Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, ir

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. D. K. ir V. P., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 16.15 val. tyčia sugadino nedidelės 215 eurų vertės svetimą turtą – buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3. Teisiamojo posėdžio metu D. K. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamų įvykių metu jis gyveno kartu su I. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėto buto nuomos sutartis buvo pasirašyta I. R. vardu (kartu jiedu gyveno vienuolika mėnesių). Už buto nuomą jiedu mokėjo kartu, pinigus, kuriuos jis uždirbdavo, jis atiduodavo I. R. 2019 m. rugpjūčio mėnesį (tikslios dienos jis nepamena) ryte atsikėlęs kartu su I. R. jis nuvežė vaiką į darželį, po ko paskambinęs V. P. pastarąjį pakvietė atvykti į svečius išgerti arbatos. Atvykus V. P. jis vartojo psichotropines medžiagas bei alkoholį. Kartu jiedu klausėsi muzikos, V. P. jis pavaišino arbata. Būnant bute jam paskambino I. R., kuriai jo pasiteiravus, ar jis darbe, jis atsakė neigiamai. Netrukus po to I. R. taksi automobiliu grįžo namo. Tam, kad grįžusi I. R. nepamatytų V. P. ir nekiltų barnis, jis V. P. uždarė į spintą. Grįžusi namo I. R. pasiėmė jo raktus ir liepė jam iš buto išeiti (ne visam laikui), po ko jis iš buto išėjo, o V. P. liko užrakintas bute. Išeidamas iš namų jis jokių namuose esančių daiktų nepasiėmė. Spinta, kurioje V. P. buvo pasislėpęs, nerakinama, jam kartu su I. R. iš buto išėjus, V. P. iš spintos galėjo išlysti pats. Būdamas lauke jis pašaukė V. P., kuriam stovint balkone jis paaiškino, kad šis liko užrakintas bute, buto raktų jis neturi, nes raktus iš jo paėmė I. R. (buto raktai buvo dveji: vienus turėjo I. R., kitus – jis). Šokti iš trečio aukšto V. P. negalėjo, todėl jis nutarė išlaužti minėto buto duris. Durys buvo silpnos, patraukus už rankenos durys atsidarė, duris jis išlaužė vienas, jam laužiant duris V. P. buvo bute, durų laužti jam nepadėjo. Įėjęs į butą jis V. P. paklausė, ar šis norėtų pinigų – pastarajam patvirtinus, jog norėtų, V. P. atjungus I. R. priklausančio televizoriaus laidus jiedu šį televizorių paėmė ir įdėjo į dėžutę, po ko išsikvietę taksi automobilį jiedu nuvažiavo prie stoties, kur jam sėdint taksi automobilyje V. P. nuėjęs minėtą televizorių pardavė, už televizorių gautus pinigus (apie 70 eurų) jis su V. P. pasidalino per pusę. Minėtus pinigus jis išleido psichotropinėms medžiagoms ir alkoholiui. Nagrinėjamo įvykio metu jis kontroliuoti savęs negalėjo, nes buvo vartojęs psichotropinių medžiagų. Namo jis turėjo grįžti I. R. baigus darbą (apie 18.00 – 19.00 val.), tačiau nagrinėjamo įvykio dieną I. R. namo grįžo po 16.15 val. Jai paskambinus ir jo pasiteiravus, kur yra televizorius, jis I. R. pamelavo, atsakęs nežinantis, kur yra televizorius, po to teigė, kad šį televizorių pavogė V. P. Tos pačios dienos vakare jis grįžo namo, po šio įvykio kartu su I. R. jis gyveno apie dvi savaites, vėliau gyveno pas tėvus. Jis supranta blogai pasielgęs, nuoširdžiai dėl to gailisi, civilinį ieškinį jis atlygins.

4. Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2019 m. rugpjūčio mėn. D. K. pakvietė jį į svečius (D. K. gyveno kartu su savo mergina). Jiems begeriant arbatą D. K. paskambino pastarojo draugė I. R., kuri pasiteiravo, ar šis darbe. D. K. atsakius, kad šis yra namuose, I. R. nurodė, kad namuose šis nesėdės ir netinginiaus. Pastebėjęs, kad I. R. grįžta namo, D. K. jam nurodė pasislėpti spintoje, ką jis ir padarė. Po kurio laiko išlindęs iš spintos jis pastebėjo, kad bute nieko nėra. D. K. jį šaukiant jis išėjo į balkoną. D. K. jam pasakė, kad jis bute užrakintas. Tada jiedu išlaužė duris: jis duris truputį pastūmė, o D. K. tuo metu suėmė už durų rankenos ir durys išlūžo. Tada jis D. K. pasiteiravo, ką jiedu darys, nes buto durys jau buvo išlaužtos. Kiek vėliau jis pasiūlė pavogti televizorių, nurodydamas, jog tokiu būdu jiedu bent jau turės pinigų. Jam atjungus televizoriaus laidus, idėję televizorių į dėžę taksi automobiliu jiedu išvažiavo prie stoties, kur nunešęs televizorių pastarąjį jis įkeitė. Už televizorių jiedu gavo 70 eurų: 10 eurų jiedu atidavė žmogui, kuris jiems paskolino pasą (minėto žmogaus vardu jiedu įkeitė televizorių), po 30 eurų jiedu pasidalino patys. Pinigus jis išleido maistui, kadangi jis neturi nei tėvų, nei kur gyventi. Šiuo metu jis narkotikų nevartoja, anksčiau jis rūkė žolę. Jis nedirba, legaliai įsidarbinti negali, nes neturi paso (neturėdamas paso dirbti nelegaliai jis taip pat negali). Šiais metais jis neįvykdė nei vieno nusikaltimo, paskutinį nusikaltimą jis įvykdė praeitais metais. Įkalinimo įstaigoje jis būti nenori, nes joje išmokstama tik naujų nusikaltimų. Būdamas 16 metų jis legaliai dirbo parduotuvėse „Iki“ ir „Maxima“ (nenorėdamas eiti į profesinę mokyklą, jis nuėjo dirbti į šias parduotuves). Civiliniame ieškinyje nurodytą žalą jis grąžintų po truputį: užsisakęs pasą (pasas šiuo metu yra pasų skyriuje) jis galėtų legaliai įsidarbinti, pinigus antstoliams jis grąžintų po truputį.

5. Teisiamojo posėdžio metu I. R. parodė, kad ji kartu su D. K. gyveno apie aštuonis mėnesius. Išsinuomoję butą jiedu kartu tvarkė bendrą buitį. Ar nuomojamo buto ji ieškojo viena, ar kartu su D. K., ji nepamena. Buto nuomos sutartį buvo sudariusi ji, tačiau už butą jiedu mokėjo per pusę – gali būti, jog ji mokėdavo daugiau, nes ji daugiau uždirbdavo. Maistą jiedu pirkdavo kartu. Finansus daugiausia tvarkė ji, bendro biudžeto jiedu neturėjo, D. K. jai duodavo pinigų (50, 200 eurų). Buto raktus turėjo tiek ji, tiek ir D. K. Šiame bute buvo D. K. drabužiai. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 10.00 – 11.00 val. ji susipyko su D. K.: nors pastarasis turėjo eiti į darbą, tačiau kalbėdama su D. K. telefonu ji suprato, kad šis yra neblaivus, dėl to ji darbo metu grįžo namo ir iš D. K. atėmė buto raktą. Namuose D. K. buvo vienas, su kuo nagrinėjamo įvykio dieną D. K. gėrė alkoholinius gėrimus, jis jai nesakė. Vėliau grįžusi su sūnumi namo ji pastebėjo išlaužtas buto duris, taip pat nerado televizoriaus, kurį ji įsigijo D. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę. D. K. namo grįžo tos pačios dienos vakare (ji pati jį įleido į namus) ir liko nakvoti. Patikrinusi D. K. telefoną pastarajame ji rado taksi telefono numerį, kuriuo D. K. skambino panašiu metu, kai jiedu susipyko. Paskambinusi minėtu numeriu ji sužinojo, kad televizorius buvo nuvežtas į lombardą ir įkeistas. Jai buvo šokas. Kitą rytą atsikėlusi iš namų ji išėjo kartu su D. K., užrakinusi duris ji išvažiavo pas draugę. Po šio įvykio D. K. dar kurį laiką (kiek tiksliai, ji nepamena) gyveno kartu su ja minėtame bute, nes neturėjo kur eiti; kada tiksliai D. K. iš minėto buto pasiėmė savo daiktus, ji nepamena, tačiau ne iš karto. Civilinio ieškinio ji atsisako (televizorius atsirado, durys buvo įstatytos).

6. Ikiteisminio tyrimo metu I. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė televizoriaus „Samsung UE40NU7182“ įsigijimo dokumentų kopiją (T. 1, b. l. 85-88).

7. Ikiteisminio tyrimo metu I. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė telefono ekrano nuotraukas, kuriose matyti SMS žinutė, siųsta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 89-94).

8. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. (V. M.) parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju. 2019 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 14.00 val. į planšetinį kompiuterį jis gavo užsakymą vykti prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atvykęs į nurodytą vietą jis pastebėjo šalia namo stovintį maždaug 25 metų amžiaus apie 170 cm ūgio stambaus kūno sudėjimo šviesių trumpai kirptų plaukų vyrą, kuris jo paprašė privažiuoti arčiau minėto namo. Tada prie automobilio priėjo kitas maždaug 25 metų amžiaus 180 cm ūgio liekno kūno sudėjimo juodų trumpai kirptų plaukų vyras, vilkintis juodos spalvos striukę ir juodos spalvos kelnes. Pastarasis prie automobilio priėjo su televizoriaus dėže, kurią įdėjo į jo automobilio bagažinę. Pirmasis vaikinas nurodė važiuoti į stoties rajone esantį lombardą. Kelionės metu vaikinai tarpusavyje kalbėjo rusų kalba, kalbėjo apie tai, kad prie stoties esančiame lombarde už šį televizorių jiedu gaus daugiau pinigų. Atvykus į minėto vaikino nurodytą vietą – Sodų g. 23, Vilniuje, antrasis vaikinas išlipo ir, pasiėmęs iš bagažinės televizoriaus dėžę, nuėjo. Šiek tiek vėliau iš automobilio išlipo ir pirmasis vaikinas, kuris po kažkiek laiko grįžęs atsiskaitė už suteiktą paslaugą (T. 1, b. l. 97-102).

9. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. (A. Z.) parodė, kad jis dirba UAB „F.“ priklausančiame lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.20 val. į minėtą lombardą atėjo vienas maždaug 180 cm ūgio 20-25 metų amžiaus liekno kūno sudėjimo tamsaus gymio vyras, vilkintis tamsios spalvos rūbais, kuris atsinešė juodos spalvos į kartoninę dėžę įdėtą televizorių „Samsung UE40NU7182U“, serijinis numeris (duomenys neskelbtini). Prie televizoriaus pridėto valdymo pultelio nebuvo. Minėtas vyras paaiškino norintis įkeisti televizorių dviem savaitėms. Šis vyras savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjo, prisistatė V. P. Po kelių minučių minėtas vyras grįžo su kitu asmeniu, kuris pateikė V. M. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, kurioje esanti nuotrauka atitiko minėtą kortelę pateikusio asmens išvaizdą. Minėti vyrai nepaaiškino, iš kur gavo televizorių. Jam pasiteiravus, kur yra nuotolinio valdymo pultelis, jiedu atsakė pultelį pamiršę (T. 1, b. l. 111-114).

10. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. Z. atpažino V. M. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus (T. 1, b. l. 121-123).

11. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. Z. atpažino V. P. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus (T. 1, b. l. 124-126).

12. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė televizoriaus „Samsung UE40NU7182U“ lombardo įkeitimo bilietą, nefiskalinį kvitą ir televizorių „Samsung UE40NU7182U“ (T. 1, b. l. 130-134). Po apžiūros televizorius „Samsung UE40NU7182U“ buvo grąžintas I. R. (T. 1, b. l. 139).

13. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. (V. M.) parodė, kad 2019 m. vasaros pabaigoje (tikslios datos jis neatsimena) jis buvo stoties rajone, Vilniuje. Prie jo priėjo iš matymo pažįstamas apie 20 metų amžiaus vaikinas, kuris jo paklausė, ar jis norėtų užsidirbti 10 eurų. Kadangi jis nedirba ir jam yra reikalingi pinigai, jis atsakė teigiamai. Tada minėtas vaikinas jam paaiškino pametęs savo asmens dokumentą ir norintis lombarde įkeisti televizorių, o be asmens dokumentų televizoriaus įkeisti negalima. Taip pat minėtas vaikinas pasiteiravo, ar jis turi asmens dokumentą. Jam atsakius teigiamai jis su minėtu vaikinu užėjo į lombardą, kur jis pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Lombardo darbuotojas užsirašė jo duomenis ir minėtam vaikinui sumokėjo (kiek konkrečiai, jis pasakyti negali), po ko minėtas vaikinas jam davė 10 eurų ir jis nuėjo. Ar minėtas vaikinas buvo vienas, ar su kuo nors, jis nežino (minėtas vaikinas prie jo priėjo vienas). Apie tai, kad televizorius buvo vogtas, jis nežinojo – vaikinas jam sakė, kad tai jo televizorius. Iš buto jis nieko nevogė, vagystėje nedalyvavo (T. 2, b. l. 66-68).

14. 2019 m. rugpjūčio 14 d. apžiūrėjus įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad buto durys yra iš minkšto metalo, rakinamos viena spyna, spynos velkė užrakintoje padėtyje, pažeista (įlenkta) durų briauna ties spynos velke, durys buvo atspaustos (T. 1, b. l. 32-35, 38-51).

Motyvuojamoji dalis

15. Teismas pažymi, kad D. K. ir V. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina I. R. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – V. M., A. Z., V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, savanoriško dokumentų pateikimo protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad D. K. ir V. P., veikdami bendrininkų grupėje, 2019 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 16.15 val. tyčia sugadino nedidelės 215 eurų vertės svetimą turtą – buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris. Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad D. K. ir V. P., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tikslą – pagrobti svetimą I. R. priklausantį turtą, 2019 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 16.15 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė I. R. priklausantį 370 eurų vertės televizorių „Samsung UE40NU7182“.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

16. D. K. ir V. P., be kita ko, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. pavogę svetimą turtą įsibrovę į patalpą.

17. Vadovaujantis teismų praktika, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis – išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių – kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių įsibrovimu laikomas ir neteisėtas patekimas į gyvenamąją patalpą ne tik pašalinant tam tikras kliūtis, trukdančias patekti į jas, tačiau įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo. Kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016).

18. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė tiek D. K., tiek I. R., D. K. teisę gyventi bei patekti į I. R. vardu nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo, šio buto nuomos mokestį jiedu mokėjo per pusę, šio buto raktus turėjo tiek I. R., tiek D. K., ir, nors nagrinėjamo įvykio dieną dėl įvykusio konflikto I. R. D. K. priklausančius buto raktus iš pastarojo atėmė, tačiau dar tos pačios dienos vakare D. K. į minėtą butą sugrįžo ir šiame bute dar kurį laiką gyveno. Minėto buto duris D. K. ir V. P. išlaužė ne norėdami įsibrauti į minėtą butą ir pavogti svetimą turtą, bet dėl to, kad I. R. užrakinus minėtą butą ir atėmus iš D. K. minėto buto raktus, minėtame bute liko užrakintas V. P., taigi D. K. ir V. P. veikoje nėra veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją.

19. D. K. ir V. P. pagrobė svetimą I. R. priklausantį 370 eurų vertės televizorių. Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, taigi D. K. ir V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

20. D. K. ir V. P., veikdami bendrininkų grupėje, tyčia sugadino 215 eurų vertės svetimą turtą – buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris. Šio turto vertė yra didesnė negu 3 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 5 MGL dydžio sumos, taigi D. K. ir V. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo ir jų bendrinimo motyvai

21. D. K. ir V. P., padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

22. Spręsdamas dėl D. K. skirtinų bausmių rūšių ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą. D. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. K. atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką D. K. padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje (T. 2, b. l. 33-43), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad D. K. yra recidyvistas, o tai yra D. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, D. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. P., kas taip pat yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. K. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešuosius darbus, taigi viešųjų darbų bausmė D. K. neskirtina. Iki atvykimo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą D. K. niekur nedirbo (T. 2, b. l. 30), be to, kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro, D. K. ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, tačiau jam paskirtų baudų D. K. nemoka (T. 2, b. l. 31-32), kas leidžia pagrįstai manyti, kad D. K. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, D. K. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda D. K. neskirtina. Teismas įvertina ir tai, kad D. K. ne kartą teistas už nusikalstamų veikų, pagal pobūdį analogiškų nagrinėjamai šio baudžiamojo proceso metu, t. y. vagysčių padarymą (T. 2, b. l. 33-43), ir, nors D. K. buvo skirtos tiek laisvės apribojimo, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau neilgai trukus D. K. vėl padarė analogiško pobūdžio nusikaltimą, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog net griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė neprivertė D. K. padaryti socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. K. skyrus griežčiausios rūšies BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmes. Įvertinus tai, kad I. R. pretenzijų D. K. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų neturi, D. K. skirtinų bausmių terminai nustatytini mažesni už šių bausmių vidurkius: už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. K. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė; už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą D. K. skirtina dvidešimties parų arešto bausmė. Šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant: dvidešimties parų arešto bausmė, D. K. skirtina už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, keistina į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir prie griežtesnės – vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, D. K. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridėtina dalis – penkiolika dienų laisvės atėmimo bausmės, D. K. skirtinos už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, ir D. K. skirtina subendrinta vienerių metų ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė.

23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, patikslinta 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiais D. K. skirtos bausmės ir D. K. skirta subendrinta vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu D. K. skirtina subendrinta vienerių metų ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, patikslinta 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, D. K. skirta subendrinta vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės, D. K. skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, patikslinta 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, pridedant dalį – aštuonis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, D. K. skirtinos šiuo nuosprendžiu, ir D. K. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, patikslinta 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, įskaitytas laikas bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, patikslinta 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, skirtos subendrintos bausmės atlikta dalis.

24. D. K. nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. 01.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 15.23 val., t. y. dvi paras, buvo laikinai sulaikytas (T. 2, b. l. 4-6, 25), taigi D. K. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

25. Spręsdamas dėl V. P. skirtinų bausmių rūšių ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą. V. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. P. atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką V. P. padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu bei Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje bei 241 straipsnio 1 dalyje (T. 2, b. l. 141-148), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad V. P. yra recidyvistas, o tai yra V. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, V. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. K., kas taip pat yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. P. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešuosius darbus, taigi viešųjų darbų bausmė V. P. neskirtina. V. P. niekur nedirba (T. 2, b. l. 128), be to, kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro, V. P. ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, tačiau jam paskirtų baudų V. P. nemoka (T. 2, b. l. 130-140), kas leidžia pagrįstai manyti, kad V. P. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, V. P. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda V. P. neskirtina. Teismas įvertina ir tai, kad V. P. ne kartą teistas už nusikalstamų veikų, pagal pobūdį analogiškų nagrinėjamai šio baudžiamojo proceso metu, t. y. vagysčių padarymą (T. 2, b. l. 141-148), ir, nors V. P. buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau neilgai trukus V. P. vėl padarė analogiško pobūdžio nusikaltimą, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, jog net griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė neprivertė V. P. padaryti socialiai naudingų ir vertybiškai priimtinų išvadų. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. P. skyrus griežčiausios rūšies BK 178 straipsnio 1 dalies ir BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmes. Įvertinus tai, kad I. R. pretenzijų V. P. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų neturi, taip pat tai, kad V. P., priešingai nei D. K., jau ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam įkaltinamas nusikalstamas veikas, V. P. skirtinų bausmių terminai nustatytini šiek tiek didesni už šių bausmių minimalius dydžius: už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą V. P. skirtina aštuonių mėnesių metų laisvės atėmimo bausmė; už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą V. P. skirtina penkiolikos parų arešto bausmė. Šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant: penkiolikos parų arešto bausmė, V. P. skirtina už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, keistina į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir prie griežtesnės – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, V. P. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridėtina dalis – dešimt dienų laisvės atėmimo bausmės, V. P. skirtinos už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, ir V. P. skirtina subendrinta aštuonių mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė.

26. V. P. nuo 2020 m. liepos 4 d. 21.35 val. iki 2020 m. liepos 5 d. 14.07 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (T. 2, b. l. 105-107, 119), taigi V. P. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

V. Civilinis ieškinys

27. Šio baudžiamojo proceso metu I. R. pareiškė 215 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (T. 1, b. l. 82-84).

28. 2020 m. spalio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu I. R. atsisakė baudžiamojo proceso metu pareikšto 215 eurų dydžio civilinio ieškinio dėl jai padarytos turtinės žalos, nurodydama, jog pavogtas televizorius jai grąžintas, buto durys buvo įstatytos.

29. BPK 112 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta civilinio ieškovo teisė atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, 2020 m. spalio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu I. R. pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, procesas dėl I. R. pareikšto 215 eurų dydžio civilinio ieškinio nagrinėjimo nutrauktinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

30. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 2, b. l. 89-90), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

VII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymus iš D. K. valstybės naudai priteisti 335,03 (124,03 + 90,72 + 120,28) eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro D. K. gynėjo advokato J. G., gynusio D. K. ikiteisminio tyrimo metu, bei gynėjos advokatės Irinos Karšul, gynusios D. K. teisiamųjų posėdžių metu, darbo užmokesčiai, taip pat iš V. P. valstybės naudai priteisti 54,06 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro V. P. gynėjo advokato G. P. darbo užmokestis.

32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

33. Nagrinėjamu atveju gynėjai D. K. buvo paskirti BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. D. K. niekur nedirba, šiuo metu jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taigi D. K. turtinė padėtis yra sunki, dėl ko iš D. K. valstybės naudai priteistina dalis – 100 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

34. Nagrinėjamu atveju gynėjas V. P. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. V. P. niekur nedirba, jis neseniai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos, taigi V. P. turtinė padėtis yra sunki, dėl ko iš V. P. valstybės naudai priteistina dalis – 40 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

VIII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

35. Juosta su mikrodalelėmis, „Mikrosil“ išlieja su įsilaužimo pėdsakais, penkios daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, plastikinis maišelis su galimais rankų pėdsakais, paimti įvykio vietos apžiūros metu, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (T. 1, b. l. 36, 37, 63, 64).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 112 straipsnio 3 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti D. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti D. K. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam dvidešimties parų arešto bausmę.

D. K. skirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant: dvidešimties parų arešto bausmę, D. K. skirtą už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pakeisti į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir prie griežtesnės – vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, D. K. skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridėti dalį – penkiolika dienų laisvės atėmimo bausmės, D. K. skirtos už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, ir D. K. skirti subendrintą vienerių metų ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu D. K. skirtą subendrintą vienerių metų ir penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, patikslinta 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, D. K. skirta subendrinta vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės, D. K. skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, patikslinta 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, pridedant dalį – aštuonis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, D. K. skirtos šiuo nuosprendžiu, ir D. K. skirti galutinę subendrintą vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, patikslinta 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, įskaitytą laiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, patikslinta 2020 m. vasario 10 d. nutartimi, skirtos subendrintos bausmės atliktą dalį ir D. K. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – dvi dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

D. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti V. P. (V. P.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti V. P. (V. P.) kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam penkiolikos parų arešto bausmę.

V. P. (V. P.) skirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant: penkiolikos parų arešto bausmę, V. P. (V. P.) skirtą už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pakeisti į laisvės atėmimo bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir prie griežtesnės – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, V. P. (V. P.) skirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pridėti dalį – dešimt dienų laisvės atėmimo bausmės, V. P. (V. P.) skirtos už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, ir V. P. (V. P.) skirti subendrintą aštuonių mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti V. P. (V. P.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. P. (V. P.) skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

V. P. (V. P.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Procesą dėl I. R. pareikšto 215 eurų dydžio civilinio ieškinio nagrinėjimo nutraukti.

Juostą su mikrodalelėmis, „Mikrosil“ išlieją su įlaužimo pėdsakais, penkias daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais, plastikinį maišelį su galimais rankų pėdsakais, paimtus įvykio vietos apžiūros metu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš D. K. valstybės naudai priteisti dalį – 100 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Iš V. P. (V. P.) valstybės naudai priteisti 40 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti D. K. ir V. P. (V. P.), kad valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą „188659752“, įmokos kodą „5630“, mokėjimo paskirtį „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.