Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei, kaltinamajam T. B., kaltinamojo gynėjui advokatui G. P., nukentėjusiajai J. B., viešame teisiamajame posėdyje per ZOOM platformą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), pilietybė(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis išsiskyręs, vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1996 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir– BK) 118 straipsnio 3 dalį, 7 metų laisvės atėmimu; 2000 m. balandžio 11 d., pritaikius amnestiją, bausmė sumažinta 1 metams; 2001 m. lapkričio 14 d. paleistas iš Pravieniškių 2 SR PDK lygtinai prieš terminą, likus 9 mėnesiams 15 dienų;

2) 2005 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 10 metų laisvės atėmimo; 2014 m. gegužės 9 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų, atlikęs bausmę;

3) 2018 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, 9 mėnesių viešųjų darbų (30 val./mėn.)

4) 2019 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5-10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams ir nustatyti šias pareigas: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti, po to visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti; 5) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 6) bausmės vykdymo laikotarpiu nesilankyti bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiuoju R. U. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2021 m. sausio 20 d., apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos kumščiu 1 (vieną) kartą sudavė savo buvusiai sutuoktinei J. B. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai J. B. nosies kaulų lūžį su kraujosruva kairės akies vokuose, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų. Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. B. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto gailisi patvirtina, kad viskas vyko kaip surašyta kaltinamajame akte. Parodė, kad įvyko didelis nesusipratimas, labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios dabar. Jis buvo blaivas, bet įvyko žodinis nesusipratimas. Dėl civilinio ieškinio Vilniaus teritorinei ligonių kasai 50,90 eurų, tai visiškai sutinka. Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio 600 turtinės bei 5000 eurų neturtinės žalos, tai kaltinamojo manymu yra nereali suma, mano, kad žala galėtų būti apie 500 eurų daugiausiai. Dėl kailinių išvalymo, sutinka. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis T. B., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir advokatas, ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2021 m. sausio 20 d., 08 val. 41 min., sulaukė skambučio iš darželio, kurį lanko jos dukra, auklėtojos, kuri telefoninio pokalbio metu nurodė, kad turi pasiimti savo vaiką iš darželio, kadangi pas vieną iš minėto darželio auklėtojų nustatytas COVID-19. Tuo metu, kai sulaukė telefoninio skambučio buvo darbe, niekaip negalėjo išeiti, dėl ko paskambino savo dukros krikšto mamai K. F., su kuria susitarė, kad K. iki kol ji bus darbe prižiūrės jos vaiką. Susitarusi su K., paskambino savo buvusiam sutuoktiniui T. B., kad jis pasiimtų jų bendrą vaiką iš darželio ir nuvežtų ją pas K.. 2021-01-20 apytiksliai 16.00 val., jai nuvažiavus pas K. pasiimti savo dukros, tuo metu tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), buvo jos buvęs sutuoktinis bei jo draugas M.. Jai užėjus į butą, jos dukra miegojo, tačiau bute apart jos vaiko, buvo M. bei K. mažametis vaikas D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kadangi jos dukra miegojo, paprašė K., kad jinai jai paskambintų kai jos dukra atsikels, kad galėtų ją pasiimti. Po ko koridoriuje tarp jos bei T. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko, kadangi ji jam girdint, prašė K. iki 2021-01-27, iki kol darželis nedirbs, prižiūrėti jos vaiką, kadangi T. to padaryti negali, neva turi daug reikalų. Jai besiruošiant išeiti, T. užsimojo ir savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į veido sritį, šitaip sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą. Įvykį matė tuo metu koridoriuje buvę M., K. bei jos mažametis vaikas. Po smūgio iš jos nosies pradėjo bėgti kraujas, ji pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną, paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu „112“ ir pranešė apie įvykį. T. pamatęs, kad skambina bendruoju pagalbos centro numeriu, automobiliu kartu su M. pasišalino, kur, nurodyti negali. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrai ją nusivežė į Vilniaus Respublikinę Universitetinę ligoninę, Vilniuje, Šiltnamių g. 29, kur jai diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Įtaria, kad jo suduotas smūgis buvo ne vien dėl to, kad girdint K. pasakė, kad jisai negali prižiūrėti vaiko, bet ir dėl to, kad jisai jai pavydi. Jos bei T. B. santykiai yra sudėtingi, pasitaiko atveju, kad jų bendravimas yra gražus, tačiau dažnai pasitaiko, kad konfliktuoja (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. F. parodė, kad 2021 m. sausio 20 d., 08 val. 24 min., jai paskambino J. B., kuri paprašė jos prižiūrėti jos dukrą M., kadangi J. šiuo metu yra darbe ir negali pasiimti dukros, o darželis, kuriame yra M. iki 2021-01-27 nedirbs. Ji yra M. krikšto mama. 2021-01-21 apytiksliai 10 val. 30 min. T., kuris yra J. buvęs sutuoktinis, bei jos sugyventinio brolis, iš darželio atsivežė M. nurodytu adresu bei buvo šiuo adresu iki kol atvažiavo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai bei policijos pareigūnai. 2021-01-20, apytiksliai 16.00 val., atvyko J., kuri nei jai, nei T. nepranešė, kad atvyks. Jai užėjus, ji jai pasakė, kad M. dar miega. Po ko J. paprašė jos, kad paskambintų jai, kai atsikels M., kad galėtų ją pasiimti, taip pat jinai paprašė jos bei T. prižiūrėti M. kitomis dienomis, iki kol bus uždarytas darželis, jei galės. T. T. pasakė, kad turi kitų reikalų. Tuo metu ji kartu su J. stovėjo koridoriuje, T. su savo draugu, kurio vardo bei pavardės nurodyti negali buvo virtuvėje. K. J. jau ruošėsi išeiti, T. išėjo iš virtuvės ir vieną kartą savo ranka, negali nurodyti kuria, kumščiu ar delnu, smogė J. į jos veido sritį, po smūgio jai stipriai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Po ko J. paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu „112” ir pranešė apie įvykį, o T. su savo draugu pasišalino, kur pasišalino nurodyti negali. Vieta, kurioje viskas įvyko šiuo meta sutvarkyta, tačiau ant grindų buvo kraujo. J. išvežė apžiūrai į ligoninę, jai diagnozuotas nosies lūžis. Smūgį matė ji, jos vaikas tuo metu buvo kambaryje, jisai nematė kaip T. sudavė J. Ar įvykį matė T. draugas nurodyti negali. J. ir T. santykiai komplikuoti, tarp jų dažnai pasitaiko žodiniai konfliktai, jie nesutaria. Jos ir J. santykiai neutralūs, ji yra J. bei Tadeušo dukros M. krikšto mama. K. F. ir T. santykiai neutralūs. Jos nuomone jie abu yra impulsyvūs, tačiau kažko blogo pasakyti apie juos negali (b. l. 65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Ž. parodė, kad T. B. yra jo vaikystės draugas. 2021 m. sausio mėn., tiksliai dienos neprisimena, apie 14.00 val., jis jam paskambino ir pakvietė užeiti adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes vėliau planavo važiuoti į objektą. Čia yra T. mamos butas, bet mama gyvena kitur, o tuo metu šitame bute gyveno T. brolio M. B. žmona grįžusi iš (duomenys neskelbtini), su sūnumi, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metai. Jam užėjus pas T., jis buvo su savo dukra M. B., jai apie (duomenys neskelbtini) metukai. T. sakė, kad jam reikėjo pasiimti dukrą iš darželio, nes dėl kažko jį tą dieną uždarė, o buvusi T. žmona J. B. dukros paimti ir prižiūrėti negalėjo. Namuose taip pat buvo T. brolio žmona su sūnumi. Jie visi gerai leido laiką. Apie 16.00 val. jie su T. išėjo į balkoną parūkyti ir pamatė, kad atvažiavo T. buvusi žmona L. Jie su T. išsiskyrė gal prieš metus. M. tuo metu miegojo. L. į butą įleido T. brolienė. T. buvo virtuvėje, L. koridoriuje. L. pradėjo kabinėtis prie T., jį provokuoti konfliktui, kalbėjo visokias nešvankybes apie T. dabartinę moterį ir panašiai. Ji kėlė balso toną vis agresyviau, stipriau, todėl T. nuėjo į koridorių ir pradėjo ją raminti. Jis prašė jos nešaukti, nes miega vaikas, taip pat prašė, o po to ir liepė jai išeiti. Jis stovėjo prie virtuvės durų, T. stovėjo į jį nugara, užstodamas L.. Koridoriuje nedegė šviesa, be to vaizdą šiek tiek užstojo spinta. Matė, kad L. mosikavo rankomis, kojomis prieš T., gal net jam kažkur pataikė, nes vienu momentu jis susirietė. T. T. abiem rankomis atstumdamas L. nuo savęs, kaip suprato, išstūmė pro duris. Kad toliau neįsipliekstų konfliktas, jie iškart apsirengė ir išvažiavo, kaip ir planavo, į objektą. Kad T. būtų sudavęs L. nematė. Jiems išėjus, L. stovėjo laiptinėje prie durų, bet jis į ją nežiūrėjo ir kaip ji atrodė nematė. Jokio kraujo nei buto koridoriuje, nei laiptinėje taip pat nematė. Jokie jo matyti šio įvykio metu T. veiksmai sukelti L. fizinio skausmo ar jos sužaloti negalėjo (b. l.68-69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. M. parodė, kad 2021 m. sausio 20 d., apie 16.19 val., patruliuodami su vyriausiąja tyrėja D. K., gavo pranešimą, kad Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), apie 16.00 val., pranešėjos buvęs sutuoktinis sudavė jai į veidą ir pasišalino, GMP reikalinga. Atvykus nurodytu adresu, bute virtuvėje buvo nukentėjusioji moteris, kaip vėliau paaiškėjo J. B., kuri laikė prie nosies servetėlę, ant kurios matėsi kraujas. Moteris papasakojo, kad ji atėjo pas savo buvusio vyro T. B. brolio žmoną pasiimti savo vaiko. Bute buvo ir jos buvęs vyras T. B.. Tarp jų pirmiausia kilo žodinis konfliktas, o po to jos vyras būnant kažkur tarp virtuvės ir koridoriaus, dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į nosį, taip sukėlė jai fizinį skausmą, o po to pasišalino. Moteris buvo susijaudinusi. Virtuvėje su nukentėjusiąja buvo ir T. B. brolio žmona K. F. Moteris patvirtino, kad T. sudavė J. į nosį. Moterys paaiškino, kad vaikai konflikto nematė, nes miegojo. Atvykę greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo J. B. ir nuvežė į Lazdynų ligoninę. Smurtu įtariamo T. B. bute nebuvo, todėl jis nebuvo sulaikytas (b. l. 74).

2021-01-20 protokole - pareiškime, kuriuo pareiškėja J. B. pareiškė, kad 2021-01-20, apytiksliai 16.00 val., jai būnant pas savo draugę (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), jos buvęs sutuoktinis T. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į jos veido sritį, šitaip sukeldamas jai fizinį skausmą. Atvykusi GMP brigada apžiūrai ją nusivežė į Vilniaus Respublikinę Universitetinę ligoninę, Vilniuje, Šiltnamių g. 29, kur jai diagnozuotas nosies kaulų lūžis (b. l. 1-2).

2021-01-22 specialisto išvadoje Nr. G 191/2021(01) konstatuota, kad 1. - 3. J. B., gim. (duomenys neskelbtini) metais, padarytas nosies kaulų lūžis su kraujosruva kairės akies vokuose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021-01-20), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo. 4. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienų. 5. Konkrečiu atveju sužalojimo pasekmės nevertinamos (b. l. 42-43).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje pagrįstai įrodyta, jog T. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų, suduodamas savo buvusiai sutuoktinei J. B. į veido sritį, taip padarė nukentėjusiajai J. B. nosies kaulų lūžį su kraujosruva kairės akies vokuose. Jo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, nukentėjusiosios išsamūs bei nuoseklūs parodymai, juos papildo liudytojų K. F., M. Ž., I. M. parodymai. Specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės, nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas T. B. pasitvirtino visiškai.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, teistas 4 kartus, nusikaltimams būdingas smurtinis, chuliganiškas pobūdis. Kaltinamasis turi pastovų dirbą ir legalų pajamų šaltinį, vykdo individualią veiklą, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. B. vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų griežčiausių alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. B. pareiškė 5600.00 eurų civilinį ieškinį (b. l. 50-51). J. B. 2021-03-25 civiliniame ieškinyje nurodo, kad patyrė 600 eurų turtinę bei 5000 eurų neturtinę žalą. Turtinės žalos sumą sudaro kailinių apgadinimas, pateikė pirkimo –pardavimo dokumentus, o neturtinę žalą sudaro išgyvenimai dėl patirtų sužalojimų.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Teismas vertina, kad J. B. pagrįsdama 600 eurų turtinę žalą pateikė kailinių pirkimo dokumentus, iš kurių matyti, kad kailiniai kainavo būtent tiek. Kita vertus, kailiniai nėra apgadinti negrįžtamai, t. y. atlikus jų valymą (75 eurų) jie yra tinkami dėvėti. Šiuo aspektu įvertintina ir nusidėvėjimo galimybė ir tai, kad turtinės sumos priteisimas negali virsti nepagrįstu praturtėjimu kaltinamojo sąskaita. Dėl aukščiau išdėstyto, sutiktina su kaltinamojo gynėjo argumentais ir turtinės žalos suma mažinama iki 75 eurų.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą, dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, ir vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji J. B. be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl nosies kaulų lūžio su kraujosruva kairės akies vokuose, dėl kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, kitų nepatogumų, susijusių su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma, darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Vėlgi, reikėtų įvertinti ir kaltinamojo turtinę padėtį, kad jis vykdė individualią veiklą statybos sektoriuje, bet šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 eurų iki 5 792 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Iš viso to, kas aptarta aukščiau, matyti, jog civilinės ieškovės J. B. prašoma 5 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl turi būti mažinama. Teismas mano, jog 2000 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios J. B. patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei atitinka teismų praktiką. Dėl aukščiau išdėstyto civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 75 eurų turtinės žalos atlyginimo sumą, bendrai 2075 eurus.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 50,97 eurų civilinį ieškinį (b. l. 56-59). Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai. Ši suma priteistina iš T. B.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Dokumentų pateikimo protokolu J. B. pateikti medicinos dokumento išrašo kopiją LA2021-5683/1040-V-2021-09644 (b. l. 35-37) bei BPC pateiktas garso įrašas (b. l. 85-86), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. B., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti T. B. galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-20 nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirti T. B. galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką T. B. visiškai įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-20 nuosprendį atliktą bausmę bei jame įskaitytus laikotarpius iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. B. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Dokumentų pateikimo protokolu J. B. pateiktus medicinos dokumento išrašo kopiją LA2021-5683/1040-V-2021-09644 bei BPC pateiktą garso įrašą, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Vilniaus teritorinė ligonių kasos 50,97 eurų civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo T. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 50,97 (penkiasdešimt eurų 97 ct.) eurų gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo T. B. nukentėjusiosios J. B. naudai 75 (septyniasdešimt penkis) eurus turtinei žalai atlyginti bei 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti, iš viso priteisti 2075 (du tūkstančius septyniasdešimt penkis) eurus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.