Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Altitudė ranga“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės 64 276,52 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (64 276,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 18 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, kreditorei Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Taip pat priteisė iš skolininkės 298 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

3. 2023 m. birželio 6 d. teisme gauti skolininkės prieštaravimai, kurie priimti teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi. Kreditorė informuota, kad ji ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo, atitinkantį Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11.1. Nurodė, kad iš byloje esančios 2023 m. gegužės 18 d. pažymos matyti, jog pašto siunta su procesiniais dokumentais skolininkei buvo įteikta 2023 m. gegužės 23 d. ir ginčo tarp šalių dėl to nėra. Darė išvadą, kad 20 dienų terminas prieštaravimams pateikti suėjo 2023 m. birželio 12 d.. Pažymėjo, kad skolininkas registruota pašto siunta (RE114789855LT) išsiuntė prieštaravimus 2023 m. birželio 12 d., o teisme jie buvo gauti 2023 m. birželio 14 d., todėl mano, kad skolininkas termino prieštaravimams pareikšti nepraleido.

11.2. Nurodė, jog nepaisant kreditoriaus teiginio, kad CPK nėra normos, reglamentuojančios, jog prieštaravimai turi būti išsamūs, būtina pažymėti, kad CPK nėra ir nė vienos normos, reglamentuojančios, kad prieštaravimai privalo būti neišsamūs. Teigia, jog yra priešingai, sisteminis CPK normų aiškinimas leidžia tvirtinti, kad prieštaravimų motyvų išdėstymas leidžia kuo patikimiausiai pasiekti CPK 7 straipsnio 2 d. nurodomus tikslus. Pažymi, jog kaip matyti iš šios bylos istorijos, ta aplinkybė, kad skolininkė rūpestingai ir laiku išdėstė savo atsikirtimus pagrindžiančius prieštaravimų motyvus, sudarė sąlygas kreditoriui apsispręsti atsisakyti ambicijos išieškoti pinigines lėšas iš skolininkės, nebetęsti bylinėjimosi, t. y. neinicijuoti ieškininės teisenos proceso prieš skolininkę, dėl ko tiek abi šalys, tiek ir Lietuvos Respublikos teismai buvo apsaugoti nuo nepagrįsto bylinėjimosi naštos.

11.3. Nurodė, kad skolininkas, teisės aktų jam suteiktu terminu, pateikė savo prieštaravimus dviem dokumentais (kurie vertintini kaip bendra prieštaravimų visuma): viename jų, t. y. 2023 m. birželio 6 d. prieštaravimuose (DOK – 16218), nurodė nesutinkantis su priimtu teismo įsakymu, kitame – 2023 m. birželio 12 d. prieštaravimuose (DOK-17097) – išdėstė šio nesutikimo motyvus. Pažymi, kad šie prieštaravimai nebuvo rengti savitiksliai, o rengti norint išvengti tolimesnių brangių teisminių ginčų, ir, skolininkės nuomone būtent toks sprendimas leido pasiekti, jog kreditorius ieškinio neteikė, kai 2023 m. birželio 29 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas.

11.4. Nurodė, kad teikiantis pareiškimą kreditorius turi įvertinti, kad skolininkas privalės teikti prieštaravimus, kuriems parengti galės pasitelkti teisinius resursus. Akcentavo, jog tai kokios apimties prieštaravimus teikti ir kiek teisinių resursų tam yra reikalinga, sprendžia skolininko statusą byloje turintis asmuo, įvertinęs bylos aplinkybes, kreditoriaus reiškiamų pretenzijų turinį. Atkreipė dėmesį, jog teismas skundžiama nutartimi išlaidas advokato pagalbai priteisė neviršydamas Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, taigi laikė, kad kreditoriaus argumentas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas skolininkės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-110-313/2016).

15. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, skolininkė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. pašto siuntos informaciją iš kurios matyti skolininkės parengtų prieštaravimų išsiuntimo teismui laikas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylą pateikta pašto siuntos informacija yra tiesiogiai susijusi su atskirajame skunde įrodinėjamomis aplinkybėmis, taip pat laikytina, jog skolininkės į bylą pridedamo naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl įvertinus, jog šio įrodymo pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinė instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas į bylą pateiktą pašto siuntos informaciją prie bylos pridėti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi priėmė teismo įsakymą kuriuo priteisė iš skolininkės 64 276,52 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų. 2023 m. birželio 6 d. teisme gauti skolininkės prieštaravimai, kurie priimti teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi. Kreditorė informuota, kad ji ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. 2023 m. birželio 14 d. teisme gauti 2023 m. birželio 12 d. skolininkės prieštaravimai kurie priimti teisėjos 2023 m. birželio 14 d. teisėjos rezoliucija, išaiškinant skolininkui, kad jo gauti prieštaravimai buvo priimti 2023-06-07 nutartimi, o kreditoriui nustatytas terminas ieškiniui pateikti, dar kartą pateikti prieštaravimai, nepriklausomai nuo jų turinio apimties, procesinės eigos nekeičia, nes, priėmus ieškinį, skolininkas (atsakovas) teiks byloje atsiliepimą. Plungės apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi konstatavo, kad per nustatytą terminą kreditorius ieškinio teismui nepateikė, todėl pareiškimą laikė nepaduotu, o Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. teismo įsakymą panaikino. 2023 m. liepos 19 d. skolininkė pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo, kuriuo prašo priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir priteisti skolininkės naudai iš pareiškėjos 1 258,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai.

17. Atskiruoju skundu pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildoma nutartimi, kuria skolininkei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos po to kai Plungės apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi panaikino Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. teismo įsakymą, o pareiškėjos pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės laikė nepaduotu. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino civilinio proceso įstatymo nuostatas, kadangi CPK nėra jokios normos reglamentuojančios, jog prieštaravimai turi būti išsamūs (CPK 439 straipsnis). Be to, pareiškėjos teigia, kad skolininkas neprivalėjo teikti prieštaravimų antrą kartą, nepaisant prieštaravimų turinio.

18. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą pabaigus ne teismo sprendimu, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog skolininkei dėl teismo įsakymo bei kreditoriaus pareiškimo pareiškus prieštaravimus, tačiau kreditorei per teismo nustatytą terminą ieškinio nepateikus, yra pagrindas išvadai, jog kreditorės vertinimu, reikalavimas dėl skolos priteisimo bent jau šioje byloje neturi perspektyvų, priešingu atveju pareiškėjos veiksmai neatitiktų apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalono.

20. Nors pareiškėja atskiruoju skundu pagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad pareiškimą laikius nepaduotu, tai neužkerta kelio kreditoriui teikti ieškinį bendra ginčo teisenos tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog procesas šioje byloje yra užbaigtas, o susidariusią situaciją vertinant per priežasties teorijos prizmę, laikytina, jog šioje byloje pareiškėjai iniciavus procesą, o vėliau per nustatytą terminą nepateikus ieškinio, yra pagrindas išvadai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl pareiškėjos kaltės, todėl ji jas privalo atlyginti.

21. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog CPK nėra jokios normos reglamentuojančios, kad prieštaravimai turi būti išsamūs ir panašiai (CPK 439 straipsnis). Šiuo atveju akcentuotina, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai pasirinkti kokiu būdu ginti savo teises, o riboti jo argumentų apimties teismas neturi teisės. Kiekvienas asmuo skirtingas situacijas supranta ne vienodai, todėl šiuo atveju teigti, kad skolininkė teikdama išsamius argumentuotus prieštaravimus piktnaudžiavo savo teisėmis, nėra pagrindo. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, jog procesinės teisės normos neįpareigoja asmenų teikti neišsamius prieštaravimus, todėl atskirojo skundo argumentas, jog CPK nėra jokios normos reglamentuojančios, kad prieštaravimai turi būti išsamūs, atmestini kaip nepagrįsti.

22. Atskiruoju skundu be kita ko teigiama, kad skolininkė pateikė prieštaravimus dėl 2023 m. gegužės 18 d. teismo įsakymo du kartus. Mano, kad 2023 m. birželio 7 d. teismo nutartimi priėmus 2023 m. birželio 6 d. prieštaravimus, procesiškai nebuvo būtinumo teikti antrus 2023 m. birželio 12 d. prieštaravimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytu skundo argumentu. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad teismo įsakymo paskirtis – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tai reiškia, jog įstatymų leidėjas, numatydamas asmenims teisę supaprastinto proceso tvarka apginti savo pažeistas teises, akcentavo proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės nei teikti pakartotinius prieštaravimus, nei prieštaravimų papildymus, kadangi pareiškėjui pateikus ieškinį, skolininkas turės teisę pasisakyti reikšdamas atsiliepimą į ieškinį. Darytina išvada, kad pakartotinių, ar papildomų prieštaravimų teikimas šiuo atveju nėra suderinamas su teismo įsakymo paskirtimi, todėl sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tokius papildomus prieštaravimu priimti.

23. Vertinant aplinkybes, ar pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis (475 Eur) yra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, jog 2023 m. birželio 12 d. skolininkės pateikti prieštaravimai neturėjo būti priimti, akcentuotina, jog šiuo atveju būtina įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių. Nagrinėjamu atveju aktualus 2022 m. ketvirto ketvirčio (paslaugos buvo teikiamos 2023 metų birželio mėnesį, tai yra 2023 metų antrąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 1900,30 Eur. Rekomendacijų 8.7 punkte nustatyta, jog už skolininko prieštaravimą dėl kreditoriaus pareiškimą koeficientas yra 0,25, kas reiškia, jog maksimalus galimas priteisti išlaidų dydis už skolininko prieštaravimą dėl kreditoriaus pareiškimo sudaro 475 Eur.

24. Akcentuotina, jog skolininkė, prašydama priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą pateikė 2023 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AACH 104. Šioje sąskaitoje nurodytas suteiktų paslaugų teisinis pobūdis, t. y. susipažinimas su c.b. eL2-3385-884/2023 medžiaga ir 2023 m. birželio 12 d. prieštaravimų parengimas. Kaip minėta už 2023 m. birželio 12 d. prieštaravimų parengimą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir 2023 m. birželio 6 d. prieštaravimus taip pat parengė skolininkės atstovė, sutiktina, jog dėl šio procesinio dokumento parengimo bylinėjimosi išlaidos realiai buvo patirtos. Dar daugiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į ieškovės pareiškimą iš kurio matyti, kad prie pranešimo buvo pridėti papildomi įrodymai, t. y. 2019 m. spalio 11 d. Statybos rangos sutartis Nr. A62-210/19 – 23 lapai; 2020 m. gegužės 29 d. papildomas susitarimas Nr. A62-63/20 – 12 lapų; 2021 m. balandžio 21 d. sąskaita faktūra Nr. 1034809 – 1 lapas; el. laiškai, kuriais skolininkė buvo papildomai informuota apie skolą – 6 lapai; Pranešimas apie įsiskolinimą – 1 lapas. Tai reiškia, kad skolininkės atstovas turėjo susipažinti bei išanalizuoti nurodytus įrodymus, suderinti su klientu bendrą poziciją, todėl akivaizdu, jog tokių veiksmų atlikimui reikalingi papildomi resursai bei laikas, dėl ko skolininkė neabejotinai patyrė bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (pareiškimo turinį bei kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų apimtį) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudarė 475 Eur ne tik kad neviršija Rekomendacijose priteisto rekomenduojamo maksimalaus dydžio, tačiau ir nelaikytinos nepagrįstai per didelėmis, todėl jas mažinti ar jų nepriteisti nėra teisinio pagrindo.

25. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamai vertino pakartotinių rašytinių paaiškinimų priėmimo tvarką, tačiau priėmė iš esmės teisingą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28. Byloje gautas skolininkės 2023 m. rugpjūčio 25 d. prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudarė 393,25 Eur bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. lėšų pervedimo nurodymą iš kurio matyti, kad skolininkė sumokėjo atstovui nurodytą sumą pinigų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, skolininkės atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į atskirąjį skundą perengimą, taip pat į tai, kad atskirasis skundas buvo atmestas, konstatuoja, jog skolininkės prašoma priteisti 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš atsakovės priteistina 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

29. Pareiškėja bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisti neprašė, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Altitudė ranga“ iš pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.