- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-1993-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00984-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Kreditorius
- A. K.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1267-598/2013 pagal pareiškėjos J. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., išieškotojui A. K. dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja J. P. pateikė skundą dėl antstolio N. A. veiksmų (b.l. 2-4) prašydama panaikinti 2013 m. kovo 21 d. antstolio N. A. priimtą patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0165/11/01037, kuriuo atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjos kaip skolininkės areštuotam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniams pastatams bei kiemo įrenginiams, esantiems (duomenys neskelbtini), įvertinti, paskirti vykdomojoje byloje Nr. 0165/11/01037 pakartotinę ekspertizę dėl žemės sklypo ir sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo, vykdomąjį bylą Nr. 0165/11/01037 sustabdyti. Nurodė, kad antstolis nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę pirmiau nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, kadangi, atliekant ekspertizę, nebuvo įvertintas sklypo dydis, lokalizacija, jame augantys medžiai, kitos teigiamos žemės sklypo savybės, aplinkybės, kad sodyboje yra pravestas miesto vandentiekis, kad netoli sklypo ribos atvesta gamtinių dujų trasa, vertinami objektai įvertinti palyginus nevisiškai panašių turto objektų sandorių kainas, dėl ko eksperto nustatyta sklypo vertė yra akivaizdžiai per maža. Turto pardavimas iš varžytynių stabdytinas, kadangi baudžiamoji byla, kurioje skolininkė yra nukentėjusi, yra perduota teismui, todėl pardavus turtą būtų pažeistas ekonomiškumo principas, nes teismine tvarka tektų naikinti antstolio veiksmus ir taikyti restituciją.
2013 m. balandžio 19 d. patvarkymu atsisakyti patenkinti skundą antstolis N. A. atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomosios bylos Nr. 0165/11/01037 1 ir 2 tomais persiuntė Jonavos rajono apylinkės teismui (b.l. 5).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi (b.l. 42-47) pareiškėjos J. P. skundą dalyje dėl antstolio N. A. 2013 m. kovo 21 d. priimto patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0165/11/01037, kuriuo atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę skolininkės J. P. areštuotam nekilnojamajam turtui, panaikinimo, ir prašymo paskirti pakartotinę ekspertizę, atmetė, civilinę bylą skundo dalyje dėl vykdomosios bylos Nr. 0165/11/01037 sustabdymo nutraukė. Teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą, nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės skirti pakartotinai trečią ekspertizę, kadangi priešingu atveju nebus užtikrintas koncentracijos principas vykdymo procese bei nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos. 2013 m. sausio 7 d. patvarkymu antstolis, vykdydamas teismo įpareigojimą, paskyrė pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl teismas sprendė, kad tokiu būdu buvo realizuota skolininkei CPK 682 straipsnio 2 dalyje suteikta teisė, dėl ko skirti trečiąją ekspertizę nebuvo jokio teisinio pagrindo. Be to, teismas pažymėjo, kad skolininkei atsisakant apmokėti ekspertizės atlikimo išlaidas pakartotinės ekspertizės skyrimas taip pat nebūtų įmanomas. Teismas pažymėjo, jog yra preziumuojama, kad ekspertas yra nešališkas, kvalifikuotas savo srities specialistas, todėl jam laikantis visų privalomų procedūrų nustatyta turto vertė yra teisinga, abejoti eksperto pasirinktu turto vertinimo metodu taip pat nėra jokio pagrindo, o skolininkės nurodytas aplinkybės dėl tikslingumo taikyti kitus ar kelis vertinimo metodus laikė daugiau teorinio pobūdžio samprotavimais, nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis. Teismas nurodė, kad skolininkės skundo ir bylos nagrinėjimo dalykas yra ne ekspertizės akto teisėtumas ir teisingumas, o antstolio veiksmai, todėl turi būti vertinama, ar antstolis turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą abejoti ekspertizės akto pagrįstumu atsižvelgiant į suinteresuoto asmens prieštaravimuose nurodytas aplinkybes. Nei antstoliui, nei teismui nesant pateiktų duomenų, kad atitinkama Priežiūros įstaiga būtų nustačiusi atliktos ekspertizės trūkumus, ar kad ekspertizės aktas būtų nuginčytas teismine tvarka, teismas konstatavo, kad antstoliui nebuvo pakankamo pagrindo abejoti ekspertizės akto duomenų teisingumu. Teismas taip pat nurodė, kad skolininkė savo prieštaravimuose nurodytų aplinkybių, siejamų su ekspertizės metu nustatytu turto įvertinimo nepagrįstumu, nepatvirtino jokiais įrodymais, byloje nepateikti įrodymai, kad sodyboje esantys želdinai privalo būti savarankiško vertinimo objektu, be to, nurodytos aplinkybės, kad per žemės sklypą yra pravestas miesto vandentiekis ir netoli sklypo ribos atvesta gamtinių dujų trasa nepatvirtintos jokiais įrodymais, tačiau ekspertas, atsižvelgdamas į savininkės nuomonę, išvadoje nurodė, kad J. P. teigimu palei sklypo ribą eina miesto vandentiekio trasa, tačiau prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų nėra prijungta, kad sklype praeina gamtinių dujų trasa. Teismas nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, kad nustatyta turto rinkos vertė yra per maža ją lyginant su turto verte 2007 m. rugsėjo 3 d. ir 2007 m. rugpjūčio 28 d. VĮ Registrų centras pažymėjimuose nurodytomis turto rinkos vertėmis, kadangi nėra aišku, kokiais motyvais remiantis turi būti vadovaujamasi prieš šešerius metus buvusiomis vidutinėmis turto rinkos vertėmis, kai nekilnojamojo turto kainos buvo nepagrįstai padidintos. Teismas sprendė, kad ekspertas pagrįstai rėmėsi vidutinėmis nekilnojamojo turto rinkos vertėmis atitinkamoje verčių zonoje pagal paskutinių dvylikos mėnesių panašių analogiškų turto objektų vertę, o taip pat pažymėjo, kad remiantis VĮ Registrų centras viešai skelbiamais duomenimis eksperto nustatyta turto rinkos vertė (65 000 Lt) yra didesnė už skelbiamą šio konkretaus turto vidutinę rinkos vertę (63 134 Lt), todėl nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, kad turto vertė turi būti ne mažesnė kaip 200 000 Lt. Teismas konstatavo, kad antstolis, atsisakydamas skirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir vadovavosi teisės normomis, todėl pripažinti negaliojančiu skundžiamą patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti, nėra pagrindo.
Teismas, pasisakydamas dėl būtinybės sustabdyti vykdomąją bylą nurodė sutinkantis su antstolio nurodytais argumentais, kad klausimas dėl vykdomosios bylos sustabdymo pareiškėjos skunde nurodytais pagrindais jau buvo išspręstas antstolio 2012 m. kovo 14 d. patvarkymu, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi, todėl sprendė, kad šis skolininkės reikalavimas pakartotinai nenagrinėtinas ir bylą šioje dalyje nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 50-51) pareiškėja J. P. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas rėmėsi vien tik suinteresuotų asmenų – išieškotojo ir antstolio, siekiančio kuo greičiau parduoti turtą ir gauti už tai atlygį, - parodymais, o ekspertizės akto kaip ir antstolis neanalizavo ir iš esmės jo nevertino, todėl pažeidė CPK 177 straipsnio, 183 straipsnio, 185 straipsnio reikalavimus, netinkamai įvertino ekspertizės akto teisingumą, nutartyje neatskleidė ir neištyrė ginčo esmės, o tuo pačiu ir skundžiamo patvarkymo teisėtumo.Eksperto išvada prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi žemės sklypas yra daugiau kaip 30 arų dydžio, gražioje, sveikoje ir patogioje vietoje prie (duomenys neskelbtini) pušyno ir vandens telkinio (miesto maudymvietės), jame telpa du žemės sklypai po 15 arų ar net trys mažesni tinkami gyvenamųjų namų statybai mieste, todėl nurodyti faktai ir žemės sklypo geografinė padėtis realiai didina sklypo vertę, dėl ko eksperto nustatyta vieno aro kaina - 1 800 Lt yra akivaizdžiai per maža.Tiek ekspertui, tiek ir antstoliui buvo nurodytos žemės sklypo teigiamos savybės, turinčios neabejotinos reikšmės sklypo vertei, tačiau ekspertas neįvertino nei sklype augančio šimtamečio ąžuolo, turinčio didelę išliekamąją vertę, tiek šalia augančio kito ąžuolo, ties sklypo riba pravesto miesto vandentiekio ir iki sklypo ribos atvestos gamtinių dujų trasos. Nurodytas aplinkybes ekspertas privalėjo ištirti ir įvertinti, tačiau to nepadarė.Ginčo atveju ekspertas netinkamai pritaikė lyginamąjį metodą bei turtą įvertino nepagrįstai žema kaina, kadangi palyginimui paimti labai skirtingi objektai ir nė vienas objektas nenurodytas iš to rajono, kuriame yra tiriama sodyba, pagal žemės sklypų pardavimo kainą palyginimui paimti du visiškai skirtingi žemės sklypai. Lyginat tokius skirtingus objektus bendras vidurkis, neatsižvelgiant į žemės sklypo geografinę padėtį bei kitus svarius, turinčius ypatingą reikšmę sklypo vertei aspektus, išvestas neteisingai, todėl parduodant sodybą už 65 000 Lt pareiškėja patirtų žalą. Netaikytas naudojimo pajamų metodas, nors parduodamas turtas gali duoti dideles pinigines pajamas, juo labiau, kad rinka atsigauna.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis N. A. (b.l. 55-56) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas rėmėsi vien išieškotojo ir antstolio parodymais ir neanalizavo bei nevertino ekspertizės akto, kadangi šiuos argumentus paneigia bylos medžiaga: teismo posėdžio metu teismo pasiūlymu ekspertas savo išvadą išaiškino žodžiu, teismas jam uždavė klausimų, teismas įvertino, kad ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti buvo atlikta net kelių ekspertų, kad pareiškėja nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad įvertinto objekto vertė pateikiant prieštaravimą galėjo būti didesnė nei nustatė ekspertas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis ir kt. Priešingai nei teismas, pareiškėja pati rėmėsi tik savo teorinio pobūdžio samprotavimais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, ką ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas.Argumentai dėl žemės sklypo dydžio ir jo įtakos vertei, kai jame telpa keli mažesnio ploto sklypai, nenagrinėtini. Ekspertas įvertino objektą tokios būklės, kokios jis buvo ekspertizės metu ir jokių įrodymų, kad ekspertizės objektą sudaro keli mažesnio dydžio sklypai, teismui nepateikta.Argumentai dėl eksperto taikyto vertinimo metodo savaime negali kelti abejonių dėl ekspertizės išvados, kadangi ekspertas yra savo srities specialistas ir jis pats naudodamasis diskrecijos teise nustato, kurį vertinimo metodą taikyti yra tikslingiausia. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad taikant kitus įstatyme nustatytus vertinimo metodus vertinamo objekto vertė būtų didesnė ar mažesnė nei nurodyta eksperto išvadoje. Atskirajame skunde minimu pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas, o nagrinėjamu atveju vertinamo gyvenamojo namo ir kitų statinių būklė įvertinta kaip bloga, todėl jokių apčiuopiamų pajamų šis objektas duoti negalėjo, nes tokį turtą už kainą, kuri padidintų vertinamo turto vertę, išnuomoti nerealu. Eksperto nurodyta žemės sklypo vertė net 8 procentais didesnė nei VĮ Registrų centras viešai skelbiama vidutinė šio sklypo rinkos vertė, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti eksperto nustatyta areštuoto žemės sklypo verte, kurią jis nustatė taikydamas teisės aktuose numatytus vertinimo metodus ir būdus. Ekspertas, taikydamas įstatymų leistiną vertinimo metodą, palyginimui buvo parinkęs kitus panašius objektus, kurių sandorių kainos buvo žinomos turto vertintojui, kaip ir ekspertizės objektas, ir ekspertizės metu, atsižvelgiant į vertinamo ir lyginamųjų objektų įvairius kriterijus, darydamas panašių turto sandorių kainų pataisas, atsižvelgiant į laiko, vietos, dydžio, naudojimo ir kitas sąlygas, nustatė individualią vertinamo objekto vertę.Nepagrįstai teigiama, kad vertinant turtą nebuvo atsižvelgta į pareiškime minimą ąžuolą bei dujų ir vandentiekio komunikacijas, kadangi antstolis, skirdamas pakartotinę ekspertizę, nurodė atsižvelgti į ekspertizės objekte ar šalia jo esančias komunikacijas. Ekspertas atsižvelgė į skolininko pateiktus duomenis apie esančias komunikacijas, apie tai pažymėjo ekspertizės akte. Pažymėtina, kad minimas ąžuolas nesudaro jokio pagrindo abejoti eksperto nustatyta vertinamo objekto verte, kadangi nei antstoliui, nei teismui nėra pateikta įrodymų apie šio augalo amžių ar jo vertę, galinčią įtakoti ir vertinamo sklypo vertę. Ekspertas patvirtino, kad sklype esantis ąžuolas nebuvo vertinamas, kadangi jokie teisės aktai tokio vertinimo nenumato, o be to, vienam pirkėjui šis faktas gali būti teigiamas, o kitam – priešingai.Pareiškėja nepateikė nei vieno įvertintam turtui analogiško ar panašaus objekto, kurio vertė būtų didesnė už eksperto nustatytą vertę ar ją įtakotų, kad antstoliui kiltų abejonės dėl nustatytos turto vertės, sudarančios pagrindą ir vėl skirti ekspertizę.Teismas pagrįstai nurodė, kad įstatymas nenumato galimybės skirti pakartotinai trečią ekspertizę, nes, priešingu atveju, nebus užtikrintas koncentracijos principas vykdymo procese bei nepagrįstai didinamos vykdymo išlaidos.
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nors atskiruoju skundu prašoma panaikinti visą 2013 m. liepos 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį, tačiau argumentų dėl teismo nutarties dalies, kuria civilinė byla skundo dalyje dėl vykdomosios bylos Nr. 0165/11/01037 sustabdymo nutraukta, nėra pateikta, dėl ko apeliacinės instancijos teismas dėl minėtos nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės nepasisako. Šioje byloje keliamas antstolio atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas pasisako.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0165/11/01037 duomenimis (vykdomoji byla Nr. 0165/11/01037, t. 1, b.l. 2-3, 5) nustatyta, kad antstolio N. A. kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininkės J. P. išieškotojo A. K. naudai pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-20225-285/2011, kuria buvo patenkinti A. K. reikalavimai ir nutarta priverstinai išieškoti iš J. P. 65 800 Lt sumą, 137 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą, taip pat nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių J. P. priklausantį turtą: 0,3002 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu - kiemo statiniais (tvora, šuliniu, lauko tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį ūkio pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį ūkio pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį ūkio pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį ūkio pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 24 d. raštu išieškotojas A. K. nurodė sutinkantis, kad pirmiausia skola būtų išieškoma iš įkeisto žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0165/11/01037, t. 1, b.l. 24). Antstolis N. A., vykdydamas vykdomąjį dokumentą, 2012 m. vasario 10 d. patvarkymu Nr. 0165/11/01037-20120210-1 (vykdomoji byla Nr. 0165/11/01037, t. 1, b.l. 28) paskyrė ekspertizę skolininkei J. P. nuosavybės teise priklausančio ir vykdomajame dokumente nurodyto priverstinai paduoti iš varžytynių nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Skolininkei J. P. nesutinkant su atliktos ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte - 53995,00 Lt, antstolis, esant teismo įpareigojimui (2012 m. gruodžio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2919-737/2012 (vykdomoji byla Nr. 0165/11/01037, t. 2, b.l. 2-3)), 2013 m. sausio 7 d. patvarkymu (vykdomoji byla Nr. 0165/11/01037, t. 2, b.l. 5-6) paskyrė pakartotinę ekspertizę pirmiau nurodyto skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti ir pavedė ekspertizę atlikti VĮ Registrų centras Kauno filialui. Ekspertizės aktu Nr. K-13-90 nustatyta, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dieną (2012-01-31) yra 65 000 Lt, iš jos: žemės sklypo – 54000 Lt, gyvenamojo namo – 10 200 Lt, likusių pastatų ir kitų statinių – iš viso 800 Lt (vykdomoji byla Nr. 0165/11/01037, t. 2, b.l. 22-62). Skolininkė J. P., nesutikdama ir su pakartotinės ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte, pateikė prieštaravimus dėl turto rinkos vertės nustatymo ir prašė paskirti dar vieną pakartotinę ekspertizę (vykdomoji byla Nr. 0165/11/01037, t. 2, b.l. 72), tačiau antstolis N. A. 2013 m. kovo 21 d. patvarkymu atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę (vykdomoji byla Nr. 0165/11/01037, t. 2, b.l. 75) atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (2012 m. liepos 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
CPK 681 straipsnyje nurodyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tuo atveju, jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, o taip pat tais atvejais, kai antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (2007 m. gegužės 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Nagrinėjamu atveju aktualiame CPK 682 straipsnyje, reglamentuojančiame ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo procese, nurodyta, kad papildoma ar pakartotinė ekspertizė gali būti skiriama tuo atveju, jei išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimas yra antstolio teisė, o ne pareiga, tačiau antstolis, atsisakydamas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, savo tokį sprendimą turi motyvuoti. Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininkės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininkės pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.
Atskirajame skunde teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik suinteresuotų asmenų, t. y. išieškotojo ir antstolio parodymais, paties ekspertizės akto neanalizavo ir jo iš esmės nevertino. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė CPK 177 straipsnio, 183 straipsnio ir 185 straipsnio reikalavimus, netinkamai įvertino ekspertizės akto teisingumą, nutartyje neatskleidė ir neištyrė ginčo esmės. Su nurodytais atsirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė konkrečiai nenurodė ir nedetalizavo, kokiu būdu buvo pažeisti paminėti CPK straipsniai, reglamentuojantys atitinkamai įrodymus, įrodymų tyrimą ir įrodymų vertinimą. Nesant nurodytų konkrečių aplinkybių dėl šių straipsnių pažeidimų, argumentų, kurie patvirtintų skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą esant pirmiau nurodytų straipsnių pažeidimų, negalima patikrinti nurodyto argumento pagrįstumo ir sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog teismas pažeidė minėtų straipsnių reikalavimus. Nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo spręsti skundžiamą teismo nutartį esant nepagrįstą. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, jog teismas rėmėsi vien tik suinteresuotų asmenų parodymais, o paties ekspertizės akto neanalizavo ir jo iš esmės nevertino, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininkei pareiškus prieštaravimus dėl turto vertinimo ekspertizės metu nustatytos turto vertės, teismas turėjo vertinti ekspertizės akto pagrįstumą ir išsamumą pareiškėjos pareikštų prieštaravimų kontekste, t. y. spręsti, ar antstolis pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos pateikti prieštaravimai nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto pagrįstumu ir teisėtumu, ką pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir padarė. Nesutiktina, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas rėmėsi vien tik suinteresuotų asmenų parodymais, kadangi, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausė tiek pareiškėjos, tiek kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, taip pat apklausė ir ekspertizę atlikusį ekspertą, dėl ko negalima sutikti, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė išimtinai remdamasis tik išieškotojo ir antstolio parodymais.
Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, jog eksperto išvada prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi nebuvo įvertintas žemės sklypo dydis, jo geografinė padėtis ir kitos aplinkybės, realiai didinančios žemės sklypo vertę. Pažymėtina, kad ekspertas nekilnojamojo turto objektą turi vertinti tokį, koks jis yra ekspertizės atlikimo metu, t. y. neatsižvelgdamas į tai, koks jis buvo praeityje ar koks galėtų būti ateityje. Vien ta aplinkybė, kad vertintas žemės sklypas gali būti padalintas į du ar daugiau žemės sklypų, negali lemti vertinamo objekto rinkos vertės, kadangi ekspertizės metu nurodytų aplinkybių nebuvo. Priešingu atveju, t. y. jei būtų atsižvelgiama į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susidarytų situacija, kai objektas būtų vertinamas remiantis ne objektyviais, realiai egzistuojančiais, o galimai numanomais ir menamais kriterijais, kas neatspindėtų tikrosios turto vertės. Pažymėtina, kad ir ekspertizės akte yra nurodyta, kad ekspertas pareiškė nuomonę ir turtą įvertino pagal turto apžiūrėjimo dienos būklę. Taip pat nesutiktina, kad atliekant ekspertizę nebuvo įvertintos aplinkybės, jog žemės sklypas yra gražioje, sveikoje ir patogioje vietoje, šalia (duomenys neskelbtini) pušyno ir vandens telkinio, kadangi visos nurodytos aplinkybės pažymėtos ekspertizės akte (vykdomoji byla Nr. 0165/11/01037, t. 2, b.l. 30-31). Analogiški argumentai nurodytini ir pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su aplinkybėmis dėl vandentiekio ir dujų trasos. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis, skirdamas pakartotinę ekspertizę, nurodė būtinai įvertinti skolininkės pateiktus duomenis apie ties sklypo riba pravestą miesto vandentiekį ir iki sklypo ribos atvestas gamtines dujų trasas. Nurodyti duomenys pažymėti ekspertizės akte, todėl laikytina, kad į juos buvo atsižvelgta nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę (vykdomoji byla Nr. 0165/11/01037, t. 2, b.l. 32). Sutinkant su pirmosios instancijos teismo, o taip pat antstolio pozicija pažymėtina, kad pareiškėjos minimi ąžuolai nėra savarankiški vertinimo objektai ir jų vertinti ekspertas neprivalėjo, be to, jokių duomenų apie minėtų medžių išskirtinę vertę, kuri sąlygotų galimai didesnę vertinamo žemės sklypo vertę, nėra pateikta. Taip pat sutinkant su antstolio atsiliepime nurodytais argumentais pažymėtina, kad vienam pirkėjui žemės sklype augantis ąžuolas būtų privalumas, o kitam – priešingai, – trūkumas, todėl teigti, kad būtent žemės sklype augantys ąžuolai didina žemės sklypo vertę yra nepagrįsta.
Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, jog nagrinėjamu atveju ekspertas taikė netinkamus nekilnojamojo turto vertinimo metodus, kad taikytas lyginamasis metodas buvo taikytas netinkamai, kadangi parinkti lyginamieji objektai yra ne visiškai panašūs, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokių konkrečių įrodymų kurie patvirtintų atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo vertinimo metodo taikymo ar netinkamai parinktų lyginamųjų objektų vertinimo pareiškėja nepateikė, byloje duomenų, kad atlikus turto vertinimą vadovaujantis kitu metodu ar kad parinkus kitus lyginamuosius objektus, kurie maksimaliai būtų panašūs į vertinamąjį objektą, būtų nustatyta didesnė nekilnojamojo turto rinkos vertė nei kad yra šiuo metu nustatyta, nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ekspertas išsamiai argumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju nebuvo taikytas pajamų metodas (vykdomoji byla Nr. 0165/11/01037, t. 2, b.l. 32), t. y. jog nėra patikimos nuomos sandorių duomenų bazės ir nors namų valdų nuomos praktika yra, tačiau nuomos sandoriai paprastai neregistruojami, o pasiūlos kainos gali labai skirtis nuo sandorių kainų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomosiose bylose esančios vertinto objekto nuotraukos pagrįstai leidžia abejoti galimybe šį nekilnojamojo turto objektą išnuomoti ar jį panaudoti kitokiu būdu pajamoms gauti. Taip pat pažymėtina, kad atliekant turto vertinimą nėra galimybių rasti ir palyginti identiškus objektus, kadangi bet kuriuo atveju bus tam tikrų skirtumų, kuriems įvertinti yra naudojami įvairūs pataisos koeficientai. Nagrinėjamu atveju atliekant ekspertizę buvo parinkti maksimaliai panašūs savo savybėmis lyginamieji objektai, tačiau juos lyginant buvo naudojami pataisos koeficientai, sudarantys galimybės maksimaliai tiksliai įvertinus lyginamuosius objektus nustatyti vertinamo objekto vertę. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos nurodytų žemės sklypų kaina skiriasi, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo netinkamai atliktas nekilnojamojo turto įvertinimas, kadangi, kaip matyti iš ekspertizės akto, buvo taikomi įvairūs pataisos koeficientai. Dar kartą pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės teisėtumu ir pagrįstumu, o kartu ir nustatyta turto rinkos verte.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo gauti antstolio N. A. pateikti duomenys apie tai, kad ginčo turto varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis dėl to, jog jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Sutiktina su antstolio nurodytu argumentu, jog tuo atveju, jei nustatyta ginčo turto rinkos vertė būtų pernelyg maža, pageidaujančių įsigyti tokį turtą atsirastų, todėl vien ta aplinkybė, kad varžytynėse nedalyvavo nei vienas asmuo, leidžia pagrįstai manyti, kad turto vertė yra nustatyta teisinga. Be to, apžymėtina, kad skolininkė, manydama, jog iš varžytynių parduodamo turto vertė yra didesnė nei kad nustatė ekspertas, remiantis CPK 704 straipsniu turėjo galimybę surasti pirkėją, kuris turtą įsigytų už jos nurodytą vertę, tokiu būdu vykdymo procese turtą parduodant skolininko pasiūlytam pirkėjui.
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis, atsisakydamas skirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir vadovavosi teisės normomis, kad pareiškėjos pateikti prieštaravimai nesudaro pagrindo abejoti atliktos ekspertizės ir nustatytos turto vertės teisingumu, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.