Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, atsakovo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių N. S. M. ir I. T. ieškinį atsakovui D. P. dėl netinkamos kokybės darbų trūkumų šalinimo išlaidų bei nuostolių atlyginimo ir atsakovo D. P. priešieškinį ieškovėms N. S. M. ir I. T. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad visi atsakovo atlikti buto remonto darbai buvo nekokybiški, ieškovas atliktų darbų neperdavė, nepateikė darbų atlikimo akto, statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų. Tuo tarpu ieškovės visą laiką buvo sąžiningos, sumokėjo atsakovui 22000,00 Lt avanso už savalaikį ir kokybišką remonto darbų atlikimą. Pažymėjo, kad ieškinys reiškiamas tik dėl grindų įrengimo defektų šalinimo išlaidų atlyginimo: po grindimis buvo paslėpti neizoliuoti laidai, netaisyklingai sudėti guliakšniai, paliktos statybinės šiukšlės ir kt. Byloje neteiktas mokėjimo dokumentas dėl grindų įrengimo defektų šalinimo išlaidų, kadangi atsiskaitymai iki 5000 Lt gali būti nerašytinės formos. Taip pat nurodė, kad atsakovo žiniai perduotas butas buvo paliktas atrakintas, ko pasekoje dingo televizorius.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašo teismo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovės atsakovui nepateikė jokio remonto darbų projekto, nesamdė darbų techninio prižiūrėtojo. Pažymėjo, kad su ieškove I. T. buvo suderinta, kad grindų aukštis pereinant į kitą kambarį skirsis. Tuo tarpu grindų įrengimo trūkumų šalinimo išlaidos nepagrįstai didelės, nepateikta duomenų, kad tokios išlaidos realiai patirtos. Tuo tarpu atsakovo pateiktų skaičiavimų dėl remonto darbams sunaudotų statybinių medžiagų kiekio ir kainos ieškovės leistinais rašytiniais įrodymais nenuginčijo ir kadangi pagal sudarytą rangos sutartį buvo sumokėta tik dalis kainos, ieškovės liko skolingos atsakovui 3474,20 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2012-04-22 tarp ieškovės I. T., veikusios savo motinos ieškovės N. S. M. išduoto įgaliojimo pagrindu, ir atsakovo buvo sudaryta preliminari statybos darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), sąmata, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti minėto buto remonto darbus už 24994,00 Lt (t. 1, b.l. 9). Per du kartus: 2012-04-22 – 12000,00 Lt, 2012-06-07 – 10000,00 Lt, atsakovui buvo išmokėta 22000,00 Lt (t. 1, b.l. 9, antra pusė).

Dėl įrengtų grindų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo

Sudarytos 2012-04-22 preliminarios sąmatos pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis, 6. 681 straipsnio 4 dalis, 6. 672 straipsnio 1 d.). Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, nes užsakovė yra fizinis asmuo, jos užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovės ir jos šeimos buitinius poreikius, o rangovas yra verslininkas. Nors byloje nepateiktas dokumentas, liudijantis atsakovo teisę verstis ūkine-komercine veikla, tačiau asmuo, nesilaikęs šių reikalavimų, bet faktiškai vertęsis ūkine-komercine veikla (t. y. vertęsis ja neteisėtai), santykyje su vartotoju turi būti laikomas verslininku ir negali remtis tuo, kad formaliai nebuvo verslininkas. Tai, kad verslininkas nedeklaravo teikiamų paslaugų, negali apsunkinti silpnesniosios sutarties šalies padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 30). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad pristabdęs statybos verslu užsiimančios ir jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, statybinių paslaugų teikimu ėmė verstis individualiai (t. 1, b.l. 103).

Nagrinėjamoje byloje pagal 2012-04-22 preliminarią sąmatą atsakovas įsipareigojo be kita ko atlikti medinių grindų ardymo, įrengimo (lagės, vata, OSB plokštės), grindų dangos montavimo ir grindjuosčių montavimo darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 9). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo minėtame objekte įrengtų grindų nekokybiškumo. Ieškovės ieškinyje nurodo, kad atsakovo įrengtos grindys yra nekokybiškos, prašo priteisti iš atsakovo 4652,36 Lt nekokybiškų grindų trūkumų šalinimo išlaidų.

Kaip minėta byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo teises ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose: pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis); pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsni). CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, t. y. su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos – sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties – lemtais pakeitimais. Pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šie užsakovo teisių gynybos būdai, vadovaujantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, mutatis mutandis turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Taigi įstatymui užsakovui suteikiant galimybę rinktis vieną iš jame numatytų pažeistų teisių gynimo būdų, nagrinėjamu atveju ieškovė N.S. M. pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą savo teisų gynimo būdą – reikalavimą atlyginti grindų įrengimo trūkumų šalinimo išlaidas. Kasacinis teismas yra paskirstęs įrodinėjimo naštą tokio pobūdžio bylose - defektų faktą, žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jų dydį privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovės savo ieškinyje nurodė, kad grindų, bute (duomenys neskelbtini) nekokybišką įrengimą – jų nestabilumą, lingavimą, girgždėjimą - pastebėjo 2012-06-07, apie tai iš karto žodžiu pranešė atsakovui – rangovui, kuris žadėjo trūkumus ištaisyti. 2012-07-20 patikrinus darbų eigą nustatė, kad nurodyti grindų trūkumai atsakovo nepašalinti, tuomet pasitelkė kitus rangovus, kurie už 4652,36 Lt sumą (581,00 Lt už medžiagas + 4071,36 Lt už darbus) grindų trūkumus pašalino (t. 1, b.l. 2-6). Aplinkybę, kad ieškovė I. T. pateikė pretenziją dėl įrengtų grindų nekokybiškumo patvirtino ir pats atsakovas, 2013-01-21 parengiamojo posėdžio metu (t. 1, b.l. 103) ir 2013-03-28 teismo posėdžio metu (t. 2, b.l. 13) nurodė, kad siūlė ieškovei I. T. grindis perdaryti. Be to, atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 87-89), tiek 2013-03-28 teismo posėdžio metu (t. 2, b.l. 13) pripažino, kad jo įrengtos grindys galėjo būti nekokybiškomis, to priežastimis nurodė skirtingą grindų aukštį tarp dviejų kambarių, pagal ieškovės I. T. nurodymą negalėjimą padaryti „užbaigimo“ ties perėjimu į kitą kambarį, prastos kokybės išgaubtą grindų dangą bei lagių (guliakšnių) drėgnumą, kuriems išdžiuvus, jie susitraukia ir pagrindas tampa nebevienodas. Pažymėtina, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti statybos produktų kokybę (CK 6.689 straipsnis), tačiau netinkamos kokybės produkto panaudojimo rizika tenka rangovui (CK 6.687 straipsnis). Netgi ir tais atvejais, kai statybos produktus pateikia užsakovas, rangovui tenka pareiga įspėti užsakovą dėl nekokybiškų medžiagų ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, o rangovas, neįspėjęs užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas pastebėjęs medžiagų trūkumus (jei tokie ir būtų buvę) turėjo nedelsiant informuoti apie tai užsakoves, turėjo tokių medžiagų nenaudoti bei sustabdyti darbus, kol nekokybiškos medžiagos bus pakeistos kokybiškomis. Šių visų pareigų neatlikęs atsakovas neturi teisės remtis nekokybiškų medžiagų faktu (jei toks ir būtų) ir atsako už daikto trūkumus. Šioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas dėl nekokybiškų ar brokuotų statybinių medžiagų (išgaubtos grindų dangos, drėgnų lagių (guliakšnių)) būtų stabdęs statybas ar ieškovėms raštu pranešęs apie paminėtų aplinkybių atsiradimą. Grindų nekokybiškas įrengimas byloje taip pat įrodinėjamas 2012-08-07 antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 51 (t. 1, b.l. 12-14), 2012-08-06 defektavimo aktu ir nuotraukomis (t. 1, b.l. 18-38). Susipažinus su šiais ieškovių pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas juos laiko informatyviais ir pakankamais grindų įrengimo nekokybiškumui įrodyti. Tiek 2012-08-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 51, tiek 2012-08-06 defektavimo akte nurodyti tokie patys akivaizdūs grindų dangos įrengimo defektai – einant grindys juda ir deformuojasi, paspaudus atsiranda tarpai tarp dangos ir sienos. 2012-08-06 defektavimo akte nurodyti ir kiti paslėpti grindų įrengimo trūkumai, kurie konstatuojant faktines aplinkybes objektyviai negalėjo būti konstatuoti – sujungimo vietose paklotas uždengtas vienas ant kito, lagės sudėtos nesilaikant atstumų, kai kuriose vietose nepritvirtintos ir kt. CK 6.684 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Ieškovės nurodė, kad 2012-08-07 antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 51 (t. 1, b.l. 12-14), 2012-08-06 defektavimo akte nurodyti ir nuotraukose (t. 1, b.l. 18-38) matomi akivaizdūs grindų įrengimo trūkumai pažeidžia Statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ ir Statybų taisyklių „Apdailos darbai“ reikalavimus: gulekšniai buvo per drėgni ir neantiseptikuoti, to neginčija ir atsakovas (t. 2, b.l. 13), kuris taip pat nei atsiliepime, nei teismo posėdžių metu neginčija ir to, kad gulekšniai buvo įrengti ne skersai šviesos srautams. Nors atsakovas ginčija ir nurodo, kad gulekšniai nebuvo įrengti per retai ir jų įrengimas turėjo užtikrinti grindų stabilumą (t. 1, b.l. 87-89), gulekšnius įrengė pagal instrukciją kas 35 cm., o ne kas 60 ar net 1200 cm., kaip nurodyta 2012-08-06 defektavimo akte (t. 1, b.l. 18), tačiau iki bylos išnagrinėjimo instrukcija atsakovo į bylą nepateikta (t. 2, b.l. 22). Taip pat pažymėtina, kad tik atsakovo subjektyviais samprotavimais grindžiamas 2012-08-06 defektavimo akto ir defektų taisymo kaštų (t. 1, b.l. 18, 39-41) kritinis vertinimas (t. 1, b.l. 87-89) (pvz., kad taisant atsakovo įrengtų grindų trūkumus nereikėjo pirkti klijų, vinių, kad šiltinimo vatą buvo galima perdėti, kad jos nereikėjo išmesti, kad nereikėjo šlifuoti OSB plokščių ir kt.) paremtas prielaidomis, neturi objektyvaus pagrindo, todėl teismas juo nesiremia ir plačiau neanalizuoja. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 87-89) išdėstytas prielaidas bei subjektyvaus pobūdžio pamąstymus apie tai, kad po atsakovo atliktų darbų ieškovė I. T. esą pati galėjo nuardyti dalį grindjuosčių kampų, tuo sudarant įspūdį, jog yra atsakovo atliktų darbų defektų. Šios atsakovo prielaidos yra neįtikinančios, nesudarančios objektyvaus pagrindo abejoti 2012-08-07 antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 51 (t. 1, b.l. 12-14), 2012-08-06 defektavimo akte (t. 1, b.l. 18) nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat atsakovas nepateikė jokių patikimų ir akivaizdžių įrodymų, kad grindų defektai galėjo būti pašalinti už mažesnę sumą (CPK 178 str.). Atsakovo į bylą pateikta grindų defektų šalinimo sąmata, turinti rodyti, kad defektų šalinimo darbai galėjo būti atlikti už 407,88 Lt (t. 1, b.l. 200) vertintina kritiškai, palyginamumo prasme darbų apimtimi ji nėra analogiška komerciniame pasiūlyme nurodytų darbų apimčiai, joje nurodyta tik maža dalis faktiškai atliktų grindų įrengimo defektų šalinimo darbų, be to visuotinai žinoma aplinkybe, jog finansiškai brangiau šalinti darbų trūkumus, išsaugant statybines medžiagas (šiuo atveju grindų danga panaudota ta pati), nei iš naujo atlikinėti darbus. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytų aplinkybių visuma ir byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės įrodė grindų objekte, adresu (duomenys neskelbtini) įrengimo defektų faktą, o atsakovas neįrodė jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, į bylą pateikti mokėjimo dokumentai ir komercinis pasiūlymas įrodo patirtų išlaidų dydį, atsižvelgiant į tai, kad pagal komercinį pasiūlymą grindų defektų šalinimo darbai yra atlikti (t. 1, b.l. 2-6, t. 2, b.l. 10), todėl ieškinys dėl 4652,36 Lt grindų įrengimo defektų šalinimo išlaidų yra tenkintinas (CK 6.665 str. 1 d. 3 p., 6.678 str. 1 d.).

Ieškovei N. S. M. iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-09-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl 13919,34 Lt nepagrįstai gauto avanso priteisimo

Ieškovė N. S. M. prašo priteisti iš atsakovo 13919,34 Lt nepagrįstai gauto avanso. Nurodo, kad atsakovas už buto, (duomenys neskelbtini) remontą avansu gavo 22000,00 Lt. Nurodo, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatininko skaičiavimus remonto darbai galėjo būti atlikti už 8080,66 Lt, o kadangi atsakovas nėra pateikęs statybinių medžiagų įsigijimą ir jų vertę patvirtinančių įrodymų, atsiskaityti už jas atsakovui pareigos nėra, todėl laiko kad atsakovas turi grąžinti 13919,34 Lt gauto avanso (22000,00 Lt - 8080,66 Lt) (t. 1, b.l. 2-6, t. 2, b.l. 12).

Pagal ieškovės N. S. M. reikalavimo esmę, ji pageidauja atsakovui sumokėti už faktiškai atliktus darbus, jų vertę paskaičiuojant pagal sąmatininko skaičiavimus. Pažymėtina, kad CK 6.672 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Taigi tik užsakovei nutraukus sutartį, ji įgyja teisę atsiskaityti su rangovu tik už jo faktiškai atliktus darbus bei reikalauti grąžinti avansą, kadangi po sutarties nutraukimo jo buvimas rangovo žinioje neturi teisinio pagrindo (CK 6.237 str.). Nagrinėjamu atveju tiek ieškinyje (t. 1, b.l. 2-6), tiek teismo posėdžių metu (t. 2, b.l. 12) nurodoma, kad buto remonto darbai, nors ir su trūkumais, yra priimti, jais ieškovės faktiškai naudojasi. Esant tokioms aplinkybėms, rangos sutarties nutraukimas ir tokio nutraukimo pasekmių taikymas nebegalimas; ieškovėms atsirado pareiga apmokėti už darbus sutartyje sulygtą kainą. Akivaizdu, kad ieškovių faktiškai priimtam ir naudojamam darbų rezultatui pasiekti buvo sunaudota statybinių medžiagų. Nors atsakovas byloje nepateikė patikimų ir leistinų duomenų apie sunaudotų medžiagų kiekius, jų vertę, tačiau kontrolinių skaičiavimų, kiek tam tikro ploto ir atitinkamos remonto kokybės darbams atlikti medžiagų reikėtų, ieškovės taip pat neatliko, neprašė skirti byloje statybinės ekspertizės sunaudotų medžiagų kiekiui ir jų galimai vertei nustatyti, o bylai esant aiškiai dispozityviai, teismas tokios pareigos neturi. Ieškovėms neatlikus šių skaičiavimų, neįrodinėjus šiam reikalavimui reikšmingų aplinkybių, ir byloje esant duomenis apie atsakovo faktiškai atliktą remontą, kuriam akivaizdžiai buvo sunaudotos statybinės medžiagos, ir kurio rezultatais yra naudojimąsi, mokėjimo dokumentų už nupirktas ir sunaudotas medžiagas neperdavimo ieškovėms reikšmės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas ir tokio ieškinio reikalavimo patenkinimas sudarytų prielaidas ieškovėms nepagrįstai praturtėti, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir šalių interesų pusiausvyros principams. Tai, kad atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų atsiskaityti už panaudotas statybines medžiagas ir jų vertę, neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų, bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Tuo tarpu ieškovių atlikti preliminarūs skaičiavimai, kad remonto darbai galėjo būti atlikti už 8080,66 Lt (t. 1, b.l. 42), o ne už sutartą 14604,00 Lt sumą (t. 1, b.l. 9), prieštarauja CK 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui, kuris leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė N. S. M. neįrodė, kad permokėjo atsakovui už atliktus darbus (CPK 178 str.).

Dėl 1969,00 Lt nuostolių už dingusį televizorių atlyginimo

Ieškovė I. T. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1969,00 Lt nuostolių už dingusį televizorių. Ieškinyje nurodė, kad atsakovui davusi buto, adresu (duomenys neskelbtini) raktus, jo žinioje paliko ir vienintelį bute buvusį vertingą daiktą – naują dėžėje supakuotą televizorių Samsung UE3706000 1969,00 Lt vertės, kurio 2012-07-20 grįžusi į butą neberado (t. 1, b.l. 2-6, t. 2, b.l. 9). Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad minėto televizoriaus nematė ir jo nepasisavino (t. 1, b.l. 87-89).

Ieškovės I. T. prašomi priteisti nuostoliai už dingusį televizorių atlyginami tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 str. 1 d. numato, kad neteisėti veiksmai – tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas ar atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Neteisėti veiksmai nepreziumuojami, todėl jų faktą privalo įrodyti ieškovė. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Ieškovė I. T. savo patirtą žalą dėl televizoriaus dingimo grindžia atsakovo neteisėtais veiksmais, pasisavinant atsakovo žinioje paliktą naują dėžėje supakuotą televizorių Samsung UE3706000 1969,00 Lt vertės. Vertinant šių teiginių pagrįstumą, pažymėtina, kad ieškovė I. T. į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo televizorius atsakovui atliekant buto, (duomenys neskelbtini) remonto darbus bute buvo. Byloje liudytoju apklaustas G. P. teparodė, kad 2011 m. pabaigoje ieškovei I. T. padėjo jos nusipirktą televizorių parvežti į butą, tačiau ginčui aktualių aplinkybių dėl televizoriaus buvimo bute atsakovo atlikto buto remonto metu, televizoriaus perdavimo atsakovui saugoti ir pastarojo įsipareigojimo jį saugoti ir grąžinti išsaugotą nurodyti negalėjo (t. 2, b.l. 14). Taip pat ieškovė I. T. nepateikė jokių įrodymų, kad televizorius buvo perduotas atsakovui saugoti ir kad atsakovas įsipareigojo televizorių saugoti ir grąžinti išsaugotą, juolab, kad atsakovas tiek televizoriaus buvimo bute, tiek jo pasisavinimo faktą neigia (t., b.l. 87-89, t. 2, b.l. 13). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismas negali sprendimo grįsti prielaidomis ir turi aiški pasisakyti, kurios reikšmingos aplinkybės yra nustatytos, o kurios – ne. Byloje nesant duomenų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - televizoriaus Samsung UE3706000 buvimo jo žinioje, įsipareigojimo saugoti ir grąžinti ieškovei I. T. išsaugotą, darytina išvada, kad ieškovė I. T. neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų nulėmę nuostolių atsiradimą, todėl nėra prasmės spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Esant tokioms aplinkybės, teismo nuomone, atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, kurios sudarytų pagrindą priteisti iš atsakovo 1969,00 Lt nuostolių už dingusį televizorių, ieškovė I. T. neįrodė (CPK 178 str.).

Dėl priešieškinio

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti solidariai iš ieškovių 3474,20 Lt skolos už atliktus statybos darbus (t. 1, b.l. 106-107).

Bylos duomenimis matyti, kad 2012-04-22 preliminarios sąmatos pagrindu atsakovas – rangovas įsipareigojo atlikti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) remonto darbus už 24994,00 Lt; iš jų 14604,00 Lt už darbus, 8446,00 Lt už statybines medžiagas, 1944,00 Lt už mechanizmus ir transporto išlaidas (t. 1, b.l. 9). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pagal minėtą sutartį atsakovas yra gavęs 22000,00 Lt (t. 1, b.l. 9, antra pusė). Atsakovas nurodo, kad statybinių medžiagų, mechanizmų ir transporto išlaidų suma yra 480,20 Lt didesnė nei buvo numatyta 2012-04-22 preliminarioje sąmatoje ir ieškovės už buto remontą liko skolingos 3474,20 Lt (24994,00 Lt + 480,20 Lt – 22000,00 Lt) (t. 1, b.l. 106-107).

Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti, ir priešingai.

Pagal vartojimo rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti fizinio asmens (vartotojo) užsakymą – tam tikrą darbą (CK 6.672 str. 1 d.). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o užsakovas turi šį darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.676 str. 2 d.). Vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Taigi paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Tačiau įstatymo taip pat nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis(CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nepateiktas nei dvišalis darbų priėmimo – perdavimo aktas, nei atsakovo vienašališkai surašytas aktas, nors 2013-01-21 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovė I. T. atliktų darbų akto, paslėptų darbų akto nepriėmė (t. 1, b.l. 103). Be to, vartotojo specialių žinių rangos dalyko srityje trūkumas inter alia kompensuojamas rangovo pareigos perduoti užsakovui informaciją, susijusią su darbo rezultatu, įstatyminiu reglamentavimu. Vartojimo rangos atveju pagal įstatymą rangovas privalo, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, kartu suteikti jo naudojimo instrukcijas: įspėti užsakovą apie darbų rezultato naudojimo sąlygas ir nurodyti užsakovui reikalavimus, kurių būtina laikytis naudojant rezultatą, bei galimus tokių reikalavimų nesilaikymo padarinius užsakovui ir kitiems asmenims (CK 6.688 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nevykdė ne tik savo pareigų, susijusių su darbų perdavimu, tačiau iki šiol nepateikė įrodymų, patvirtinančių rangos sutarties dalyko sukūrimo kaštus bei informacijos apie rangos dalykui sukurti panaudotas medžiagas, jų tinkamumą – nepateikti medžiagų kokybės sertifikatai, naudojimo instrukcijos, sunaudotų statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinantys dokumentai (t. 1, b.l. 2-6, 154-157, t. 2, b.l. 12, 22). Pažymėtina, kad atsakovo į bylą pateiki mokėjimo dokumentai, komerciniai pasiūlymai, atsiskaitymų suderinimo aktai, atsakovo nurodomi sunaudotų medžiagų kiekiai be mokėjimo dokumentų (t. 1, b.l. 109-123) negali būti laikomi patikimais įrodymais, sąsajumo prasme įrodančiais, kad būtent atsakovas šias medžiagas įsigijo, kad jos sunaudotos būtent objekte, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pagrindžiančiais objekte sunaudotų statybinių medžiagų vertę. Atsakovas, būdamas verslininku ir turėdamas kaip nurodo ilgametę patirtį statybų srityje (t. 1, b.l. 103, t. 2, b.l. 13), privalėjo žinoti, kad turės atsiskaityti už rangos objektui panaudotas statybines medžiagas, kruopščiai rinkti jų įsigijimą ir kokybę patvirtinančius dokumentus. Nesuprantama, kaip verslininkas, teikdamas paslaugas užsakovui – vartotojui, silpnesniajai šaliai, turinčiai padidintas garantijas, galėjo pirkti medžiagas kaip teigia iš fizinių asmenų (t. 1, b.l. 106-107) be jų pirkimą įrodančių dokumentų. Taip veikdamas atsakovas veikė savo rizika ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo pozicija dėl pirktų ir objekte sunaudotų statybinių medžiagų buvo nenuosekli ir keitėsi. Tiek 2013-01-21 parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek 2013-03-28 teismo posėdžio metu nurodė, kad visus statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus atiduodavo ieškovei I. T. (t. 1, b.l. 102, t. 2, b.l. 13), tačiau priešieškinyje nurodo, kad dalį medžiagų pirko iš fizinių asmenų be pirkimo dokumentų, pagal paties atsakovo sąmatą tai sudarytų net apie pusę visų sunaudotų medžiagų – 4546,89 Lt (t. 1, b.l. 120). Taip pat atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad vien statybinių medžiagų sunaudojo už maždaug 13000,00 Lt (t. 1, b.l. 87-89), priešieškiniu jau nurodo, kad kartu su mechanizmais ir transporto išlaidomis išleido 10870,20 Lt (t. 1, b.l. 106-107). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas nerinko ir nevedė sunaudotų statybinių medžiagų apskaitos, procesiniuose dokumentuose nurodoma sunaudotų statybinių medžiagų vertė skiriasi net trečdaliu (13000,00 Lt ir 10870,20 Lt). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas nevykdė savo kaip rangovo priešpriešinių pareigų užsakovėms, negali leistinais ir patikimais įrodymais pagrįstų sunaudotų statybinių medžiagų vertės, todėl neturi pagrindo reikalauti ieškovių vykdyti priešpriešinės pareigos sumokėti už statybos darbus (CK 6.644 str. 1 d., CPK 178 str.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovės patyrė 628,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 463,65 Lt už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 2000,00 Lt advokato teisinei pagalbai už ieškinio surašymą ir atstovavimą, 2000,00 Lt advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į priešieškinį surašymą ir atstovavimą (t. 1, b.l. 7, 77-80, 199). Atsakovas patyrė 104,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą, 3000,00 Lt advokato teisinei pagalbai (t. 1, b.l. 108, t. 2, b.l. 18-19). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 23 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 711,00 Lt bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (628,00 Lt + 463,65 Lt + 2000,00 Lt x 23 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis atmestas, į tai, kad už atsiliepimą į priešieškinį patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, ieškovei iš atsakovo priteistina 2000,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimą į priešieškinį. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 2711,00 Lt (711,00 Lt + 2000,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atmesta 77 procentai ieškinio reikalavimų, į tai, kad pagal bylinėjimosi išlaidų detalizaciją atsakovas patyrė 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį surašytą ir atitinkamai proporcingai už atstovavimo teisme laiką atsikertant į ieškinį (4 val./2 x 1000 MMA x 0,15), atsakovui iš ieškovės priteistina 1001,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (1000,00 Lt + 300,00 Lt x 77 proc.). Priešieškinį atmetus, atsakovui susijusios bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atlikus minėtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 1710,00 Lt (2711,00 Lt – 1001,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies atitinkamai mažintinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-19 nutartimi atsakovo turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei N. S. M. iš atsakovo D. P. 4652,36 Lt darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4652,36 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-09-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1710,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13758-323/2012 atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) turto atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 6362,36 Lt.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.