buvo nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. T. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2018 m. spalio 24 d. apie 8.44 val., (duomenys neskelbtini), būdama pradedančioji vairuotoja, neturėdama 2 metų vairavimo stažo, vairuodama automobilį ,,BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 119, 127, 131.2 punktus: privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuoti ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdama į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, to nepadarė, esant blogoms oro sąlygoms – lyjant, būdama neatidi, važiuodama ne mažesniu kaip 84 km/h greičiu, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir joje susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu ,,Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo O. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu O. B. nuo patirtų sužalojimų mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama E. T. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos ir pagrindai, todėl šie klausimai išsamiau neanalizuojami. Apeliaciniame skunde keliamas atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės E. T. pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumo klausimas, formuluojant du alternatyvius prašymus – E. T. visai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, arba pakeisti šią baudžiamojo poveikio priemonę kita – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

6. BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti klausimą dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

7. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios bylos aplinkybių visumą.

8. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas savo sprendimą atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės E. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, motyvavo iš esmės trimis argumentais : 1) ji nusikaltimą padarė naudodamasi šia teise; 2) dėl jos padarytos nusikalstamos veikos kilo negrįžtami padariniai – žuvo žmogus; 3) kadangi ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra tikslinga ir teisinga jai skirti šioje byloje ginčijamą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų praktika, atsižvelgusi į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius bylos duomenis ir įvertinusi pačios E. T. asmenybę, sprendžia, kad teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra šiuo atveju gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise.

9. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu, todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą, taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir bausmės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę.

10. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismu, kad E. T. padaryti KET pažeidimai sukėlė labai sunkias ir jau negrįžtamas pasekmes – dėl jos neatsargumo žuvo žmogus. Tačiau, jos nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, kas reiškia, kad itin sunkių padarinių ji nesiekė. Jos padaryti KET pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, įvykis kilo labiau dėl jos neatidumo, dėmesio stokos, o ne dėl šiurkštaus ir piktybiško KET reikalavimų ignoravimo. E. T. vairavo techniškai tvarkingą, apdraustą automobilį. Eismo įvykio metu ji buvo blaivi, savo atsakomybės iš esmės nevengė, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo neatsargumu padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų pasekmių. E. T. yra neteista, dirbanti. Nors eismo įvykį ji sukėlė teisę vairuoti transporto priemones įgijusi labai neseniai, tačiau po šio įvykio jai ši specialioji teisė nebuvo sustabdyta, ji ja galėjo naudotis ir naudojosi iki šiol. Kas labai svarbu, kad per visą šį laikotarpį, t. y. per 3 metus, E. T. nebuvo bausta už KET pažeidimus. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ji būtų padariusi kokių nors kitų naujų teisės pažeidimų ar nusikalstamą veiką. Visa tai leidžia manyti, kad E. T. išvadas padarė ir vertina jos įgytą teisę vairuoti transporto priemones bei šia teise naudojasi laikydamasi KET reikalavimų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad E. T. dirba, jos darbinėms funkcijos atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi bei kad atlygino dalį padarytos žalos. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Visi šie bylos duomenys rodo, kad E. T. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir jos padaryti KET pažeidimai nėra jos ankstesnio, įstatymams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms priešingo elgesio padarinys. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės paskirtis, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, bus įgyvendinta E. T. neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto kito nuosprendžio klausimo – dėl E. T. paskirtos netinkamos baudžiamojo poveikio priemonės (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. T. sutinka, jog jai būtų paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu 3 metai. Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų sunkumą, rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmeniui gali būti skiriama ši baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant pilnai įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, be kita ko, padaryti auklėjamąjį poveikį ir atitinkamai išvengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo, E. T. skiriama ši turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatant konkretų šios įmokos dydį, atsižvelgtina į anksčiau jau aptartų bylos duomenų, apibūdinančių E. T. padarytą nusikalstamą veiką ir jos asmenybę, visumą ir jai skiriama 40 MGL, t. y. 2000 Eur (40 MGL × 50 Eur ? 2000 Eur), dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. T. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone – 40 MGL (2000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); gavėjas – LR Teisingumo ministerija; juridinio asmens kodas 188604955; mokėjimo paskirtis – mokėtojo vardas, pavardė, asmens kodas).

Nustatyti, kad šią įmoką ji privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo šios nutarties priėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.