Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-01-05 · Civilinė byla Nr. eCIK-1238/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2025-09-24Šiaulių apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2026-01-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-05
Bylos Nr.
eCIK-1238/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07138-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas (pirm.), Irmantas Šulcas, Dalia Vasarienė
Ieškovas
A. T.
Nr. DOK-4449
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07138-2024-6
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2026 m. sausio 5 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 19 d. paduotu ieškovės A. T. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo ir nuosavybės teisių gynimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 5294,67 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5294,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 1452,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą ir 40,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl negautų pajamų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018). Apeliacinės instancijos teismas faktiškai pareikalavo įrodymų dėl garantuoto nuomos sandorio ir taip nepagrįstai sugriežtino įrodinėjimo standartą dėl negautų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad šildymo sistemos demontavimas ir neatkūrimas buvo pripažintas neteisėtu, ir būtent šis neteisėtas veiksmas objektyviai neleido ieškovei naudoti patalpų pagal paskirtį ir gauti pajamas iš jų nuomos.

2. Apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), savo iniciatyva vertindamas aplinkybes, kurios nebuvo ginčo objektas, nebuvo ginčijamos kitos šalies, be kita ko, potencialaus nuomininko veiklos realumą ir pateiktų įrodymų patikimumą. Apeliacinės instancijos teismas nutartį grindė prielaidomis, nurodydamas, kad mažą nuomos paklausą galėjo lemti prasta ar verslo subjektų poreikių neatitinkanti patalpų būklė, patalpų lokacija, sezoniškumas, galimai rinkos kainų neatitinkanti patalpų nuomos kaina, bendra ekonominė situacija valstybėje, kai komercinės paskirties patalpų pasiūla viršija paklausą. Byloje visos šios aplinkybės (išskyrus patalpų būklę, dėl kurios atsakovė nurodė, kad ji prasta, o ieškovė – kad būklė yra visiškai normali) nebuvo nustatinėjamos ir įrodinėjamos, o apeliacinės instancijos teismas jas dėl nežinomų priežasčių laikė ne tik nustatytomis, bet ir lėmusiomis galimybę išnuomoti patalpas.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytam principus (CPK 12 ir 17 straipsniai). Kadangi atsakovės procesiniuose dokumentuose (įskaitant apeliacinį skundą) ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo ginčijamas įrodymų patikimumas ar potencialaus nuomininko veiklos realumas, tai ieškovė neturėjo procesinės pareigos ir realios galimybės teikti paaiškinimus ar papildomus įrodymus šiais klausimais. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva atmetė įrodymą kaip nepatikimą, nesuteikęs ieškovei galimybės dėl jo pasisakyti.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes nutarties dalį dėl negautų pajamų grindė ne visų byloje esančių įrodymų visapusišku ir objektyviu vertinimu, o teismo pasirinktų aplinkybių sureikšminimu. Nutartyje be pagrįstos priežasties atmetami ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys realią galimybę gauti pajamas ir aiškią kliūtį tai padaryti, daromos įrodymais nepagrįstos prielaidos dėl negalėjimo išnuomoti patalpas priežasčių.

5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnį. Vienas iš ieškinio reikalavimų nebuvo atmestas, bet jo atsisakyta dėl to, kad atsakovė jį įvykdė bylos nagrinėjimo metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo neįtraukė į patenkintų reikalavimų balansą. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė tokio savo sprendimo motyvų, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti teismo sprendimą ir CPK 263 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo I. Z., tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jam ir grąžintinas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti I. Z. (duomenys neskelbtini) 566 (penkių šimtų šešiasdešimt šešių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1765733378921 AB SEB bankui, kodas ZP01917.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus GrabinskasIrmantas ŠulcasDalia Vasarienė