Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.6.1.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. kovo 14 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį;

Z. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas (ankstesni teistumai išnykę),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį;

J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja konsultante, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. M., Z. Z. ir J. Z. 2022 m. balandžio 28 d. apie 19 val. B. namų kieme, esančiame Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., tyčia, bendrais veiksmais, mušdami sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. agresyviai nusiteikusiam I. M. artėjant prie nukentėjusiojo A. B., pastarajam ginantis ir papurškus dujomis, I. M. rankomis sudavė nukentėjusiajam A. B. tris smūgius į galvą; nukentėjusiajam A. B. susikibus su I. M., abiem pargriuvus ant žemės, I. M. rankomis sudavė nukentėjusiajam A. B. ne mažiau dešimties smūgių į galvą ir į kitas kūno vietas; grumtynių metu priėjęs prie nukentėjusiojo A. B. (sėdinčio ant I. M.) Z. Z. koja spyrė nukentėjusiajam A. B. į galvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip penkis kartus; po šių spyrių nukentėjusiajam A. B. nugriuvus ant žemės ir I. M. atsistojus, stovėdami iš abiejų pusių I. M. ir Z. Z. kojomis bendrai įspyrė nukentėjusiajam A. B. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas; priėjusi J. Z. koja įspyrė nukentėjusiajam A. B. du kartus į galvą; šiais savo bendrais veiksmais I. M., Z. Z. ir J. Z. nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą (padarė muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas nosies srityje, abiejų ausų srityse, dešiniame žaste, odos nubrozdinimą kairės ausies srityje, minkštųjų audinių patinimą kairės ausies srityje, viršutinio kairės pusės 4-o danties panirimą ir 5-o danties lūžį).

2.1. Kaltinamasis I. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad nukentėjusįjį A. B. žino, iki įvykio matė jį gal du kartus. Anksčiau su juo nebendravo, įvykio metu pas nukentėjusįjį atvyko pirmą kartą. Tiksliai datos nepamena, bet tai galėjo būti 2022 m. balandžio mėnesį. Tądien jis dirbo savo sodyboje. Jam paskambino Z. Z. ir paklausė, ar jis turi ančių kiaušinių. Apie 15 val. nuėjo pas Z. Z. ir nunešė jam kiaušinių. Nuėjęs pas Z. Z. prisėdo, jiedu išgėrė. Vėliau Z. Z. pasiūlė jam nuvažiuoti iki nukentėjusiojo A. B., nes norėjo dėl kažko pakalbėti ir dar išgerti. Jie išvažiavo. Važiavo Z. Z. automobiliu, minivenu, kurį vairavo J. Z.. Nukentėjusysis A. B. galėjo būti skolingas Z. Z.. Tiksliai nepamena, bet galėjo tai girdėti automobilyje, kai Z. Z. ir J. Z. tarpusavyje kalbėjo apie A. B. skolą. Nors nematė, bet nujautė, kad Z. Z. kartu su savimi pasiėmė butelį degtinės. Atvykus pas B., jie į kiemą neįvažiavo, automobilis sustojo prie B. kiemo. Tuo metu jis (kaltinamasis I. M.) jautėsi truputį apsvaigęs, nes su Z. Z. buvo išgėręs degtinės butelį. Jiedu su Z. Z. išlipo iš automobilio, o J. Z. liko automobilyje. Į nukentėjusiojo A. B. kiemą pirmas nuėjo Z. Z., o jis (kaltinamasis I. M.) ėjo paskui Z. Z.. Pamatęs, kad kieme yra nukentėjusysis A. B., Z. Z. apsisuko ir grįžo į automobilį paimti degtinės butelį, o jis (kaltinamasis I. M.) nuėjo link nukentėjusiojo A. B.. Priėjęs prie nukentėjusiojo A. B. pasakė pastarajam „sveikas“ skolos formoje, galėjo pasakyti „sveikas, skolininke“, nors nukentėjusysis jam (kaltinamajam I. M.) nebuvo skolingas. Nukentėjusysis jam atsakė „sveikas“. Po to jiedu su nukentėjusiuoju apsižodžiavo, tiksliai nepamena kas kam ir ką pasakė. Tada nukentėjusysis A. B. papurškė jam ašarinių dujų. Jam (kaltinamajam I. M.) pradėjo graužti akis, jis nieko negalėjo matyti, todėl gindamasis pradėjo mosikuotis rankomis ir jiedu su nukentėjusiuoju susigrūmė. Nukentėjusysis A. B. sudavė jam smūgį, jis (kaltinamasis I. M.) taip pat sudavė nukentėjusiajam ir jiedu nugriuvo ant žemės. Nugriuvus ant žemės jis (kaltinamasis I. M.) sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 3 smūgių. Nugriuvus ant žemės nukentėjusysis A. B. jam taip pat sudavė smūgius. Nematė, ką tuo metu darė Z. Z., bet jis buvo priėjęs prie jų besigrumiančių. Gulėdamas ant žemės pajuto, kad jį Z. Z. pakėlė nuo žemės, pasakė „paleisk I., važiuojame“ ir nuvedė link automobilio. Nematė ir negirdėjo, kad Z. Z. būtų smūgiavęs nukentėjusiajam. Priėjus prie automobilio J. Z. padavė jam ranką ir padėjo atsisėsti į automobilį. Po to visi trys susėdę į automobilį išvyko į namus. Grumtynių metu jam iš kišenės iškrito akiniai, sidabrinė grandinėlė, keturračio užvedimo raktelis bei telefonas. Telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), šis abonentas registruotas jo (kaltinamojo I. M.) mamos vardu, bet juo naudojasi jis (kaltinamasis I. M.). Dėl to, kad grumtynių metu buvo sužalotas ir apipurkštas dujomis jis (kaltinamasis I. M.) niekur nesikreipė, nes tai buvo elementarus konfliktas tarp dviejų žmonių. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytos žalos neatlygino.

2.2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Z. Z. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad nukentėjusįjį A. B. pažįsta, iki įvykio santykiai su juo buvo normalūs. Su nukentėjusiojo tėvu sutarė labai gerai. Nukentėjusysis A. B. buvo jam (kaltinamajam Z. Z.) skolingas, bet jam (kaltinamajam Z. Z.) buvo naudinga, kad nukentėjusysis skolingas, nes nukentėjusysis sutvarkydavo J. Z. automobilį ir jis (kaltinamasis Z. Z.) sumažindavo nukentėjusiojo skolos dalį. Tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2022 m. balandžio 28 d. Tądien ryte, apie 10 val., buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį A. B., kartu su juo išgėrė butelį degtinės, draugiškai pasišnekučiavo ir grįžo į namus (tąkart jį vežiojo J. Z.). Vėliau, apie 15 val., jis (kaltinamasis Z. Z.) paskambino A. B. ir pasakė, kad atvažiuos pas jį (pas nukentėjusįjį A. B.) dar išgerti, „dasibaigti“. Taip pat norėjo paduoti pinigus A. B. už parduotą automobilį. Besiruošiant važiuoti pas juos atėjo I. M., kuris atnešė ančių kiaušinių. Jis (kaltinamasis Z. Z.) pasiūlė I. M. važiuoti kartu pas A. B. ir I. M. atsakė, kad jis vis tiek neturi ko veikti, tad sutiko važiuoti kartu. Užsiminė I. M., kad pas A. B. važiuoja dėl skolos. Vykdamas pas A. B. buvo lengvai išgėręs. J. Z. automobiliu „Opel Zafira“ nuvežė juos pas A. B.. Automobilį paliko prie kiemo vartų, nes kieme buvo didelės balos ir jis (kaltinamasis Z. Z.) nenorėjo purvinti automobilio. Iš automobilio išlipo jiedu su I. M. ir nuėjo prie kieme buvusio A. B.. Priėjęs prie A. B. paklausė, ar šis gers degtinės. Nukentėjusiajam sutikus, jis (kaltinamasis Z. Z.) ėjo link automobilio atsinešti kartu atsivežto degtinės butelio. I. M. liko prie nukentėjusiojo A. B., jiedu kažką diskutavo. Paėjęs išgirdo kaip nukentėjusysis paklausė I. M. „ko tu čia atvažiavai, ko tu nori, ko tau čia reikia?“. Atsisukęs pamatė, kad nukentėjusysis A. B. papurškė dujų I. M. į akis ir jiedu susikibo. Po to jiedu pargriuvo ir pradėjo muštis. Matė, kad I. M. buvo ant nukentėjusiojo A. B., todėl nubėgo gelbėti nukentėjusiojo. Bėgdamas ginti A. B. užkliuvo už kieme gulinčio stulpo (įspyrė į jį savo koja) ir labai stipriai susimušė kojos pirštą. Pribėgęs pakėlė I. M. nuo A. B. ir nuvedė jį į automobilį. Priėjęs prie besimušančių I. M. ir A. B. niekam nespyrė. Kojos pirštas buvo sumuštas dėl to, kad užkliuvo už kieme gulėjusio stulpo, o ne dėl to, kad spardė A. B.. Bevedant I. M. jam (kaltinamajam Z. Z.) įsiskaudėjo koją, todėl jis pašaukė J. Z., kad ši padėtų įsodinti I. M. į automobilį. I. M. reikėjo padėti, nes pastarasis nematė kur eiti ir ėjo nesiorientuodamas. J. Z. išlipo iš automobilio, paėjo apie 2–3 metrus link jų ir nuvedė I. M. prie automobilio. J. Z. nebuvo priėjusi prie nukentėjusiojo A. B.. Tada jie visi susėdo į automobilį ir išvyko pas jį (kaltinamąjį Z. Z.) į sodybą, kur I. M. išsiplovė akis, jiedu išgėrė degtinės butelį ir I. M. išėjo į namus. I. M. sakė jam, kad pametė telefoną, raktus. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytos žalos neatlygino, nes mano, kad yra nekaltas.

2.3. Kaltinamoji J. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį A. B., su juo ir jo tėčiu sutarė gerai. Turi nukentėjusiojo A. B. dovaną, ją nešioja. Tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2022 m. balandžio 28 d. Apie pietus pas juos atėjo kaltinamasis I. M., atnešė kiaušinių. Po to kaltinamasis I. M. buvo su kaltinamuoju Z. Z., nežino ką jiedu veikė. Vėliau kaltinamasis Z. Z. paprašė jos nuvežti juos (kaltinamuosius Z. Z. ir I. M.) pas nukentėjusįjį A. B., davė jai už tai pinigų. Ji sutiko. Susėdo visi trys į automobilį „Opel Zafira“ ir nuvyko pas nukentėjusįjį A. B.. Automobilį vairavo ji (kaltinamoji J. Z.). Kaltinamasis Z. Z. su savimi turėjo degtinės butelį. Nuvykę pas nukentėjusįjį A. B., automobilį paliko prie kiemo vartų, į kiemą nevažiavo. Iš automobilio išlipo kaltinamieji Z. Z. ir I. M., ji (kaltinamoji J. Z.) liko automobilyje. Degtinės butelį kaltinamasis Z. Z. paliko automobilyje. Išlipę iš automobilio kaltinamieji I. M. ir Z. Z. nuėjo į nukentėjusiojo A. B. kiemą. Nepamena, ar tuo metu kieme buvo nukentėjusysis A. B. Likusi automobilyje ji (kaltinamoji J. Z.) telefone žiūrėjo tinklapį „Facebook“ ir negirdėjo jokio triukšmo bei šauksmų, nematė grumtynių. Maždaug po 5–10 minučių kaltinamasis Z. Z. pašaukė ją ir paprašė, kad ji padėtų kaltinamajam I. M. įlipti į automobilį, nes pastarasis nieko nematė. Išlipusi iš automobilio pajuto aitrų dujų kvapą. Nepamena, ar išlipusi iš automobilio matė nukentėjusįjį A. B.. Išlipusi iš automobilio padavė kaltinamajam I. M. ranką ir padėjo jam įlipti į automobilį. Prie nukentėjusiojo A. B. priėjusi nebuvo ir jam nespyrė. Po to į automobilį įlipo kaltinamasis Z. Z. ir jie visi išvažiavo. Grįždami į namus jie nieko nekalbėjo, tik kaltinamasis I. M. keikėsi ir skundėsi, kad jam graužia akis. Jai nebuvo įdomu kas įvyko pas nukentėjusįjį A. B. kieme, apie tai ji neklausė kaltinamųjų I. M. ir Z. Z.. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytos žalos neatlygino.

2.4. Nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki aptariamo įvykio santykiai su kaltinamaisiais Z. Z. ir J. Z. buvo normalūs, o su kaltinamuoju I. M. nebendravo ir nepalaikė jokių santykių. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2022 m. balandžio 28 d. Tądien ryte, tikslaus laiko nepamena, pas jį atvyko kaltinamieji Z. Z. ir J. Z., jiedu (nukentėjusysis A. B. ir kaltinamasis Z. Z.) išgėrė degtinės butelį. Buvo kalba apie tai, kad jis (nukentėjusysis A. B.) neva skolingas 30 eurų kaltinamajam Z. Z., bet iš tiesų jis (nukentėjusysis A. B.) nebuvo skolingas kaltinamajam Z. Z.. Po to pavakaryje, apie 19 val., jis buvo išėjęs pasivaikščioti į mišką su šunimi. Grįžęs iš miško pamatė, kad pas jį kieme yra kaltinamojo Z. Z. automobilis, kuris tuo metu kaip tik išvažinėjo iš kiemo, bet jam (nukentėjusiajam A. B.) sugrįžus sustojo. Iš automobilio išlipo kaltinamasis I. M., kuris eidamas link jo (nukentėjusiojo A. B.) kažką murmėjo, sakė, kad jam (kaltinamajam I. M.) sumokėjo už jo (nukentėjusiojo A. B.) sumušimą. Kaltinamasis I. M. buvo nusiteikęs agresyviai. Suprato, kad bus konfliktas, todėl su savimi turėtu dujų balionėliu papurškė kaltinamajam I. M. į akis. Prieš jam (nukentėjusiajam A. B.) papurškiant dujų kaltinamajam I. M., pastarasis smūgių nesudavė, nes jis (nukentėjusysis A. B.) dujų papurškė pirmas. Po to kaltinamasis I. M. pradėjo mosikuoti rankomis ir sudavė jam (nukentėjusiajam A. B.) 3 smūgius, galimai į galvą. Tada jis (nukentėjusysis A. B.) sugriebė rankomis kaltinamąjį I. M., apkabino jį ir parvertė ant žemės. Prieš pargriaudamas kaltinamąjį I. M. ant žemės, stovėdamas, kaltinamajam I. M. smūgių nesudavė. Ant žemės pargriuvo abu ir susigrūmė. Grumtynių metu voliojosi, todėl tiek jis (nukentėjusysis A. B.), tiek kaltinamasis I. M. buvo viršuje. Grumtynių metu vienas kitam sudavė smūgius. Kaltinamasis I. M. jam (nukentėjusiajam A. B.) ranka sudavė ne mažiau 10 smūgių, daugiausiai į galvą, kliuvo ir į kitas kūno vietas. Besigrumiant, tuo metu, kai kaltinamasis I. M. gulėjo ant žemės, o jis (nukentėjusysis A. B.) buvo viršuje, pajuto smūgius – kaltinamasis Z. Z. išlipo iš automobilio ir priėjęs koja spyrė jam (nukentėjusiajam A. B.) į galvą bei į kitas kūno vietas ne mažiau kaip 5 kartus. Jis (nukentėjusysis A. B.) užsidengė rankomis galvą ir saugojosi nuo kaltinamojo Z. Z. spyrių. Po šių spyrių jis (nukentėjusysis A. B.) nukrito nuo kaltinamojo I. M. ant žemės. Jam (nukentėjusiajam A. B.) gulint ant žemės kaltinamasis Z. Z. ir atsistojęs kaltinamasis I. M., stovėdami iš abiejų pusių, kojomis spardė jį. Abu kaltinamieji jam įspyrė ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas. Tada kaltinamasis Z. Z. užlipo jam (nukentėjusiajam A. B.) ant krūtinės, bet jis (nukentėjusysis A. B.) pasisuko į šoną ir kaltinamasis Z. Z. nugriuvo. Tada iš automobilio išlipo kaltinamoji J. Z. ir priėjusi 2 kartus spyrė jam (nukentėjusiajam A. B.) iš kojos į galvą. Nepamena kaip viskas pasibaigė, tik pamena, kad name buvęs jo (nukentėjusiojo) tėtis J. B. pradėjo šaukti per langą (sakė, kad skambins policijai). Tada visi trys kaltinamieji išvyko. Vėliau atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnai, jis (nukentėjusysis A. B.) buvo išvežtas į gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatyti sužalojimai ir sutvarkytos žaizdos. Mano, kad tokiam kaltinamųjų I. M. ir Z. Z. elgesiui turėjo įtakos alkoholis, nes būdami blaivūs jie nebūtų sumušę jį (nukentėjusįjį A. B.). Dėl jam (nukentėjusiajam A. B.) suduotų smūgių juto fizinį skausmą ir buvo sužalotas.

2.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g., Panevėžio rajone, kartu su sūnumi A. Jis sunkiai vaikšto, po namus su ratukais arba atsiremdamas į sieną. Į lauką išeina, jei sūnus išveda jį prilaikydamas. 2022 metų balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, vakare apie 19 val., jis buvo namuose, kambaryje. Būdamas kambaryje kieme išgirdo kažkokius vyriškus balsus, priėjo iš lėto prie lango ir pamatė kieme, nuo namo, t. y. to lango kur jis žiūrėjo 5-6 metru atstumu ant žemės gulintį savo sūnų A. ir jį spardančius tris asmenis. Spardė Z. Z., jam nepažįstamas vyras ir J. Z.. Spardė į visur, matė sūnus buvo rankomis užsidengęs galvą. Kas kiek ir kur įspyrė sūnui neskaičiavo ir negali pasakyti tikslaus spyrių skaičiaus, bet ne mažiau 10 spyrių tai tikrai. Spardė ir J. Z., bet kur ir kiek spyrių įspyrė negali pasakyti. Tai matydamas jis išsigando ir puolė skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Kai skambino į Bendrąjį pagalbos centrą buvo nuėjęs nuo lango ir nežiūrėjo kas vyksta toliau. Kada Z. Z., J. Z. su nepažįstamu vyru išvažiavo jis nežino, nematė. Sūnaus po įvykio nematė, nes kai paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, maždaug po 20 minučių atvažiavo medikai ir policijos pareigūnai. Į kiemą jis nėjo, o sūnus buvo kieme. Matė, kad sūnų išsivežė medikai, o policijos pareigūnas buvo užėjęs pas jį į namus, kažką kalbėjo, bet nepamena apie ką, nes buvo išsigandęs dėl sūnaus. Sūnus namo grįžo iš ligoninės naktį ir pamatė jam po kaire akimi didelę mėlynę, matė, kad sūnaus galva ties pakaušiu buvo sutvarstyta, buvo ištinę ir mėlynos ausys. Sūnus nepasakojo kas įvyko kieme ir dėl ko jis buvo sumuštas. Jam svarbu, kad sūnus liko gyvas, nes kai spardė tai atrodė baisiai ir dar jis pats invalidas niekuo jam negalėjo padėti (1 t., 176–177 b. l.).

2.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra gyvenamojo namo kieme, esančiame Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Kieme yra trys automobiliai, prieš juos šiaurinėje pusėje matomas įėjimas į mišką. Įvykio vieta yra viduryje tarp įėjimo į mišką ir trijų stovinčių automobilių. Kiemas aptvertas. Iš įvykio vietos paimti akiniai, sidabrinės spalvos grandinėlė ir vienas raktas (1 t., 25–26, 28–32 b. l.).

2.7. Iš specialisto išvados Nr. G477/2022(05) matyti, kad nukentėjusiajam A. B. buvo nustatytos muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos nosies srityje, abiejų ausų srityse, dešiniame žaste, odos nubrozdinimas kairės ausies srityje, minkštųjų audinių patinimas kairės ausies srityje, viršutinio kairės pusės 4-o danties panirimas, 5-o danties lūžis; sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai suduodant kumščiu, įspiriant ar panašiai, mažiausiai 7 trauminių poveikių pasekoje; dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiojo A. B. sveikata sutrikdyta nežymiai; tikimybė, kad nukentėjusysis A. B. galėjo susižaloti pats griūdamas atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje; duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms aplinkybėms, nėra (1 t., 132–133 b. l.).

2.8. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. B. parodė vietas, kur jam buvo suduoti smūgiai į galvą ir jis pargriuvo, kur buvo surasta grandinėlė, raktas, akiniai ir mobiliojo ryšio telefonas, kur stovėjo automobilis, kuriuo atvažiavo kaltinamieji ir nurodė kitas aplinkybes (1 t., 99–101, 102–105 b. l.).

2.9. Iš akistatų protokolų matyti, jog akistatų metu nukentėjusysis A. B. ir kaltinamieji I. M., Z. Z. bei J. Z. kiekvienas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (1 t., 136–137, 142–143, 148–149 b. l.).

2.10. Iš garso įrašų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Juose užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 28 d. 18.49 val. J. B. pranešė apie pas jį į sodus (esančius Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g.) atvažiavusius jam nepažįstamus asmenis, kurie muša jo sūnų (sūnui (duomenys neskelbtini) metai) (1 t., 72–76 b. l.).

2.11. Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti policijos pareigūnų nešiojamų kamerų vaizdo įrašai. Juose užfiksuota, kaip 2022 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 19.32 val. iki 19.42 val. policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą ir bendravo su nukentėjusiuoju A. B.. Pastarasis paaiškino, kad automobiliu „Opel Zafira“ atvažiavo trys asmenys, vienas iš jų Z. Z., ir pradėjo muštis, kad panaudojo dujas, kad jį mušė rankomis ir gulintį spardė kojomis, kad turėjo pykčių su Z. Z., kad pastarasis jį (nukentėjusįjį) apgavo ir dar pinigų norėjo. Taip pat policijos pareigūnai bendravo su liudytoju J. B., kuris paaiškino, kad jis kvietė policijos pareigūnus, nes Z. Z. sumušė jo sūnų. Policijos pareigūnai išsiaiškino, kad Z. Z. buvo kartu su sutuoktine ir dar vienu asmeniu (1 t., 65–67 b. l.).

2.12. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną ,,Honor“, kuris buvo apžiūrėtas. Taip pat buvo apžiūrėti įvykio vietoje rasti akiniai, raktas ir grandinėlė. Grandinėlė yra balto metalo, jos užsegimas yra nutrūkęs. Akiniai yra metaliniu rėmeliui, skaidriais stiklais, jų kairės pusės stiklo nėra, o dešinės pusės stiklas suskilęs. Taip pat nuplėštas akinių dešinės kojelės plastikas toje vietoje, kuri dedama už ausies. Raktas yra juodos spalvos plastikine galvute, netaisyklingos formos. Rakto rakinamoji dalis vietomis parūdijusi, ties viduriu yra įlenkta. Mobiliojo ryšio telefonas ,,Honor“ yra juodos spalvos korpusu, liečiamu ekranu. Telefone yra SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas tvarkingas, nesuskaldytas, ekranas neišsiliejęs. Jis įdėtas į raudonos spalvos plastikinį dėklą. Telefono IMEI nerastas (1 t., 36–37, 39–44, 97 b. l.).

2.13. Iš policijos pareigūno J. P. tarnybinio pranešimo ir kartu su juo pateiktų dokumentų matyti, jog į nukentėjusiojo A. B. surastą ir pateiktą mobiliojo ryšio telefoną įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra kaltinamojo I. M. motinos D. V. (1 t., 49–52 b. l.).

2.14. Iš nutarimo grąžinti daiktus ir pakvitavimo matyti, jog grandinėlė, raktas, akiniai ir mobiliojo ryšio telefonas ,,Honor“ su SIM kortele buvo grąžinti kaltinamajam I. M. (1 t., 54–55, 57 b. l.).

3.1. Kaltinamieji I. M., Z. Z. ir J. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. M. neneigė to, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam A. B., tačiau tvirtino, jog taip jis pasielgė gindamasis nuo nukentėjusiojo, nes pastarasis pirmas jam papurškė ašarinėmis dujomis. Kaltinamieji Z. Z. ir J. Z. neigė sudavę smūgius nukentėjusiajam. Natūralu, jog visi kaltinamieji, neigdami savo kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, aplinkybes aiškina sau palankia linkme, savo parodymus derindami prie kitų byloje esančių duomenų ir nutylėdami jiems nepalankias aplinkybes. Tačiau kaltinamųjų poziciją paneigia kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai.

3.2. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis A. B. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis fizinį smurtą prieš jį panaudojo, fizinį skausmą jam sukėlė ir nežymiai jį sužalojo ne kas nors kitas, o būtent kaltinamieji I. M., Z. Z. ir J. Z.. Šias aplinkybes jis pirmiausiai nuosekliai nurodė į įvykio vietą atvykusiems greitosios pagalbos darbuotojams ir policijos pareigūnams, o vėliau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Visas šias aplinkybes nukentėjusysis A. B. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, patikslindamas jam suduotų smūgių kiekį ir eiliškumą. Tokią nukentėjusiojo poziciją patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Antai, liudytojas J. B. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad jo sūnų A. B. mušė visi trys kaltinamieji – kaltinamasis Z. Z., jam nepažįstamas vyras (kaltinamasis I. M.) ir kaltinamoji J. Z.. Tokias aplinkybes liudytojas J. B. nurodė iš pradžių paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, po to atvykusiems policijos pareigūnams ir vėliau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo tyrėją. Liudytojas J. B. betarpiškai matė, kaip visi trys kaltinamieji – kaltinamieji I. M., Z. Z. ir J. Z., smurtavo prieš nukentėjusįjį A. B. ir tiesiogiai telefonu komentavo įvykio seką Bendrojo pagalbos centro darbuotojai (1 t., 65–66, 73–76, 176–177 b. l.). Nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo J. B. parodymus patvirtina kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu patikrinti duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, akistatų protokolai, specialisto išvada, Bendrojo pagalbos centro pateikta informacija (pokalbio įrašai), policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų įrašai ir kt. Pirmiau paminėti duomenys rodo, kad prieš nukentėjusįjį A. B. fizinis smurtas buvo panaudotas ir jis buvo sužalotas būtent aptariamo konflikto su kaltinamaisiais metu. Pirmiau paminėto fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį A. B. ir jo sužalojimas, be jokių abejonių, nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą.

3.3. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad nukentėjusysis A. B. ir liudytojas J. B. (kuris, pamatęs kaltinamųjų I. M., Z. Z. ir J. Z. priešingą teisei elgesį, pirmiausiai iškart apie tai nedelsdamas pranešė Bendrajam pagalbos centrui, dėl ko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai), kurie proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, turėjo kokį nors pagrįstą motyvą kaltinamuosius I. M., Z. Z. ir J. Z. apkalbėti nepagrįstai kaltinant juos nusikalstamos veikos padarymu. Teismas pažymi, kad kaltinamieji I. M., Z. Z. ir J. Z. taip pat nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis A. B. ir liudytojas J. B. galėjo būti suinteresuoti apkalbėti juos nepagrįstai kaltinant nusikalstamos veikos padarymu. Priešingai, teisiamojo posėdžio kaltinamieji Z. Z. ir J. Z. parodė, kad iki aptariamo įvykio jų santykiai su nukentėjusiuoju A. B. ir liudytoju J. B. buvo geri. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo J. B. parodymais, kuriuos jie, be to, davė būdami įspėtais dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir kuriuos patvirtina kiti pirmiau jau paminėti bylos duomenys. Tai, kad nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo J. B. parodymai buvo priešingi kaltinamųjų I. M., Z. Z. ir J. Z. parodymams, nepaneigia nukentėjusiojo A. B. ir liudytojo J. B. parodymų objektyvumo ir patikimumo.

3.4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. M. nurodė, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį A. B. gindamasis, t. y. iš esmės veikdamas būtinosios ginties sąlygomis. Tačiau byloje esančiais duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės (iki aptariamo įvykio kaltinamasis I. M. nebuvo pažįstamas su nukentėjusiuoju A. B. ir jiedu nebendravo, nepalaikė jokių santykių; būtent kaltinamasis I. M. atvažiavo pas nukentėjusįjį A. B. į pastarojo namus; vos išlipęs iš automobilio kaltinamasis I. M. į nukentėjusįjį kreipėsi „sveikas, skolininke“ ir pareiškė, kad jam buvo sumokėta už jo (nukentėjusiojo) sumušimą; kaltinamasis I. M. buvo agresyviai nusiteikęs, artėjo prie nukentėjusiojo ir taip sukėlė konfliktą) nesuteikia pagrindo manyti, kad šiuo konkrečiu atveju smurtaudamas prieš nukentėjusįjį A. B. kaltinamasis I. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis.

3.5. Teisiamojo posėdžio metu sakydamas savo paskutinį žodį kaltinamasis Z. Z. nurodė, kad nukentėjusysis A. B. galėjo apkaltinti jį nusikalstamos veikos padarymu siekdamas pasipelnyti. Tačiau tokią kaltinamojo Z. Z. nuomonę paneigia nukentėjusiojo A. B. elgesys – pastarasis, žinodamas apie jo galimybę pareikšti civilinį ieškinį ir gauti padarytos žalos atlyginimą (apie tokią teisę nukentėjusiajam buvo išaiškinta tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 78, 80, 94 b. l.), tiek teisme), nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepareiškė civilinio ieškinio. Toks nukentėjusiojo A. B. elgesys negali būti laikoma siekiu pasipelnyti.

3.6. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. patikslino jam suduotų smūgių kiekį ir eiliškumą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo A. B. nurodyti kiekvieno kaltinamojo jam suduoti smūgiai, jų lokalizacija ir kiekis bei eiliškumas neprieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsižvelgdamas į tai, teismas patikslina kaltinimą.

3.7. Apibendrindamas visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus teismas konstatuoja, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje visi trys kaltinamieji – kaltinamieji I. M., Z. Z. ir J. Z. – tyčia, bendrais veiksmais, mušdami sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. balandžio 28 d. apie 19 val. B. namų kieme, esančiame Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., kaltinamieji I. M., Z. Z. ir J. Z. tyčia, bendrais veiksmais, mušdami sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. agresyviai nusiteikusiam kaltinamajam I. M. artėjant prie nukentėjusiojo A. B., pastarajam ginantis ir papurškus dujomis, kaltinamasis I. M. rankomis sudavė nukentėjusiajam A. B. 3 smūgius į galvą; nukentėjusiajam A. B. susikibus su kaltinamuoju I. M., abiem pargriuvus ant žemės, kaltinamasis I. M. rankomis sudavė nukentėjusiajam A. B. ne mažiau 10 smūgių į galvą ir į kitas kūno vietas; grumtynių metu priėjęs prie nukentėjusiojo A. B. (sėdinčio ant kaltinamojo I. M.) kaltinamasis Z. Z. koja spyrė nukentėjusiajam A. B. į galvą ir kitas kūno vietas ne mažiau kaip 5 kartus; po šių spyrių nukentėjusiajam A. B. nugriuvus ant žemės ir kaltinamajam I. M. atsistojus, stovėdami iš abiejų pusių kaltinamieji I. M. ir Z. Z. kojomis bendrai įspyrė nukentėjusiajam A. B. ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas; priėjusi kaltinamoji J. Z. koja įspyrė nukentėjusiajam A. B. 2 kartus į galvą; šiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą (padarė muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas nosies srityje, abiejų ausų srityse, dešiniame žaste, odos nubrozdinimą kairės ausies srityje, minkštųjų audinių patinimą kairės ausies srityje, viršutinio kairės pusės 4-o danties panirimą ir 5-o danties lūžį). Visi trys kaltinamieji veikė bendrai, kiekvienas iš jų numatė savo bendros veikos padarinius (nukentėjusiojo A. B. sužalojimą ir fizinio skausmo jam sukėlimą) ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusiajam fizinis skausmas buvo sukeltas ir nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl jam suduotų smūgių visumos. Tokiu būdu kaltinamųjų I. M., Z. Z. ir J. Z. bendra veika visiškai įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

4.1. Kaltinamųjų I. M., Z. Z. ir J. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

4.2. Visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrai, t. y. bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji I. M. ir Z. Z. nurodė, kad prieš aptariamą įvykį jie vartojo alkoholį (buvo išgėrę butelį degtinės), įvykio metu jie abu buvo apsvaigę (išgėrę). Teismo vertinimu, alkoholio vartojimas ir apsvaigimas nuo jo neabejotinai turėjo įtakos pirmiau aptartam agresyviam kaltinamųjų I. M. ir Z. Z. elgesiui bei nusikalstamos veikos padarymui. Būtent taip mano ir nukentėjusysis A. B.. Todėl kaltinamųjų I. M. ir Z. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

4.4. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems I. M., Z. Z. ir J. Z. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).

4.5. Kaltinamasis I. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Šis nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas (2015 m. rugsėjo 7 d. teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje už nesunkų kūno sužalojimą), nebaustas administracine tvarka, jis niekur nedirba (2 t., 89–91, 93, 95–96, 98 b. l.). Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad yra dvi kaltinamojo I. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra ją lengvinančių aplinkybių, teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus bus galima pasiekti kaltinamajam I. M. paskyrus vieną iš švelniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kuris savo trukme yra griežtesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį.

4.6. Kaltinamasis Z. Z. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Šis nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs; anksčiau jis buvo nuteistas, be kita ko, už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – apysunkį kūno sužalojimą, išžaginimą), nebaustas administracine tvarka, jis niekur nedirba (2 t., 11–18, 20–23, 25, 27 b. l.). Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad yra dvi kaltinamojo Z. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra ją lengvinančių aplinkybių, teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus bus galima pasiekti kaltinamajam Z. Z. paskyrus vieną iš švelniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kuris savo trukme yra griežtesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį.

4.7. Kaltinamoji J. Z. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Šis nusikaltimas baigtas. Kaltinamoji neteista, nebausta administracine tvarka, ji dirba (2 t., 54, 56, 58 b. l.). Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad yra viena kaltinamosios J. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra ją lengvinančių aplinkybių, teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus bus galima pasiekti kaltinamajai J. Z. paskyrus vieną iš švelniausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kuris savo trukme yra švelnesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį, bet artimas jam.

5.1. Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 147,45 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti (1 t., 163–164 b. l.).

5.2. Kaltinamųjų I. M., Z. Z. ir J. Z. bendra nusikalstama veika padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji patvirtino, kad šios žalos jie iki šiol neatlygino. Atsižvelgiant į tai, minėtos turtinės žalos atlyginimas solidariai priteisiamas iš visų trijų kaltinamųjų.

6.1. Kaltinamiesiems I. M., Z. Z. ir J. Z. taikomos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., 7–9, 50–52, 85–87 b. l.), kurios paliekamos galioti iki bausmių vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmes – panaikinamos.

6.2.1. grandinėlė, raktas, akiniai ir mobiliojo ryšio telefonas ,,Honor“ su SIM kortele, grąžinti kaltinamajam I. M., paliekami kaltinamajam I. M. (1 t., 54–55, 57 b. l.);

6.2.2. skaitmeninė laikmena (kompaktinis diskas) su vaizdo įrašais, saugoma byloje (1 t., 69 b. l.), paliekama saugoti kartu su byla.

6.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamųjų I. M., Z. Z. ir J. Z. į valstybės pajamas išieškomos 33,18 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, iš kiekvieno kaltinamojo išieškant po 11,06 Eur.

6.4. Kaltinamieji I. M., Z. Z. ir J. Z. laikinai sulaikyti ar suimti nebuvo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, įpareigoti I. M.: 1) per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

I. M. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Z. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, įpareigoti Z. Z.: 1) per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Z. Z. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

J. Z. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti J. Z. per visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

J. Z. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Priteisti iš I. M., Z. Z. ir J. Z. solidariai 147,45 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 45 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT217300010002484333 (AB „Swedbank“)).

- grandinėlę, raktą, akinius ir mobiliojo ryšio telefoną ,,Honor“ su SIM kortele, grąžintus I. M., palikti I. M.;

- skaitmeninę laikmeną (kompaktinį diską) su vaizdo įrašais, saugomą kartu su byla, palikti saugoti kartu su byla.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš I. M., Z. Z. bei J. Z. valstybei 33,18 Eur (trisdešimt trijų eurų 18 ct) dydžio proceso išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą, iš kiekvieno išieškant po 11,06 Eur (vienuolika eurų 6 ct) (šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT747400000008723870 (AS „Danske Bank“ Lietuvos filialas); LT744010051001324763 (AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)); LT122140030002680220 (AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB)); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Medicinos bankas)) (įmokos kodas 5662).

Išaiškinti I. M., Z. Z. ir J. Z., kad mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.