Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. atstovo advokato M. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-800-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2023 m. kovo 24 d. nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 317 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad jis laiku neįvykdė privalomajame nurodyme Nr. (18.1)-PN-564 nustatytų reikalavimų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

A. P. paskirta administracinė nuobauda – 440 (keturių šimtų keturiasdešimties) eurų bauda.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl pirmiau nurodyto Institucijos nutarimo, kuriame prašo panaikinti Institucijos 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-800-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde nurodoma, kad 2023 m. kovo 24 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-800-2023, kuriuo pareiškėjui buvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį – 440 (keturių šimtų keturiasdešimt) eurų bauda. Nutarimas buvo priimtas remiantis 2022 m. spalio 7 d. privalomuoju nurodymu Nr. (18.1)-PN-564 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kuriuo įmonė buvo įpareigota iki 2023 m. sausio 7 d. pašalinti privalomajame nurodyme išvardintus pažeidimus. Pareiškėjas skunde teigia, kad gavus privalomąjį nurodymą, A. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įmonė) vadovas, ėmėsi veiksmų siekdamas pašalinti nustatytus pažeidimus, paskyrė už tai atsakingą asmenį – įmonės staklių derintoją-mechaniką Z. Ž.. Kadangi šalinant pažeidimus reikėjo užsakyti papildomas detales, atlikti reikiamus darbus, šių dabų atlikimui buvo pasamdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – rangovas).

Pareiškėjas pažymi, kad iki 2023 m. sausio 7 d. didžioji dalis privalomajame nurodyme nustatytų pažeidimų buvo pašalinti. Rangovui vėluojant atlikti darbus, nebuvo spėta ištaisyti jų visų. Tačiau iki pirminio, 2023 m. vasario 27 d., nutarimo priėmimo privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, informuojant apie tai Instituciją, kuri 2023 m. vasario 23 d. patikrinimo aktu Nr. PA-555 konstatavo, kad įmonė įvykdė visus privalomojo nurodymo reikalavimus. Nepaisant to, 2023 m. vasario 27 d. Institucijos buvo priimtas nutarimas, kuriuo A. P. buvo paskirta 1 300 eurų baudą. Pastarajam apskundus šį nutarimą, 2023 m. kovo 24 d. Institucija priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo panaikino 2023 m. vasario 27 d. nutarimą ir paskyrė A. P. 440 eurų baudą. Apie minėto, 2023 m. kovo 20 d. pateikto, skundo bylos nagrinėjimą A. P. nebuvo informuotas.

Skunde pažymima, kad privalomasis nurodymas buvo skirtas ir įteiktas įmonei, UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne pareiškėjui. A. P. ėmėsi pirmiau nurodytų veiksmų, kad įmonė įvykdytų nurodymą, visi pažeidimai visgi buvo ištaisyti, tai konstatavo Institucija 2023 m. vasario 23 d. patikrinimo aktu Nr. PA-555, dėl šios priežasties nutarimas buvo surašytas nepagrįstai, traukiant A. P. administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, kurio jis nepadarė. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Skunde taip pat nurodoma, kad Institucija atliko administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo tvarkos pažeidimus. Pažymima, kad A. P. nebuvo informuotas apie pakartotinį bylos nagrinėjimą bei tai, kad 2023 m. kovo 24 d. bus sprendžiamas jo patraukimo atsakomybėn klausimas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, be to, kad bus vertinamos aplinkybės dėl jo veiksmų pakartotinumo. Apie tokių aplinkybių buvimą nebuvo pažymėta nei 2023 m. vasario 27 d. priimtame nutarime, nei 2023 m. sausio 25 d. administracinio nusižengimo protokole. Institucija vienpusiškai, neobjektyviai ir formaliai vertino A. P. nurodytas aplinkybes, nurodydama, kad jis nori perkelti savo atsakomybę rangovui dėl padaryto nusižengimo ir skyrė A. P. administracinę nuobaudą, nesant jo kaltės.

Neigiant A. P. kaltę dėl ANK 317 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo, skunde pažymima, kad jis yra įmonės, kurioje dirba virš dviejų šimtų darbuotojų, vadovas. Jis atsako už įmonės veiklą, tačiau, atsižvelgiant į įmonės dydį, veiklą (gamybinę), tam tikras užduotis A. P. paveda vykdyti kitiems įmonės darbuotojams arba samdo rangovus. Taip buvo padaryta ir šį kartą. Tame, kad privalomajame nurodyme nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti iki 2023 m. sausio 7 d. nėra nei A. P., nei įmonės kaltės, nes jie nebuvo ištaisyti dėl to, kad darbus vėlavo atlikti rangovas, t. y. trečiasis asmuo. Tiek pats A. P., tiek įmonė atliko visus reikiamus veiksmus, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas laiku. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo. Byloje nebuvo nustatinėjama A. P. kaltė. Dėl inkriminuojamo nusižengimo nėra nei jo tyčios, nei neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo ar nerūpestingumo), nes, gavus privalomąjį nurodymą, buvo organizuojami darbai, kad būtų ištaisyti nurodyme išvardinti trūkumai, o pats termino praleidimas buvo sąlygotas trečiojo asmens veiksmų vėlavimu. Nesant asmens kaltės, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Skunde pažymima, kad į nutarimą buvo perrašytas privalomojo nurodymo turinys ir formaliai konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas laiku, visiškai nevertinant kokia apimtimi jis buvo neįvykdytas ir nenustačius, kad pavėluotas jo įvykdymas būtų sukėlęs kokias nors neigiamas pasekmes ar riziką tokioms pasekmėms atsirasti. Institucija elgėsi itin formaliai ir, nevertindama įmonės atliktų veiksmų ir dėtų pastangų, atliko „baudimo“ funkciją. Nutarime visiškai nepasisakyta apie tai, ar piniginė sankcija yra proporcinga tokiam nusižengimui, kaip kad yra nustatyta nagrinėjamu atveju, t. y. trijų lipdukų nebuvimui tam nustatytose vietose. Už pažeidimą, kuris nesukėlė, tikėtina kad ir negalėjo sukelti, jokių neigiamų pasekmių nei aplinkai, nei visuomenei saugumui, asmenims, viešajai tvarkai ir (ar) pan., A. P. paskirta 440 eurų bauda.

Skunde nurodoma, kad įvertinus tai, kad įmonė privalomajame nurodyme nustatytus pažeidimus šalino ir pašalino, kad pats termino pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, niekam žalos nepadarė, įmonė bendradarbiavo su Institucija, baudos skyrimas A. P. neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas.

Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato M. L. skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir 2023 . kovo 24 d. Institucijos nutarimą palikti galioti. Atsiliepime pažymima, kad A. P. yra nubaustas pagrįstai. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius. Jis buvo kviečiamas atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą, tačiau neatvyko ir šis procesinis dokumentas buvo surašytas jam nedalyvaujant. A. P. į bylos nagrinėjimą Institucijoje taip pat neatvyko, paaiškinimo ir (ar) prašymo atidėti klausimo nagrinėjimą nepateikė. Byloje nesant duomenų apie galimą tinkamą tam tikrų įgaliojimų perdavimą kitam UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, darytina išvada, kad būtent A. P. privalėjo užtikrinti jo vadovaujamos bendrovės veiklos atitikimą teisės aktų nustatytiems reikalavimams, tačiau to nepadarė. Institucijos atsiliepime pažymima, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir pavedė darbuotojams atlikti veiksmus, kad būtų pašalinti nustatyti pažeidimai, tačiau jo tinkamų nurodymų ir šių nurodymų įgyvendinimo tinkamos kontrolės akivaizdžiai pritrūko.

Institucijos nuomone, padarytas pažeidimas nelaikytinas formaliu. Ženklinimo nebuvimas yra tiesioginė kliūtis operatyviai ir tinkamai atlikti išmetamų į aplinkos orą teršalų ir teršalų aplinkos laboratorinius tyrimus. Šio ženklinimo nebuvimo laikymas formaliu pažeidimu yra neatsakingas ir nurodo esamą A. P. netinkamą požiūrį į aplinkos apsaugos reikalavimus nustatančius teisės aktus. Teigdamas, kad atliko visus veiksmus tam, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti laiku, A. P. siekia išvengti administracinės atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesikreipė į Instituciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kai kad yra nustatyta Įstatymo 22 straipsnyje, nėra jokių duomenų apie jo pastangas pasitelkti kitus, papildomus rangovus siekiant laiku įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Institucija pažymi, kad vadovaujantis ANK 625 straipsniu, A. P. neturėjo būti informuojamas apie Institucijos ruošimąsi sutikti su skundu. Atsiliepime sutinkama, kad 2023 m. vasario 23 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad visi privalomojo nurodymo reikalavimai yra įvykdyti, tačiau pažymima, kad tai padaryta pavėluotai ir nepaneigia A. P. kaltės.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovas advokatas M. L. prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad nubausdama A. P., Institucija pasielgė itin formaliai. Nagrinėjamu atveju visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad absoliuti dauguma privalomojo nurodymo reikalavimų iki nustatyto termino pabaigos buvo pašalinta, buvo bendradarbiauta su Institucija. Pareiškėjas taip pat nesutiko su atsiliepimo teiginiu, kad A. P. turėjo ieškoti kitų rangovų, nurodydamas, kad privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2023 m. sausio 7 d., t. y. iš esmės iš karto po didžiausių metų švenčių. Be to, pasamdytas rangovas jau buvo įvykdęs didžiąją dalį darbų ir ieškotis kito rangovo būtų nelogiškas sprendimas. A. P. buvo nubaustas nesant jo kaltės. Skiriant jam nuobaudą, nebuvo vadovautasi teisingumo ir proporcingumo principais, nebuvo įvertintas A. P. veiksmų pavojingumas. Anot pareiškėjo, priešingai nei nurodoma atsiliepime, trijų lipdukų tam nustatytose vietose nebuvimas negalėtų sutrukdyti operatyviai ir laiku paimti mėginių, nes Institucijos atstovai bet kuriuo atveju negalėtų to padaryti be Įmonės darbuotojų, kurie savo ruožtu galėtų parodyti mėginių ėmimo vietas. Įmonės teritorija yra aptverta ir į ją, be pačios Įmonės atstovų žinios, patekti negalima.

Atsakydamas į teismo klausimus, pareiškėjas nurodė nežinantis, kodėl A. P. nesikreipė į Instituciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo terminą. Pasak jo, A. P. tikriausiai nežinojo apie tokią galimybę arba tikėjosi visus reikalavimus įvykdyti laiku.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Z. Ž. paaiškino, kad A. P. buvo jam pavedęs kreiptis į rangovą tam, kad būtų pašalinti patikrinimo metu nustatyti trūkumai. Anot liudytojo, jis iš karto susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jų įmonė visada bendradarbiauja su jais, tačiau jam buvo atsakyta, kad įmonė turi daug užsakymų ir iš karto imtis darbų negalės. Liudytojui buvo liepta laukti, kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atsilaisvins. Jis apie tai informavo A. P., tačiau šis jokių papildomų nurodymų nedavė. Liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti kada rangovas pradėjo darbus jų įmonėje, tačiau pažymėjo, kad iki sausio mėnesio dauguma darbų buvo baigti. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių ties mėginių ėmimo vietomis laiku nebuvo suklijuoti reikiami lipdukai, t. y. kodėl šios vietos laiku nebuvo tinkamai paženklintos. Tačiau kartu akcentavo, kad ir be to paženklinimo įmonės darbuotojai galėtų viską parodyti Institucijos atstovams ir taip užtikrinti galimybę operatyviai ir laiku atlikti reikiamus patikrinimus.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Dėl ANK 317 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo padarymo

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyti visi būtini objektyviosios ir subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

ANK 317 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį privalomasis nurodymas – tai rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Pagal Įstatymo 25 straipsnį privalomasis nurodymas straipsnyje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas, tačiau skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Pagal Įstatymo 26 straipsni 4 dalį, jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo asmenį, kuriam duotas privalomasis nurodymas, patraukti atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, išskyrus atvejus, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme. Tokiais atvejais už privalomojo nurodymo neįvykdymą asmuo traukiamas atsakomybėn įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. spalio 7 d. privalomuoju nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta per tris mėnesius nuo privalomojo nurodymo įteikimo dienos, t. y. iki 2023 m. sausio 7 d.: parengti naują aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą arba papildyti galiojančią 2021 m. aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, į ją įtraukiant visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietėje esančius aplinkos oro taršos šaltinius ir pateikti nustatyta tvarka patvirtintą naują arba papildytą aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietėje esančius aplinkos oro taršos šaltinius (iš viso devynis aplinkos oro taršo šaltinius) paženklinti numeriais ir prie jų įrengti ėminių ėmimo, matavimo vietas, atitinkančias 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-68 pavirtintų Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų ir teršalų aplinkos ore ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimo, matavimų ir tyrimų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7, 8 (įskaitant papunkčius), 9 (įskaitant papunkčius), 10, 11, 12 (įskaitant papunkčius), 13 punktų reikalavimus (b. l. 120–122).

2023 m. sausio 11 d. patikrinimo aktu Nr. PA-64 nustatyta, kad: UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku, t. y. iki patikrinimo 2023 m. sausio 11 d. atlikimo, pateikė naujai Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintą aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, į kurią įtraukti visi įmonės veiklavietėje esantys aplinkos oro taršos šaltiniai; įmonės veiklavietėje esantys aplinkos oro taršos šaltiniai Nr. 009, 010, 011 neatitinka Taisyklių reikalavimų, t. y. nei lauke, nei patalpų viduje nėra matomos paženklintos šių aplinkos oro taršos šaltinių ėminių ėmimo vietos (b. l. 38–42).

2023 m. sausio 11 d. patikrinimo aktu nustačiusi minėtų privalomojo nurodymų reikalavimų nevykdymą, Institucija priėmė 2023 m. vasario 27 d. nutarimą, kuriuo nubaudė A. P. pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį 1 300eurų bauda (b. l. 199).

Išnagrinėjusi A. P. skundą dėl šio nutarimo, Institucija, vadovaudamasi ANK 625 straipsnio nuostatomis, iš dalies sutiko su jo argumentais ir, perkvalifikuodama A. P. veiksmus iš ANK 317 straipsnio 2 dalies į 317 straipsnio 1 dalį, priėmė 2023 m. kovo 24 d. nutarimą, kuriuo paskyrė A. P. 440 eurų baudą.

Savo nutarime, kaip ir atsiliepime į pareikštą skundą, Institucija nurodė, kad A. P. buvo kviečiamas atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą, tačiau neatvyko ir šis procesinis dokumentas buvo surašytas jam nedalyvaujant. A. P. į bylos nagrinėjimą Institucijoje taip pat neatvyko, paaiškinimo ir (ar) prašymo atidėti klausimo nagrinėjimą nepateikė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesikreipė į Instituciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kaip kad yra nustatyta Įstatymo 22 straipsnyje, taip pat nėra jokių duomenų apie jo pastangas pasitelkti kitus, papildomus rangovus siekiant laiku įvykdyti privalomąjį nurodymą. Institucija taip pat pažymėjo, kad A. P. nepagrįstai stengiasi perkelti visą atsakomybę dėl padaryto nusižengimo rangovui ir konstatavo, kad jis yra kaltas dėl ANK 317 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo padarymo.

Nesutinkant su A. P. 2023 m. kovo 24 d. priimtu nutarimu, teigiant, kad jis yra nubaustas nesant jo kaltės, skunde iš esmės nurodoma, kad A. P. dėjo pastangas įvykdyti visus privalomojo nurodymo reikalavimus, tačiau to laiku nepadarė ne dėl savo, bet dėl trečiojo asmens, rangovo, vėlavusio atlikti darbus, kaltės. Be to, laiku nebuvo įvykdyta tik maža dalis privalomojo nurodymo reikalavimų – nepaženklintos trys ėminių ėmimo vietos (reikiamose vietose nepriklijuoti trys lipdukai), tad nubausdama A. P. Institucija pasielgė labai formaliai. Analogiškas aplinkybes skundo nagrinėjimo metu teisme nurodė A. P. atstovas advokatas M. L..

Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo, liudytojo duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju A. P. pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Priešingai nei teigiama skunde, jo veiksmai atitinka visus šio administracinio nusižengimo sudėties požymius.

ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, taigi, atsakomybė pagal ANK 317 straipsnį kyla nepriklausomai nuo asmens kaltės formos (tyčinės ar neatsargios). ANK 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Teismas pažymi, kad ANK 317 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas nustatytu laiku neatlieka Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų. Taigi pats privalomo nurodymo nevykdymo nustatytu laiku faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dėl privalomo nurodymo neįvykdymo laiku nekilo žalingų padarinių aplinkai ar žmonėms, neturi įtakos sprendžiant dėl A. P. administracinės atsakomybės. Į šią aplinkybę gali būti atsižvelgta sprendžiant jam skirtinos nuobaudos klausimą. Šio nusižengimo objektyviosios pusės požymis – privalomojo nurodymo nevykdymas jame nustatytu laiku. Nagrinėjamoje byloje neginčijama aplinkybė, kad nustatytu laiku A. P. neįvykdė visų privalomojo nurodymo reikalavimų, tačiau teigiama, kad jo veiksmuose (neveikime) nėra nei tyčinės, nei neatsargios kaltės.

ANK neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai. Tad kiekvieno nusižengimo atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus administracinis nusižengimas. Nors nagrinėjamu atveju A. P., neįvykdydamas visų privalomojo nurodymo reikalavimų laiku, nesiekė, kad kiltų neigiami padariniai, davė nurodymus įmonės darbuotojui, kad būtų imtasi veiksmų dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, visgi, kaip pagrįstai atsiliepime nurodo Institucijos atstovas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiėmė visų reikiamų veiksmų tam, kad šie jo nurodymai būtų įvykdyti tinkamai ir laiku, numatydamas, kad dėl tokio jo neveikimo gali kilti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis jų išvengti, t. y. veikė neatsargia kaltės forma (ANK 9 straipsnio 2 dalis). Tokią teismo išvadą iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu duoti A. P. atstovo paaiškinimai, kuomet jis, atsakydamas į teismo klausimą, kodėl nagrinėjimu atveju nebuvo kreiptasi į Instituciją su prašymu dėl privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo termino pratęsimo, nurodė, kad A. P. tikriausiai nežinojo apie tokią galimybę arba tikėjosi visus reikalavimus įvykdyti laiku.

Spręsdamas dėl A. P. kaltės, teismas tai pat atsižvelgia į tai, kad, priešingai nei nurodoma skunde, pareiškėjas tinkamai nebendradarbiavo su institucija – būdamas tinkamai informuotas, nedalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 114–115) ir priimant 2023 m. vasario 27 d. nutarimą (b. l. 199), neteikė Institucijai jokių su tuo susijusių prašymų; matydamas, kad nespės įvykdyti visų reikalavimų laiku, neprašė pratęsti jam nustatyto privalomojo nurodymo įvykdymo termino, iki nustatyto termino pabaigos neteikė jokių su tuo susijusių dokumentų.

Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas Z. Ž., kuriam A. P. pavedė kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo, paaiškino, kad, gavęs iš direktoriaus šį nurodymą, jis iš karto susisiekė su pastarąja bendrove, tačiau jam buvo atsakyta, kad jie turi daug darbo ir negalės atlikti reikiamų darbų iš karto. Pasak liudytojo, jis informavo apie tai A. P., tačiau šis atsakė, kad reikės palaukti. Liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti kada buvo pradėti vykdyti darbai, tačiau pažymėjo, kad iki 2023 m. sausio mėnesio didžioji jų dalis buvo atlikta.

Nesutinkant su skundžiamo nutarimo argumentu dėl kito rangovo pasitelkimo, skunde nurodoma, kad tai daryti šventiniu laikotarpiu, prieš pat termino pabaigą, būtų nelogiškas ir neracionalus sprendimas. Teismas sutinka su šiuo teiginiu, tačiau pažymi, kad šių veiksmų A. P., kaip įmonės generalinis direktorius, galėjo imtis žymiai anksčiau, paaiškėjus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi daug užsakymų ir negalės pradėti darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nenustatytą laiko tarpą.

A. P. savo, kaip bendrovės vadovo, pareigų nevykdymą taip pat be pagrindo pateisina tuo, kad jis vadovauja didelei įmonei. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (Lietuvos Respublikos administracinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje nustatytais terminais ir tvarka būtų vykdomi visi privalomi nurodymai pareigūnų, kurie įstatymų yra įgalioti tokius privalomus nurodymus duoti. Būtent jis, o ne tretysis asmuo (UAB „(duomenys neskelbtini)“), kaip kad nurodoma skunde, yra atsakingas už privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdymą laiku, nes šių reikalavimų įvykdymo terminas buvo praleistas įmonės vadovui laiku nesukontroliavus darbų vykdymo eigos ir nesiėmus jokių veiksmų tam, kad šis terminas būtų pratęstas.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. padarė ANK 317 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą. Skunde nurodomi argumentai dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nebuvimo, nepaneigia šios teismo išvados.

Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pažeidimų

Skunde nurodoma, kad 2023 m. kovo 24 d. nutarimas buvo priimtas neinformavus A. P. apie pakartotinį bylos nagrinėjimą, apie tai, kad bus sprendžiamas jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį klausimas bei apie tai, kad bus vertinamos aplinkybės, susijusios su jo įvykdyto nusižengimo pakartotinumu. Teismas iš dalies sutinka su šiais skundo argumentais.

Pasisakant dėl skundžiamo nutarimo priėmimo neinformavus apie tai A. P., Institucijos atsiliepime į skundą pagrįstai nurodoma, kad, vadovaujantis ANK 625 straipsnio nuostatomis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina, kad ANK 616 straipsnis skirtas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ne teismo tvarka reglamentavimui, kuomet asmeniui yra pranešama apie bylos nagrinėjimą, suteikiama teisė duoti paaiškinimus ir pan. Priimant nutarimą, vadovaujantis ANK 625 straipsniu, kaip kad yra nagrinėjamoje byloje, įstatymų leidėjas leidžia šių procedūrų nesilaikyti, preziumuodamas, kad visos reikšmingos aplinkybės byloje jau buvo nustatytos, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, priimant pirminį nutarimą, pasinaudojo savo teise duoti paaiškinimus, pateikti dokumentus ir kt. O naujas nutarimas Institucijos priimamas įvertinus skunde nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Institucija iš dalies sutiko su skundo argumentais, kuriuose buvo teigiama, kad A. P. nebuvo gavęs pakartotino nurodymo, pažymėjo, kad tokios sąvokos nėra šiuo metu galiojančiame Įstatyme ir, perkvalifikavusi A. P. veiksmus iš ANK 317 straipsnio 2 dalies į ANK 317 straipsnio 1 dalį, paskyrė jam kitą nuobaudą – 440 eurų baudą.

Teismas pažymi, kad A. P. veiksmai buvo perkvalifikuoti remiantis jo paties skunde nurodytais argumentais, kuriais jis neginčijo neįvykdęs visų privalomojo nurodymo reikalavimų iki nustatyto termino pabaigos, tačiau akcentavo, kad jokio pakartotinio privalomojo nurodymo nebuvo gavęs. Tad skundžiamo nutarimo, kuriuo jo veiksmai buvo įvertinti pagal kitą, lengvesnę administracinę atsakomybę nustatantį straipsnį, nebuvo jam siurprizinis (netikėtas) sprendimas.

Kita vertus, teismas sutinka, kad priimdama 2023 m. kovo 24 d. nutarimą, Institucija negalėjo nustatyti naujų, palyginus su 2023 m. vasario 27 d. nutarimu, A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo teisenoje, kuri teisės teorijoje dažnai apibūdinama kaip mažasis baudžiamasis procesas, kaip ir baudžiamojo proceso teisėje, galioja pagrindiniai teisės principai non reformatio in peius (pagal kurį nagrinėjant bylą pagal asmens skundą negali būti bloginama šio asmens teisinė padėtis) ir tantum devolutum quantum appellatum (pagal kurį turi būti tikrinamas ir vertinamas tik apskųsto procesinio sprendimo, jo dalies teisėtumas bei pagrįstumas). Šie principai išlieka svarbiausiais apeliacijos, t. y. teisės skųsti asmeniui priimtą sprendimą realizavimo procesinės formos, principais. Skundą padavusio asmens padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva.

Nagrinėjamoje byloje, nustatydama naują A. P. administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), Institucija šių principų nesilaikė. Teismas pažymi, kad pakartotino privalomojo nurodymo davimas, apie kurį buvo kalbama A. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir 2023 m. vasario 27 d. nutarime, bei pakartotinis administracinio nusižengimo padarymas yra netapačios sąvokos. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2023 m. kovo 24 d. nutarime, kuris buvo priimtas vadovaujantis ANK 625 straipsnio nuostatomis, nustatant A. P. administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įtvirtintą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas, buvo nepagrįstai pasunkinta jo teisinė padėtis.

Bylos medžiaga patvirtina, kad A. P. turi galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą pagal ANK317 straipsnio 1 dalį, būtent ši aplinkybė nulėmė tai, kad jam nagrinėjamoje byloje nebuvo surašytas administracinis nurodymas (ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau tai nepaneigia pirmiau nurodytų teismo išvadų pagrįstumo.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

Nustatęs, kad A. P. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, teismas, vienok, sprendžia, kad jam už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta nuobauda – 440 eurų bauda, laikytina pernelyg griežta, prieštaraujanti teisingumo, protingumo principams ir yra neproporcinga įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumui.

Įvertinus bylos medžiagą, teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus, konstatuotina, kad skundo argumentai, kuriuose teigiama, jog, skirdama nuobaudą, Institucija tinkamai neįvertino visų šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, tinkamai neatsižvelgė į tai, kad A. P. dėjo pastangas, siekdamas įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus ir iki nustatyto termino pabaigos įvykdė didžiąją jų dalį ir kt., yra pagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, tuo pačiu ginčija ir paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumą bei proporcingumą, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018 2AT-48-719/2020).

Remiantis ANK 317 straipsnio 1 dalimi, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Taigi, nubausdama A. P., Institucija paskyrė jam nuobaudą, kuri savo dydžiu atitinka sankcijoje nustatytos nuobaudos vidurkį.

Teismo vertinimu, paskirdama A. P. tokio dydžio ir rūšies nuobaudą t. y. paskirdama jam iš esmės tokio pat nuobaudą, kuri galėtų būti jam paskirta iki nustatyto termino pabaigos neįvykdžius jokių privalomojo nurodymo reikalavimų, Institucija pažeidė ANK 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

Pareiškėjas pagrįstai nurodo, šias aplinkybes patvirtina ir bylos medžiaga, kad iki nustatyto termino pabaigos nebuvo įvykdyta tik maža dalis privalomojo nurodymo reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. pateikė naujai Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintą aplinkos oro taršos šaltinių ir jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą, į kurią įtraukti visi įmonės veiklavietėje esantys aplinkos oro taršos šaltiniai, pažymėjo numeriais visus privalomajame nurodyme nurodytus aplinkos oro taršos šaltinius, įrengė prie jų ėminių ėmimo, matavimo vietas, tačiau trimis atvejais nepaženklino šių ėminių ėmimo vietų (b. l. 38–42). Savo esme šio reikalavimo neįvykdymas reiškia, kad prie ėminių ėmimo vietų nebuvo priklijuoti lipdukai su užrašais „Ėminių ėmimo vieta“. Tačiau ir šis reikalavimas buvo įvykdytas iki 2023 m. vasario 27 d. nutarimo priėmimo (b. l. 24–28). Sutiktina, kad neįvykdęs visų privalomojo nurodymo reikalavimų iki nustatyto termino pabaigos, A. P. pažeidė teisės aktus, tačiau skiriant nuobaudą visais atvejais būtina įvertinti visas skiriamos nuobaudos individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, tarp jų ir padaryto nusižengimo pavojingumą, kuris nagrinėjamu atveju, įvertinus neįvykdytų reikalavimų pobūdį, teismo vertinimu, yra mažesnis palyginus su rūšiniu šių administracinių nusižengimų pavojingumu.

Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo A. P. ir jam skundžiamu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo, teismas taip pat atsižvelgia į darbų, kurie buvo atlikti siekiant įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus iki nustatyto termino pabaigos, apimtį (b. l. 22–23) ir A. P. vadovaujamos bendrovės dėtas pastangas kuo greičiau įvykdyti visus privalomojo nurodymo reikalavimus. Antai, byloje esantis Institucijos pareigūnui adresuotas 2023 m. vasario 15 d. raštas patvirtina, kad, stengdamasi viską atlikti tinkamai, bendrovė konsultavosi ne tik su šioje srityje dirbančiomis įmonėmis, bet ir su pačios Institucijos atstovais (b. l. 43). Be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad atlikus patikrinimą 2023 m. vasario 23 d., t. y. po pusantro mėnesio po nustatyto termino pabaigos, paties Institucijos buvo konstatuota, kad visi privalomojo nurodymo reikalavimai yra įvykdyti (b. l. 24–28). Šios aplinkybės savo atsiliepime neginčijo ir pati Institucija, vienok pažymėdama, kad privalomojo nurodymo reikalavimai buvo įvykdyti pavėluotai.

Nagrinėjamo skundo kontekste teismas pažymi, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad net ir minimalios ANK 317 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos paskyrimas A. P. būtų formalus ir savo esme neteisingas sprendimas. Byloje nustatytos aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokios sankcijos paskyrimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas, įvertinus administracinio nusižengimo esmę sudarančius veiksmus, šiuo atveju gali būti užtikrintas paskiriant A. P. švelnesnę nuobaudą. Pripažintina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje Institucija nepakankamai įvertino visumą byloje surinktų duomenų ir A. P. skyrė per griežtą administracinę nuobaudą, todėl skundžiamas nutarimas keistinas, paskiriant A. P. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 317 straipsnio 1 dalyje, padarymą, administracinę nuobaudą – įspėjimą (ANK 24 straipsnis, 34 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. atstovo advokato M. L. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-800-2023.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti A. P. už administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Kitą Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-800-2023 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.