Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D. (M. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis specialistu (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. (M. D.) viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: M. D. 2019 m. vasario 13 d., apie 16.20 val., Vilniuje, Ozo gatvėje esančioje autobusų stotelėje „Licėjus“, prie degalinės VIADA, adresu Ozo g. 12, Vilniuje, priėjęs prie automobilio „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atidaręs automobilio dureles, kumščiu sudavė tris smūgius automobilyje sėdėjusiam nukentėjusiajam S. Ž. į galvą, jam bandant išlipti iš automobilio ir pastačius kairę koją, M. D. du kartus automobilio durelėmis trenkė nukentėjusiajam S. Ž. per kairės kojos blauzdą, padarydamas kairės blauzdos poodinę kraujosruvą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais M. D. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados dėl nusikalstamos veikos vertinimo

S. Ž. 2019 m. kovo 1 d. pareiškime nurodoma, kad 2019 m. vasario 13 d., apie 16.20 val., Ozo g. 10, prie BMW salono, įvyko incidentas. Jis vyko automobiliu Citroen, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo mama, automobilis vairuojamas iš dešinės pusės, mama atvyko su juo iš Anglijos. Išsukus į Ozo gatvę, įvažiuojama į autobusų liniją, mama, rodydama posūkį į kairę, iš lėto laukė galimybės įvažiuoti tarp automobilių, stovinčių gretimoje linijoje, priekyje tuo metu degė raudona šviesoforo lemputė. Iš paskos dideliu greičiu atvažiavo automobilis Audi Q7, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris labai agresyviai elgėsi, privažiavo prie pat jų automobilio, nesilaikydamas saugios distancijos, blyksėdamas ilgomis šviesomis, spausdamas garsinį signalą, mama negalėjo pasitraukti, nes greta automobiliai vis dar stovėjo. Lėtai jie [S. Ž. su motina] judėjo į priekį, kai tik užsidegė žalia šviesoforo šviesa, norėjo Audi Q7 automobilį praleisti, tačiau jis greitai juos aplenkė iš kairės sudarydamas avarinę situaciją ir du kartus užtverdamas jiems kelią. Sustabdęs automobilį, [vairuotojas] pribėgo prie jų, atidarė kaires dureles ir daužė jį [S. Ž.] kumščiais į galvą. Nuo pirmo smūgio apsvaigęs parkrito į dešinę vairuotojo pusę, kojos išlindo iš mašinos, jis vis bandė atsistoti, tuo metu jis automobilio durelėmis pradėjo daužyti kojas. Žmogus atrodė apimtas afekto būsenos, jo sustabdyti buvo neįmanoma, bet neištarė nei žodžio. Mama išlipusi iš automobilio pradėjo šauktis pagalbos ir tik po žodžių „filmuokit“, jis [Audi automobilio vairuotojas] nuskubėjo į savo automobilį ir vėl agresyviai kirsdamas visas juostas greitai nuvažiavo. Po įvykio buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba (8 – 9 b. l.).

2019 m. kovo 5 d. apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir fotografuota įvykio vieta, Ozo gatvėje, viešojo transporto stotelė „Licėjus“ (11 – 14 b. l.).

2019 m. gegužės 15 d. akistatos tarp M. D. ir S. Ž. protokole nurodoma, kad S. Ž. parodė, jog priėjęs prie automobilio M. D. atidarė kairės pusės keleivio dureles, sudavė smūgius į galvą. Nei prieš jam trenkdamas, nei po smūgių jam nieko nepasakė. Jam smūgiavo dešine ranka, pataikyta į viršugalvį, buvo suduota du kartus, suduota delnu. Durimis per koją buvo suduota tris kartus. Po smūgių į galvą, jis bandė išlipti iš mašinos. Jis pastatė kairę koją iš mašinos ir tuo metu durimis jam buvo tris kartus trenkta per koją, per blauzdą. Jis nerodė iš paskos važiuojančio automobilio Audi vairuotojui M. D. necenzūrinių gestų (vidurinio piršto). Automobilis Audi, aplenkęs jų automobilį Citroen, staigiai du kartus stabdė, sukeldamas avarinę situaciją, Tokiu būdu jis privertė juos sustoti. Negali pasakyti, kiek laiko truko konfliktas nuo durelių atidarymo ir uždarymo, nes nežiūrėjo į laikrodį. Smūgiai buvo suduoti greitai, laiko negali nurodyti. Nuo smūgių gynėsi kaire ranka, bandydamas užsidengti galvą. Nesitikėjo, kad smūgiuos, tikėjosi, kad norės pasikalbėti. Pataikė į galvą, į ranką nepataikė. Po patirtų smūgių matomų žymių ant galvos neliko, bet galva svaigo. Nuo konflikto pabaigos iki pareiškimo surašymo praėjo maždaug 15-20 minučių, atvažiavus policijos pareigūnams. Policija buvo iškviesta nuvažiavus į Akropolio aikštelę. Po suduotų smūgių jis norėjo išlipęs iš automobilio sustabdyti asmenį bei nutraukti ginčą. Kai jis lipo iš automobilio, įtariamasis buvo prie automobilio ir laikė už durelių, todėl jis nespėjo išlipti, jam durelėmis buvo sutrenkta koja. Kadangi asmuo pats nenustojo žaloti jo bei jų automobilio, reikėjo imtis veiksmų. Tokioje situacijoje nejautė baimės jausmo, kilo panika. Konflikto metu vairuotoja atidariusi dureles kvietė pagalbos, šaukė asmenims, kurie buvo stotelėje. S. Ž. teigimu, niekas nepadėjo (64 – 66 b. l.)

2019 m. gegužės 15 d. akistatos tarp M. D. ir S. Ž. protokole nurodoma, kad įtariamasis M. D. parodė, kad jis nesmūgiavo, jis atidarė duris ir pasakė „kas čia per rankų gestai, ar žino, kad už tai baudžiama“. Smūgių nebuvo. Jis jam pasakė „kas čia per rankų gestai, ar žino, kad už tai baudžiama“, smūgių nesudavė. Po jo pastabų prieš jį sėdintis asmuo [S. Ž.] rėkė eiti iš čia, norėjo lipti iš mašinos. Jis atrėmė dešine ranka jam į kairį petį neleisdamas išlipti iš automobilio, kad nekiltų didesnis konfliktas. Jis, kai stūmė į mašiną, bandė uždaryti duris. Jis žiūrėjo jam į veidą ir nematė, kad jis buvo pastatęs koją. Kai važiavo, jam reikėjo staigiai stabdyti, jis paspaudė garsinį signalą. Jis pamatė, kad vairuotoja - moteris, o keleivis atsisukęs jam rodė necenzūrinį gestą - vidurinį pirštą. Mašinos langai netamsinti, todėl jis gerai matė važiuodamas iš paskos. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis pradėjo važiuoti, stotelėje, kuri yra 10 metrų nuo sankryžos, sustojo įjungęs avarinį signalą. Automobilis Citroen pats sustojo iš paskos jo automobiliui (64 - 66 b. l.).

2019 m. kovo 6 d. S. Ž. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo metu pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas automobilis, kuriuo nuvažiavo asmuo, bei sužalota koja (26 – 28 b.l.).

M. D. viso proceso metu neigė savo kaltę ir aiškino, jog būtent S. Ž. vairuojamas automobilis, išvažiavęs iš šalutinio kelio, einančio nuo Siemens arenos į Ozo gatvę, užkirto jam kelią, nes neatidžiai išvažiavo į pagrindinį kelią, dėl ko jis buvo priverstas stabdyti, matė, kad automobilis angliškas, su vairu dešinėje, kad jį vairavo moteris, bet pretenzijų jai neturėjo. Kaltinamasis aiškino, kad pretenzijų turėjo nukentėjusiajam S. Ž. dėl jo jam per galinį automobilio langą parodyto necenzūrinio gesto (vidurinio piršto), todėl, kaip buvęs pareigūnas, jautė pareigą jaunuolį sudrausminti ir dėl to, pervažiavęs sankryžą, sustojo Licėjaus stotelėje. Kadangi matė, jog už jo stotelėje sustojo ir Citroen automobilis, išlipęs nuėjo pasikalbėti su jaunuoliu, atsidarė dureles, keleiviui pasakė „Ar žinai, kad už tokius gestus baudžiama“, savo ranką atrėmė keleivį už peties, kad šis neišliptų, nes jaunuolis pradėjo rėkti „ko nori, eik iš čia“. Kadangi matė, jog jaunuolis jo nesupranta, nutarė toliau nebesiaiškinti, norėjo uždaryti dureles, tačiau jos neužsidarė, todėl dar kartą jas bandė uždaryti.

Teismas, analizuodamas kaltinamojo M. D. parodymus, sprendžia, kad jie iš esmės yra paneigti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, tam tikros kaltinamojo įvardijamos aplinkybės prasilenkia su logika, todėl teismo yra vertinami kaip neatitinkantys faktinių aplinkybių ir pripažįstami kaltinamojo gynybine versija.

M. D. kaltę įrodo nukentėjusiojo S. Ž. ir liudytojos S. Ž. parodymai: S. Ž. ir S. Ž., tiesiogiai dalyvavusi nagrinėjamame įvykyje, nuosekliai ir aiškiai viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme papasakojo įvykio aplinkybes. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti teismui tiesą sakyti prisiekusiais nukentėjusiuoju S. Ž. bei jo motina, liudytoja S. Ž., nes, pirma, nebuvo nustatytas joks jų asmeninis priešiškas, konfliktiškas ryšys su kaltinamuoju M. D., kas leistų manyti, jog nukentėjusysis ir liudytoja apkalba kaltinamąjį, ir, antra, kaip minėta, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos parodymai yra nuoseklūs ir labai aiškūs. S. Ž., tą pačią dieną, nedelsiant po įvykio 2019 m. vasario 13 d., pagal jos iškvietimą atvykusiai patrulei I. K. įvardijo esmines konflikto aplinkybes, papasakojo tai, kad automobilio Audi, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas agresyviais būdais jai rodė, kad ji greičiau persirikiuotų, aplenkė ją sankryžoje ir užstojo kelią jos automobiliui, dėl ko ji irgi buvo priversta sustoti. S. Ž. jau pirminio kontakto su pareigūnais metu įvardijo, kad Audi automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio, priėjo prie jos transporto priemonės ir, atsidaręs kairės pusės – keleivio, kadangi ji vairavo anglišką automobilį su vairu dešinėje – dureles, mušė jos sūnų S. Ž., daužė į galvą, o sūnui bandant išlipti iš automobilio, durelėmis daužė jo koją. Vėliau tas pačias esmines aplinkybes liudytoja S. Ž. taip pat parodė apklausiama tyrėjo ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme. Analogiškai nuosekliai įvykio aplinkybes pasakojo ir nukentėjusysis S. Ž.: tiek rašytiniame 2019 m. kovo 1 d. pareiškime Vilniaus miesto 1 policijos komisariato viršininkui (8 b. l.), tiek 2019 m. kovo 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu S. Ž. įvardijo tas pačias aplinkybes: kad su motina S. Ž. išvažiavo iš šalutinio keliuko į Ozo gatvę, kad automobilį vairavo jo motina, kuri rodė kairį posūkį ir laukė galimybės persirikiuoti į eismo juostą iš autobusams skirtos juostos, kad už jų sustojo ir jiems garsiniu signalu bei šviesomis agresyviai signalizavo automobilio Audi vairuotojas, kuris sankryžoje jo motinos vairuojamą automobilį aplenkė iš kairės pusės ir du kartus staigiai stabdė blokuodamas jiems kelią, kad išlipęs iš savo automobilio Audi vairuotojas priėjo prie jo, atsidarė dureles ir nieko nesakydamas kelis kartus smūgiavo nukentėjusiajam į viršugalvį, tada kelis kartus trenkė durelėmis per jo kairę koją.

Teismas, analizuodamas M. D. teiginius, jog jis sustojo, išlipo iš savo automobilio tik dėl to, kad norėjo paaiškinti S. Ž., jog negalima rodyti necenzūrinių gestų, nukentėjusiuoju, atkreipia dėmesį, kad pirma, tiek pats S. Ž., tiek liudytoja S. Ž. kategoriškai paneigė, kad S. Ž. rodė kokį nors necenzūrinį gestą M. D. apskritai. Antra, M. D. net keletą kartų duodamas parodymus įvardijo, jog norėjo sudrausminti S. Ž. būtent dėl to, kad yra buvęs pareigūnas, į teismo klausimą atsakė dirbęs Vadovybės apsaugos departamente, kas reiškia, jog M. D. tarnybą atliko specializuotame padalinyje (duomenys apie jo darbą Vadovybės apsaugos departamente nepateikiami byloje esančiame oficialiame Sodros duomenų bazės išraše apie M. D. darbo istoriją), kurio pareigūnų funkcijos yra saugoti aukščiausius šalies pareigūnus, todėl logiška, kad toks pareigūnas turi būti atsparus menkaverčiam išoriniam poveikiui, nekreipti dėmesio į provokacijas bei mažai reikšmingus trukdžius, o bet kokiais aktyviais veiksmais privalo reaguoti tik tada, kai gresia realus pavojus jo saugomiems asmenims. Dėl šių priežasčių teismo neįtikina M. D. teiginiai, jog neva S. Ž. parodytas nepadorus gestas buvo toks esmingai svarbus, dėl kurio reikėjo keisti tos dienos planus ir važiavimo maršrutą, sustoti viešojo transporto stotelėje ir vakarinės transporto spūsties metu auklėti pirmą kartą gyvenimą sutiktą asmenį. Trečia, kaip minėta, šioje byloje nagrinėjama situacija įvyko darbo dienos, ketvirtadienio, popietę, apie 16.20 val., Ozo gatvėje tokiu metu esant intensyviam eismui ir formuojantis vakarinei transporto spūsčiai (tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja patvirtino, kad formavosi transporto spūstys, o viešojo transporto stotelėje „Licėjus“ buvo nemažai žmonių), todėl nelogiška, kad Žilinskai, važiavę pas draugus stebėti pelėdų, savo noru sustojo viešojo transporto stotelėje, ką iš esmės daryti draudžia Kelių eismo taisyklės.

Nukentėjusysis ir liudytoja pabrėžė, kad kaltinamasis M. D. stotelėje užblokavo jų automobilį, dėl to jie nebegalėjo niekur pajudėti, o priėjęs prie jų ir atsidaręs jų automobilio dureles nepasakė nei vieno žodžio, pradėjo smūgiuoti S. Ž. į galvą, nuo ko S. Ž. pasviro į motinos pusę. Šie nukentėjusiojo ir liudytojos teiginiai paneigia kaltinamojo M. D. teiginius, kad vyko pokalbis tarp jo ir nukentėjusiojo.

S. Ž. kairės kojos sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-03-14 specialisto išvada Nr. G 844/2019 (01), kurioje nurodoma, kad S. Ž. nustatyta kairės kojos blauzdos poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatyto sužalojimo vietoje požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą neužfiksavo (46 – 47 b.l.).

Viešojo transporto stotelė, kurioje kaltinamasis M. D. sudavė smūgius nukentėjusiajam S. Ž., be jokios abejonės, yra vieša vieta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami, jokių tarpusavio ryšių, juolab, ankstesnių konfliktų, nesutarimų neturėjo. Teigtina, kad M. D. sukėlė konfliktą dėl menkavertės priežasties, fizinio smurto panaudojimas prieš S. Ž. peržengė bet kokias tinkamas konflikto sprendimo ribas, todėl buvo neabejotinai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusiojo S. Ž. atstovas pagal pavedimą advokatas E. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo S. Ž. priteisti 2000 eurų dydžio neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (pavyzdžiui, nutartis Nr. 2K-68/2008), jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo M. D. smurtiniai veiksmai prieš S. Ž., atlikti viešoje vietoje, turėjo neigiamų pasekmių nukentėjusiojo S. Ž. sveikatai, pakeitė įvykio vakaro planus, kelių dienų po įvykio planus, sukėlė pagrįstą baimę dėl anksčiau patirto nelaimingo atsitikimo galinčių atsinaujinti ar paūmėti sveikatos sutrikimų, tačiau esminių ilgalaikių neigiamų pokyčių S. Ž. gyvenime nesukėlė, kadangi jis toliau tęsia darbą, nėra duomenų, kad toliau gydytųsi būtent M. D. sukeltų sužalojimų pasekmes.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisėtų interesų ir lūkesčių pusiausvyrą, į Lietuvos teismų suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), sprendžia, kad S. Ž. ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas iš dalies, todėl nukentėjusiojo S. Ž. prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 550 eurų.

Dėl išlaidų už advokato paslaugas

Nukentėjusiojo atstovas pagal pavedimą prašo priteisti išlaidas už teisines paslaugas. Byloje pateiktas pavedimo mokėjimo kvitas patvirtina, kad S. Ž. sumokėjo savo atstovui advokatui iš viso 200 eurus už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme. Atsižvelgiant į byloje vykusių posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą, tokia proceso išlaidų suma laikytina pagrįsta, todėl prašymas tenkintinas, iš kaltinamojo M. D. nukentėjusiajam S. Ž. priteistina 200 Eur (BPK 106 straipsnis).

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, M. D. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas. Kaltinamasis yra saistomas tvirtų socialinių saitų – gyvena šeimoje, turi mažametį vaiką, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, darbingas ir dirbantis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

BK 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 50 iki 2000 MGL dydžio. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis, protingumo ir teisingumo principais bei teisingo nubaudimo kriterijais ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam M. D. skirtinas dydis, viršijantis baudos bausmės minimumą. Teismo vertinimu, 80 MGL dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė darbingo amžiaus kaltinamajam. Parinkdamas baudos bausmės sumokėjimo valstybei terminą, teismas atsižvelgia į išvardintas aplinkybes ir sprendžia, kad užtikrinant teisėtų lūkesčių pusiausvyrą nustatytinas ilgesnis nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas baudos bausmės atlikimo (baudos sumokėjimo) terminas, teigtina, kad 6 (šešių) mėnesių terminas baudai sumokėti bus proporcingas ir nesuvaržys kaltinamojo labiau nei pakaktų bausmės tikslams pasiekti.

Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. D. (M. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 80 (aštuoniasdešimties) MGL, kas sudaro 4000 EUR (keturis tūkstančius eurų), dydžio baudą.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo S. Ž. atstovo pagal pavedimą civilinį ieškinį ir iš M. D. S. Ž. naudai priteisti 550 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti nukentėjusiojo S. Ž. atstovo pagal pavedimą prašymą ir priteisti iš kaltinamojo M. D. S. Ž. 200 Eur (du šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato pagalbą.

I. M. D., kad bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

M. D. taip pat išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.