- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- e2-935-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00324-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė (pirm.)
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, " Ignitis ", "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, '' Swedbank", AB
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas patvirtinti taikos sutartį, civilinėje byloje Nr. e2-399-777/2022 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui V. G. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, L. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, akcinė bendrovė „Swedbank“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) 2021 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti jo naudai nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 22/100 poilsio pastato dalių, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. gruodžio 20 d. atpirkimo sutartį ir atitinkamai įpareigoti ieškovą atsakovui V. G. (toliau – ir atsakovas) sumokėti 25 000 Eur likusią turto kainos dalį pagal 2014 m. gruodžio 20 d. atpirkimo sutartį.
2. Nurodė, kad atsakovas yra ieškovo sutuoktinės L. K. brolis. Ieškovas ir atsakovas 2014 metų pabaigoje, tarpusavio pasitikėjimo pagrindais, susitarė, kad atsakovas parduos ieškovui 22/100 poilsio pastato dalių, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – pastatas) už 125 000 Eur. Atsakovo prašymu, pastato pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau esant tarpusavio pasitikėjimui, buvo susitarta, kad ieškovui sumokėjus 80 procentų pastato pardavimo kainos, pastatas bus perduodamas jį valdyti. 2014 m. gruodžio 20 d. atsakovas ir ieškovas sudarė atpirkimo sutartį, kurios pagrindu susitarė dėl pastato pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (toliau – atpirkimo sutartis) bei gautą atsiskaitymą už pastatą patvirtinant atsakovo išrašytais vekseliais. Atpirkimo sutarties 23 punkte šalys susitarė, kad pagrindinė pastato pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta per 36 mėnesių laikotarpį, tačiau terminas gali būti pratęstas bendru šalių sutarimu. Atpirkimo sutarties įvykdymo terminas bendru sutarimu pratęstas iki 2019 m. gruodžio 20 d., tačiau atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų sudaryti pagrindinę pastato pirkimo – pardavimo sutartį, nes, kaip vėliau paaiškėjo, atsakovo atžvilgiu yra pradėtos skolos išieškojimo procedūros, kurių pagrindu pastatui yra taikytas areštas.
3. Nurodė, kad ieškinio teismui pateikimo dieną ieškovas yra sumokėjęs atsakovui 80 procentų visos pastato kainos ir nuo atpirkimo sutarties sudarymo valdo pastatą, todėl yra pagrindas pripažinti faktą, kad atsakovas perleido ieškovui pastato nuosavybės teisę ir įpareigoti ieškovą sumokėti atsakovui likusią pastato kainą (25 000 Eur).
4. Ieškovas ir atsakovas 2022 m. birželio 27 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti 2022 m. birželio 23 d. sudarytą taikos sutartį. Nurodė, kad taikos sutarties sudarymas tapo įmanomas tik po to, kai antstolė B. T. varžytynėse pardavė atsakovui priklausantį žemės sklypą už 42 565 Eur. Atsakovui sumažinus turimų įsiskolinimų sumą kreditoriams, ieškovas ir atsakovas susitarė sudaryti taikos sutartį, kurios pagrindu ieškovas sumokės 25 000 Eur į antstolio A. S. nurodytą depozitinę sąskaitą, siekiant sumokėtą sumą leisti paskirstyti atsakovo kreditoriams.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ su ieškovo prašymu patvirtinti taikos sutartį nesutiko. Nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra susitarę ir siekia tiesiog apsaugoti ginčo objektą nuo priverstinio pardavimo ir išvengti skolų dengimo kreditoriams. Taikos sutartis, kuria atsakovas visiškai pripažino ieškovo reikalavimą, tik patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas siekia išsaugoti pastatą tam, jog nebūtų nukreiptas atsakovo skolų išieškojimas į šį nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir ginčo objektui perėjus ieškovui, atsakovas praras vienintelį turtą, iš kurio gali būti tenkinami kreditorių finansiniai (tarp jų ir AB „Swedbank“ 26 044,44 Eur) reikalavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino ieškovo ir atsakovo prašymą patvirtinti taikos sutartį bei išsprendė kitus procesinius klausimus dėl tolesnio bylos nagrinėjimo.
7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties sąlygos atitinka ieškovo ir atsakovo valią, tačiau prieštarauja trečiojo asmens (kreditoriaus) AB „Swedbank“ interesams, nes teismui patvirtinus taikos sutartį ir ginčo objektui (pastatui) perėjus ieškovui, atsakovas praranda vienintelį turtą, iš kurio gali būti tenkinami atsakovo kreditorių finansiniai reikalavimai.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal antstolio A. S. pažymą apie vykdomus išieškojimus iš atsakovo bendra išieškoma suma (įskaitant vykdymo išlaidas) šešiose vykdomosiose bylose yra 68 873,52 Eur, t. y. bendra išieškoma suma iš atsakovo viršija taikos sutartimi sutartą 25 000 Eur sumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą patvirtinti ieškovo ir atsakovo 2022 m. birželio 23 d. sudarytą taikos sutartį. Atskirajame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo patvirtinti taikos sutartį, vadovavosi tik trečiojo asmens AB „Swedbank“ prieštaravimais, nors kiti atsakovo kreditoriai prieštaravimų nepareiškė.
9.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad beveik visa ieškovo mokėtina suma (25 000 Eur) atiteks trečiajam asmeniui AB „Swedbank“.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad siekdamas padengti įsiskolinimus kreditoriams, jis vyksta dirbi į Jungtinę Karalystę, tačiau trečiasis asmuo AB „Swedbank“ nepateikė duomenų, kad būtų mėginęs išieškoti atsakovo įsiskolinimą Jungtinėje Karalystėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas patvirtinti taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Šalys gali sudaryti taikos sutartį net ir pradinėje proceso stadijoje, kai teismas dar nenagrinėja bylos iš esmės, kaip buvo šiuo atveju. Taigi, toks elgesys, kuomet šalys pradinėje bylos stadijoje susitaria dėl taikaus ginčo sprendimo, savaime negali būti traktuojamas kaip šalių nesąžiningumas.
13. Ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės siekia nuosavybės teisių į pastatą, vadovaudamasis 2014 m. gruodžio 20 d. atpirkimo sutartimi, kurios pagrindu ieškovas ir atsakovas susitarė dėl pastato pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateikta tvirtinti taikos sutartimi, ieškovas iš esmės siekia to paties rezultato.
14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad taikos sutarties sąlygos atitinka ieškovo ir atsakovo valią, tačiau prieštarauja trečiojo asmens AB „Swedbank“ interesams, padarė išvadą, jog teismui patvirtinus taikos sutartį ir ginčo objektui (pastatui) perėjus ieškovui, atsakovas praranda vienintelį turtą, iš kurio gali būti tenkinami atsakovo kreditorių finansiniai reikalavimai.
15. Iš antstolio A. S. teismui pateiktos pažymos apie vykdomus išieškojimus iš V. G. matyti, kad bendra išieškoma suma (įskaitant vykdymo išlaidas) 6 vykdomosiose bylose yra 68 873,52 Eur, didžiausia suma 68 263,30 Eur yra išieškoma AB „Swedbank“ naudai.
Rezoliucinė dalis
16. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1833-144/2012 nutarė:
16.1. išieškoti kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai iš V. G. pagal 2006 m. liepos 21 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) 458 506,61 Lt (132 792,69 Eur) negrąžinto kredito, 22 472Lt (6 508,34 Eur) nesumokėtų palūkanų, 80 799,83 Lt (23 401,24 Eur). delspinigių už negrąžintą kreditą, 2 785,27 Lt (806,66 Eur) delspinigių už negrąžintas palūkanas, 3,610 proc. metinių sutartinių palūkanų už kredito likutį, 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų už negrąžintą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139 Lt (40,25 Eur) kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio.
16.2. Už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus: 1) žemės sklypą, bendro 0,3527 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) pastatą (gyvenamąjį namą), bendro 274,48 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) pastatą (garažą), bendro 38,00 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) pastatą (sandėlį), bendro 117,00 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) pastatą (viralinę), bendro 24,00 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) pastatą (šiltnamį), bendro 32,00 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius V. G., įkeistų daiktų įkainojimas hipotekos lakšto 4 punkte (1 264 000 Lt (366 079,70 Eur)).
17. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsakovui ginčo pastatas (jo dalis) nuosavybės teise priklauso nuo 2009 m. balandžio 9 d. pagal 2009 m. kovo 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 d. balandžio 9 d. pastatas nuosavybės teise priklausė ieškovui ir trečiajam asmeniui L. K., antstolių taikyti turto areštai, kurių dalis, kartu jau po skundžiamosios nutarties priėmimo, yra galiojanti.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad taikos sutartis prieštarauja kreditoriaus AB „Swedbank“ interesams, nes patvirtinus taikos sutartį, atsakovas praras vienintelį turtą, į kurį būtų galima nukreipti skolos AB „Swedbank“ išieškojimą, tik formaliai sprendė klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo esant kreditoriaus deklaratyviems prieštaravimams, nes netyrė ir bent preliminariai nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovo finansinėmis galimybėmis mokėti tretiesiems asmenims (kreditoriams), nevertino, koks galėtų būti galutinis atsakovo įsiskolinimas kreditoriams ieškovui sumokėjus taikos sutartyje nurodytą sumą (25 000 Eur) į antstolio A. S. depozitinę sąskaitą, taip pat nesiaiškino aplinkybių, kada ir kokiomis aplinkybėmis kreditoriaus išieškojimas į atsakovui priklausantį turtą (pastatą) buvo nukreiptas. Teismas taip pat turėjo iš esmės argumentuotai pasisakyti ir dėl to, kokias teisines pasekmes taikos sutarties (ne)tvirtinimas galėtų sukelti tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad būtina analizuoti ir kokiam tikslui pasiekti buvo sudaryta 2014 m. gruodžio 20 d. atpirkimo sutartis ir 2022 m. birželio 23 d. taikos sutartis, ar tokie sprendimai nebuvo priimti kokių nors kitų svarbių arba teisiškai įpareigojančių aplinkybių kontekste (siekiant išsaugoti turtą, gauti kreditą, siekiant investuoti ir pan., ar (ne)buvo minėtam turtui taikytų apribojimų). Tik išsiaiškinus aptartas aplinkybes būtų galima daryti išvadą apie ieškovo ir atsakovo taikos sutarties (ne)tvirtinimo pagrįstumą kreditoriaus teisėtų interesų gynimo aspektu.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptariamu atveju iš esmės tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais buvo neatkleistas klausimo dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo pagrįstumas, todėl atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, spręstina, jog nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų klausimo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju iš esmės tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais buvo neatkleistas klausimo dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo pagrįstumas, todėl atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, spręstina, jog nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų klausimo nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. K. ir atsakovo V. G. taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.