Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-03-04 · Civilinė byla Nr. e2-6810-864/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-04
Bylos Nr.
e2-6810-864/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
Valstybinio studijų fondo
Atsakovas
S. B.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui S. B. dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 486,71 Eur skolą, 17,52 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas S. B. su aukštąja mokykla Vilniaus kolegija 2009 m. liepos 30 d. sudarė studijų sutartį Nr. 835 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2010 m. birželio 1 d. aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš jos pašalintas.

Atsakovui Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas S. B. su aukštąja mokykla Vilniaus kolegija 2009 m. liepos 30 d. sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2010 m. birželio 1 d. aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iš jos pašalintas. Atsakovo ir Vilniaus kolegijos sudarytos valstybės finansuojamų studijų sutarties 16 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas savo noru nutraukęs studijas ar pašalintas iš kolegijos direktoriaus įsakymu, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas S. B. studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo iš jos pašalinta, vadovaujantis studijų sutarties 16 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamuose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau Aprašo) 4.2 punktu, jai atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Grąžintinų lėšų dydis įtvirtintas Aprašo 5 punkte. Pagal jį asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta Apraše. Atsakovui apskaičiuota grąžintinų lėšų suma yra lygi 486,71 Eur. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 29 d.), atsakovas privalėjo ieškovui lėšas grąžinti per 180 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Pašalinus atsakovą iš aukštosios mokyklos pagal Sutartį, ieškovas, laikydamasis Apraše nustatytų terminų, 2010 m. spalio 21 d. išsiuntė jam įspėjimą Nr. IS 159, kuriame nurodė, kad lėšos (1950 Lt (564,76 Eur)) privalo būti grąžintos iki 2011 m. balandžio 19 d. Siekdamas paskatinti atsakovą vykdyti minėtas prievoles neteisminiu keliu, ieškovas papildomai išsiuntė jam 2014 m. liepos 22 d. pranešimą Nr. R2-607, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų lėšas grąžinusi ieškovui nėra (Civilionio proceso kodekso 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kadangi atsakovas nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 486,71 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kadangi atsakovas pareigos grąžinti lėšas įspėjimuose nurodytais terminais neįvykdė ir lėšų negrąžino, vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas jam skaičiuojami delspinigiai, kurie sudaro 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovo apskaičiuota delspinigių suma už paskutines 180 dienų, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, skaičiuojant nuo atitinkamos prievolės vykdymo termino dienos iki 2016 m. sausio 13 d. yra lygi 17,52 Eur. Delspinigių dydį patvirtina pridedama atsakovo įsiskolinimo apskaičiavimo lentelė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 17,52 Eur delspinigius yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (504,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (Civilinio procesko kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio studijų fondo, juridinio asmens kodas 191722967, naudai 486,71 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 71 ct) skolą, 17,52 Eur (septyniolikos eurų 52 ct) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (504,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė