Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių N. S. M. ir I. T. ieškinį atsakovui D. P. dėl netinkamos kokybės darbų trūkumų šalinimo išlaidų bei nuostolių atlyginimo ir atsakovo D. P. priešieškinį ieškovėms N. S. M. ir I. T. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas atmetė ieškovių reikalavimą iš atsakovo priteisti 13 919,34 Lt nepagrįstai gauto avanso. Nurodė, kad buto remonto darbai, nors ir su trūkumais, yra atlikti, jų rezultatu ieškovės faktiškai naudojasi. Ieškovių faktiškai naudojamam darbų rezultatui pasiekti buvo sunaudota statybinių medžiagų. Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų atsiskaityti už panaudotas statybines medžiagas ir jų vertę, neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų bei rangos sutarties esmės, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Pažymėjo, kad ieškovių atlikti preliminarūs skaičiavimai, kad remonto darbai galėjo būti atlikti už 8 080,66 Lt (t. 1, b. l. 42), o ne už sutartą 14 604,00 Lt sumą (t. 1, b. l. 9), prieštarauja CK 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui, kuris leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės pagal CK 6.672 str. 2 d. nenutraukė rangos sutarties, o ieškovės tik nutraukus tokią sutartį įgytų teisę atsiskaityti su rangovu tik už jo faktiškai atliktus darbus bei reikalauti grąžinti avansą, kadangi po sutarties nutraukimo jo buvimas rangovo žinioje neturi teisinio pagrindo (CK 6.237 str.).

Teismas, vertindamas priešieškinio aplinkybes, nustatė, kad 2012-04-22 preliminarios sąmatos pagrindu atsakovas – rangovas įsipareigojo atlikti buto, esančio adresu Mokyklos g. 17-31, Klaipėda, remonto darbus už 24 994 Lt; iš jų 14 604 Lt už darbus, 8 446 Lt už statybines medžiagas, 1 944,00 Lt už mechanizmus ir transporto išlaidas (t. 1, b. l. 9). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pagal minėtą sutartį atsakovas yra gavęs 22 000 Lt (t. 1, b. l. 9, antra pusė). Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti 3 474,20 Lt skolą už atliktus darbus iš ieškovių kaip neįrodytą. Nurodė, kad atsakovas nevykdė savo pareigų, susijusių su darbų perdavimu, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių rangos sutarties dalyko sukūrimo kaštus bei informacijos apie rangos dalykui sukurti panaudotas medžiagas, jų tinkamumą: nepateikti medžiagų kokybės sertifikatai, naudojimo instrukcijos, sunaudotų statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Atsakovo pateiktų mokėjimo dokumentų, komercinių pasiūlymų, atsiskaitymų suderinimo aktų, atsakovo nurodomų sunaudotų medžiagų kiekių be mokėjimo dokumentų teismas nevertino kaip patikimų įrodymų, nes atsakovas neįrodė, kad būtent šias medžiagas įsigijo, kad jos sunaudotos būtent objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, nurodė, kad atsakovas, būdamas verslininku ir turėdamas, kaip nurodo, ilgametę patirtį statybų srityje, privalėjo žinoti, kad turės atsiskaityti už rangos objektui panaudotas statybines medžiagas, kruopščiai rinkti jų įsigijimą ir kokybę patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė savo, kaip rangovo, priešpriešinių pareigų užsakovėms, negali leistinais ir patikimais įrodymais pagrįsti sunaudotų statybinių medžiagų vertės, todėl neturi pagrindo reikalauti ieškovių vykdyti priešpriešinę pareigą sumokėti už statybos darbus (CK 6.644 str. 1 d., CPK 178 str.).

Teismas pagal tenkintus reikalavimus atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl grindų trūkumų šalinimo išlaidų nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas verčiasi ūkine-komercine veikla. Teigia, jog su ieškove buvo pažįstami ir remonto darbus susitarė atlikti kaip du privatūs fiziniai asmenys. Teigia, jog teismas nenustatinėjo, kaip užsimezgė rangos santykiai, ar paslaugos buvo reklamuojamos ar pan. Taip pat nenustatinėjo, ar veikla yra tęstinė. Teigia, jog jo veikla nėra tęstinė, šiuo metu dirba Vokietijoje ir tik laisvalaikiu, paprašius ieškovėms, sutiko atlikti remonto darbus. Teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad privalėjo ieškovėms vesti detalią apskaitą, suteikti darbų garantijas, instrukcijas ir t.t. Pažymėjo, jog ieškovės, norėdamos sutaupyti lėšų, specialiai nesamdė statybų įmonės, kuri būtų viską suteikusi, tačiau jų atlikti darbai būtų žymiai brangesni. Nurodė, kad su ieškovėmis nebuvo susitarta, jog bus vedama detali darbų ar medžiagų apskaita, už tai ieškovė nemokėjo. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog turėjo būti vedama detali apskaita. Teigia, jog teismo patekti išaiškinimai neatitinka susitarimo masto.

Dėl priešieškinio apeliantas teigia, jog teismas, remdamasis vien tik darbų perdavimo akto nebuvimu, nepagrįstai atmetė priešieškinį. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė jo pateiktus įrodymus, o ieškovių pateiktus abejotinus čekius vertino kaip tinkamus įrodymus. Taip pat nurodė, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog neįmanoma statybinių medžiagų įsigyti iš fizinių asmenų, ir pažymėjo, kad internete yra gausu fizinių asmenų, parduodančių statybines medžiagas, skelbimų. Be to, pažymėjo, kad ieškovės siekė kuo pigiau suremontuoti butą. Teigia, kad ieškovės neginčijo apelianto nurodytų medžiagų kiekio, medžiagų kainų, todėl teismui nebuvo pagrindo atmesti pateiktus įrodymus. Nurodė, kad priešieškinio pagrįstumą įrodo ir kiti įrodymai: pagal sudarytą sąmatą ieškovės turėjo sumokėti 249 94 Lt, sumokėjo 22 000 Lt, todėl skolingos pagal sąmatą liko 2 994 Lt, tačiau jis išleido daugiau, nei numatyta sąmatoje. Pažymėjo, kad ieškovės pripažino, kad buto remontų darbai buvo atlikti iki galo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl vartojimo rangos teisinių santykių

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai. Kolegija nesutinka su šia apelianto pozicija ir pažymi, kad vadovaujantis CK 6. 681 straipsnio 1 dalimi, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Tais atvejais, kai statybos darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp šalių susiklosto vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl, siekiant apsaugoti užsakovo interesus, sutarčiai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6. 681 straipsnio 4 dalis). Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6. 672 straipsnio 1 d.). Lietuvos kasacinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) darbus atlieka rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovas (fizinis asmuo) su ieškovėmis susitarė dėl tam tikrų statybos darbų atlikimo, jų kainos. Atsakovas gavo 22 000 Lt avansą (t. 1, b. l. 9) Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi statybininko išsilavinimą ir turi 12 metų darbo patirtį statybos srityje, darbus atliko vienas, kad vadovavo UAB „Rokenta“, kuri veiklą atnaujino 2012 m. liepos mėnesį (t. 1, b. l. 103; t. 2, b. l. 13–14). Taigi nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad yra visi požymiai, leidžiantys tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti kaip iš vartojimo rangos sutarties kylančius teisinius santykius. Visų pirma, statybos darbų užsakovas buvo fizinis asmuo, kuris statybos darbų rezultatą užsakė asmeniniams bei šeimos poreikiams tenkinti, t. y. padaryti kapitalinį buto remontą. Šios aplinkybės neginčijo nė viena bylos šalis. Byloje akivaizdu, kad statybos darbus atliko ar juos organizavo fizinis asmuo (verslininkas) atsakovas, nors byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas darbų atlikimo metu neturėjo verslo liudijimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad verslininku gali būti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo, atitinkantis verslo tikslais vykdomos veiklos požymį. Verslininko, kaip fizinio asmens, samprata įtvirtinta LR CK 2. 4 straipsnio 2 dalyje nustatant, kad verslininkas – fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine-komercine veikla. Nustačius, kad asmuo užsiima ekonomine, ūkine-komercine, individualia veikla ar verslu ir ši veikla atitinka tris esminius požymius: yra tęstinė (nuolatinė), savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos – prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje pripažintinas verslininku (LR CK 1. 39 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose gali būti nustatyti specialūs reikalavimai, tokie kaip: registracija, verslo liudijimo gavimas ir kita, kuriuos įvykdęs fizinis asmuo įgyja teisę verstis ūkine-komercine veikla. Tačiau asmuo, nesilaikęs šių reikalavimų, bet faktiškai vertęsis ūkine-komercine veikla (t. y. vertęsis ja neteisėtai), būdamas susijęs su vartotoju turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas. Tai, kad verslininkas nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti silpnesniosios sutarties šalies padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, Nr. 30). Atmestini atsakovo teiginiai, jog darbus atliko tik dėl to, kad paprašė pažįstama ir kad jo veikla nėra tęstinė, nes jie neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas, nors formaliai ir nebuvo įgijęs verslo liudijimo verstis individualia veikla statybos darbais, tačiau faktiškai vertėsi statybos verslu, todėl teismas pagrįstai taikė vartojimo rangos teisinius santykius.

Dėl įrengtų grindų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo

Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįsti priteisė už grindų trūkumų šalinimą 4 652,36 Lt. Teigia, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad tokie darbai buvo atlikti ir kad jie apmokėti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas patvirtino aplinkybę, jog grindys buvo padarytos nekokybiškai ir reikėjo pašalinti trūkumus (t. 2, b. l. 13). Ginčas vyksta dėl priteistos sumos už grindų trūkumų pašalinimą. Byloje yra pateiktas tik G. B. pasiūlymas dėl grindų trūkumų pašalinimo (t. 1, b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys, kad iš pasiūlyme nurodytų darbų bei medžiagų sąrašo galima pagrįstai manyti, kad tokios medžiagos bei darbai yra būtini, norint pašalinti grindų trūkumus ir kad ieškovėms šie darbai bei medžiagos su PVM gali kainuoti 4 071,36 Lt. Pažymėtina, kad ieškovės turi teisę grindų trūkumus pašalinti tik iš atsakovo gavusios lėšas, būtinas šiems trūkumams pašalinti, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovė neįrodė patirtų išlaidų dydžio. Dėl to, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė sumokėjo už atliktus darbus, nesudaro pagrindo atmesti šį reikalavimą, nes trūkumų faktas byloje yra nustatytas, ieškovės pateikė pagrįstus duomenis apie galimas išlaidas šalinant grindų trūkumus (CPK 178 str., 185 str.). Taigi, byloje nustatęs, jog trūkumai buvo, teismas pagrįstai, priteisdamas defektų šalinimo galimas išlaidas, vadovavosi pateikto pasiūlymo duomenimis. Tačiau kolegija sutinka su apelianto nuomone, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo priteistiną sumą už grindų trūkumų šalinimą.

Nustatyta, kad G. B. pasiūlyme Nr. PSL004626 dėl grindų trūkumų pašalinimo įtraukta mokėtina PVM suma – 706,60 Lt (t. 1, b. l. 41). Ieškovės atstovas byloje paaiškino, kad G. B. darbus atliko ir grindų trūkumus pašalino (t. 1, b. l. 154–157), tačiau šio teiginio nepagrindė jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Byloje nėra pateikta duomenų, kad šiuos darbus tikrai atliko G. B., kad jam už atliktus darbus buvo sumokėta ir kad už atliktus darbus buvo sumokėtas PVM. Byloje yra pateiktas tik minėtas pasiūlymas, iš kurio negalima spręsti, ar šis asmuo tikrai atliko darbus ir sumokėjo PVM. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo iš atsakovo priteisti nurodytą PVM sumą – 706,06 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 4 652,36 Lt sumą, nurodė, kad 4 071,36 Lt suma yra už atliktus darbus, o 581 Lt (suma, apskaičiuota pagal pateiktus kvitus) – už medžiagas. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu apskaičiavimu ir pažymi, kad ieškovės teismui pateiktame G. B. pasiūlyme dėl grindų trūkumų pašalinimo yra nurodytas reikalingų medžiagų, kurių vertė 1 065,39 Lt, sąrašas bei atliekamų darbų, kurių vertė 2 299,37 Lt, sąrašas, bendra darbų ir reikiamų medžiagų vertė yra 3 364,76 Lt + PVM (706,60 Lt), iš viso – 4 071,36 Lt (t. 1, b. l. 41). Ieškovė pateikė čekius, iš kurių matyti, jog įsigijo kai kurias pasiūlyme nurodytas medžiagas už 582 Lt (t. 1, b. l. 39–40). Šių įsigytų medžiagų kaina buvo įtraukta į pasiūlymą, todėl teismas nepagrįstai priteisė dvigubą sumą už medžiagas. Taigi ieškovė už medžiagas, reikalingas grindų trūkumams pašalinti, sumokėjo 582 Lt, t. y. mažiau, nei buvo nurodyta G. B. pasiūlyme. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas iš atsakovo už įsigytas medžiagas priteisti 582 Lt.

Apeliantas taip pat nurodė, jog pasiūlyme nurodytų kai kurių darbų nereikėjo atlikti, pvz. juodgrindžių ardymo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas ieškovei N. S. M. priklausančiame bute atliko kapitalinio remonto darbus. Šalių pasirašytoje sąmatoje numatyta, jog atsakovas išardys medines grindis už 372 Lt ir jas užbetonuos už 604 Lt (t. 1, b. l. 9). Kad atsakovas neatliko šių darbų, ieškovės nepateikė jokių duomenų. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog senas grindis išardė ir jas išvežė (t. 2, b. l. 13). Iš byloje esančių fotonuotraukų taip pat matyti, kad naujos grindys dėtos ant išbetonuotų grindų (t. 1, b. l. 145). Manyti, jog juodgrindės yra parketlentės, kurias reikėjo išardyti ir perdėti, nėra pagrindo, nes tame pačiame pasiūlyme yra atskiru punktu nurodyti ir parketlenčių demontavimo darbai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teigtina, jog į pasiūlymą nepagrįstai įtrauktas juodgrindžių ardymas, todėl atsakovui priteista suma už darbus mažintina iki 1 684,86 Lt.

Kadangi nustatyta, jog už medžiagas ieškovė sumokėjo 582 Lt, už grindų defektų šalinimą ieškovės gali patirti 1 684,86 Lt išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovėms priteistina 2 266,86 Lt.

Dėl priešieškinio

Atsakovas priešieškiniu teismo prašė priteisti 3 474,20 Lt skolos už atliktus statybos darbus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais dėl priešieškinio atmetimo. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant bei pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Pažymėtina, kad byloje konstatuota, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai, todėl atsakovas (rangovas) privalėjo perduoti savo darbo rezultatą. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie jo atliktus darbus, už kuriuos ieškovės nesumokėjo, nepateikė ir duomenų apie rangos sutarties dalyko sukūrimo kaštus. Taip pat nėra pateikta duomenų, patvirtinančių apie perduotus darbus (CK 6.644 str. 1 d.). Dėl statybinių medžiagų įsigijimo kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad pirko jo nurodytas medžiagas. Atsakovas teismui pateikė duomenis apie internete pardavinėjamas statybines medžiagas, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad šias prekes įsigijo ir už jas sumokėjo (t. 1, b. l. 126–137). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog turi 12 metų darbo patirtį statybos srityje, todėl šiuo atveju atsakovas, ilgą laiką besiverčiantis statybų veikla, privalėjo žinoti, kad turės atsiskaityti už rangos objekte panaudotas statybines medžiagas, kruopščiai rinkti jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Atmestinas apelianto motyvas, jog pagal sąmatą ieškovės liko nesumokėjusios 2 994 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys 2012-04-22 sudarė preliminarią sąmatą, todėl atsakovas, prašydamas priteisti 3 474,20 Lt skolą už atliktus statybos darbus, privalo įrodyti jos pagrįstumą, t. y. pateikti tikslius duomenis apie atliktus darbus ir jų atlikimo kaštus, pateikti duomenis apie sunaudotas medžiagas (CK 6.653 str.). Kadangi tokie duomenys nebuvo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegijai nusprendus patenkinti 1/4 dalį apeliacinio skundo bei tuo pagrindu pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teisme atsakovui priteista 1 710 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į patenkintą ieškinio dalį, iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 265 Lt.

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 244 Lt (t. 2, b. l. 46) žyminio mokesčio. Tenkinus dalį apeliacinio skundo, iš ieškovių atsakovui priteistina po 22 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Apeliacinėje instancijoje atsakovas prašė priteisti 500 Lt už advokato paslaugas bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Todėl byloje tenkinus dalį ieškovo reikalavimų, iš ieškovių atsakovo naudai priteistina po 65 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 83 str. 2 d.).

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškovei N. S. M. iš atsakovo D. P. priteista suma mažintina iki 2 266,86 Lt. 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteistinos nuo priteistos 2 266,86 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir mažintinos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos iki 1 265 Lt. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Iš ieškovių atsakovui priteistina po 22 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei po 65 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 83 str. 2 d., 93 str. 3 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo D. P. ieškovei N. S. M. priteistą sumą sumažinti iki 2 266,86 Lt. 5 procentų dydžio metines palūkanas priteisti nuo priteistos 2 266,86 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sumažinti pirmosios instancijos teismo atsakovui D. P. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 265 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovių N. S. M. ir I. T. atsakovui D. P. priteisti po 22 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei po 65 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.