Klaipėdos apygardos teismo nutartis, eB2-665-618/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-15
Bylos Nr.: eB2-665-618/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00129-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Larisa Šimanskienė
Suinteresuotas asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

3.4.4.5.4Kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimas

Civilinė byla Nr. eB2-665-618/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00129-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. lapkričio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ nemokumo administratoriaus D. J. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Dydis“ nemokumo administratorius kreipėsi į teismą prašydamas teismo nustatyti įmonės turto (reikalavimo teisės) į skolininkės J. P. 52 000 Eur skolą pardavimo (realizavimo) tvarką: 1) pasiūlyti skolininkei sumokėti (parduoti skolą) 50% (26 000 Eur), sumokant pinigus per 10 dienų; 2) skolininkei J. P. nesutikus arba nesumokėjus pinigų per nurodyta terminą, pardavinėti reikalavimo teisę 4 varžytynėse už 70, 60, 50, 40 procentų nuo nominalios vertės. Nepardavus varžytynėse, parduoti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, skelbiant svetainėje skelbiu.lt, pasiūlymus renkant 7 dienas. Nepardavus, reikalavimo teisę nurašyti. Nemokumo administratorius nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 26 d. įvyko ketvirtas BUAB „Dydis“ kreditorių susirinkimas. Darbotvarkėje buvo klausimas dėl turto (reikalavimo teisės) į skolininkės J. P. 52 000 Eur skolą pardavimo. Nemokumo administratorius nurodė, jog teikė du variantus: pasiūlyti skolininkei sumokėti (parduoti skolą) 50 proc. (26 000 Eur), sumokant pinigus per 10 dienų arba pardavinėti reikalavimo teisę 4 varžytynėse už 90, 70, 50, 30 procentų nominalios vertės. Kreditoriai balsų dauguma nepritarė nei vienam iš nemokumo administratoriaus teiktų pasiūlymų. Nemokumo administratorius pažymėjo, jog reikalavimo teisę siūlo parduoti jau 4 kartą, tačiau kiekvieną kartą kreditoriai nepriima jokio sprendimo bei nepasiūlo jokio varianto. „Prieš“ visada balsuoja didieji kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV). Visi kiti kreditoriai iš principo pritaria vienam ar kitam pasiūlytam variantui. Nurodė, jog visi kreditorių įpareigojimai buvo įvykdyti. Nemokumo administratorius pateikė paskolų sutartis, pateikė išvadą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pateikė išvadą apie galimybę bylinėtis ir to galimas pasekmes, informavo kreditorius apie jų pačių teisę ir galimybę ginti savo interesus, tame tarpe ir teisę kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, jeigu kreditoriai laiko, kad sandoriai atitinka tokius požymius ar jeigu kokie nors kiti kreditorių interesai buvo pažeisti. Iki šios dienos kreditoriai vengia priimti sprendimą dėl turto (reikalavimo teisės) pardavimo (realizavimo), o taip pat ir nesikreipė į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ar dėl restitucijos taikymo. Tai yra daugiau nei 8 mėnesiai kaip nepriimamas joks sprendimas. Toks kreditorių elgesys galėtų būti laikomas piktnaudžiavimu kreditorių teisėmis ir bankroto bylos vilkinimu. Atkreipia dėmesį, kad skolos grąžinimo terminas dar nesuėjęs, todėl nemokumo administratorius neturi teisės ir pagrindo imtis kokių nors veiksmų dėl skolos išieškojimo, pvz. siūlymo skolininkei geruoju grąžinti skolą per kreditoriams priimtiną protingą terminą, o taip pat, bankroto procesas nėra išieškojimo procesas. Kreditorių nurodymai „inicijuoti teisminius procesus dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo“ administratoriui nėra teisėti, privalomi.

Atsiliepimas

2. Skundas priimtas, išsiųstas suinteresuotiems asmenims VMI ir VSDFV, nemokumo administratorius įpareigotas skundo kopiją su priedais pateikti visiems kreditoriams, išaiškinti teisę pateikti atsiliepimą, nustatytas terminas atsiliepimui pateikti.

3. Teisme 2024 m. rugsėjo 9 d. gautas suinteresuoto asmens VMI atsiliepimas, kuriuo minėta įmonės kreditorė prašo netenkinti nemokumo administratoriaus skundo. Nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreditorė VMI susirinkimo 1 ir 2 darbotvarkės klausimais balsavo „Prieš“, nes iš pridedamų paskolos sutarčių, pastarosios gali būti traktuojamos kaip pažeidžiančios kreditorių interesus. VMI vertinimu kreditorių interesai šiuo atveju gali būti ginami inicijuojant teisminius procesus dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo. Skolininkei J. P. nesutikus įsiskolinimų grąžinti geranoriškai (suteiktų paskolų grąžinti per racionalų, kreditoriams priimtiną terminą) VMI siūlė inicijuoti teisminius procesus dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo. Nemokumo administratorius nenorą kreiptis į teismą motyvuoja tuo, kad paskolos sutartis su J. P. sudaryta 2020 m. sausio 22 d., sutarties pakeitimas dėl grąžinimo termino sudarytas 2023 m. liepos 15 d. Nuo pat įmonės įkūrimo, tiek akcininkė J. P. skolino įmonei pinigus, tiek ir įmonė skolino lėšas daugybę kartų. Atsižvelgiant į paskolų istoriją ir sudarytos sutarties datą, negalima teigti, kad paskolos sutartis pažeidė kreditorių interesus. Ginčijant sandorį, bylinėjimasis gali trukti iki 2 metų, tačiau, net ir sulaukus palankaus teismo sprendimo arba sulaukus paskolos sutarties pabaigos, labiausiai tikėtina, kad paskola nebūtų grąžinta geranoriškai. Taip pat teigia, kad reikia įvertinti ir tai, kad inicijavus actio Pauliana bylą, galimas ir nepalankus administratoriui ir kreditoriams teismo sprendimas. Tokiu atveju, būtų ne tik sugaištas laikas, bet ir patirtos didelės išlaidos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nemokumo administratorius mano, kad pats geriausias variantas kreditoriams ir realus variantas skolininkei, būtų pasiūlyti gražiuoju nusipirkti skolą. Tokio varianto teigiami dalykai: iš karto atgaunama ženkli skolos dalis, neužsitęsia bankroto byla, nesiveliama į rizikingą bylinėjimąsi ir galimai nepatiriama dėl to išlaidų, reikalavimo teisė nepardavinėjama už mažą kainą. Neigiamas dalykas – atgaunama ne visa skola. Kaip nurodo nemokumo administratorius, jis apklausė keturias skolas superkančias įmones. Nei viena įmonė negali pasiūlyti bent pusės skolos sumos. VMI nesutinka su tokiu nemokumo administratoriaus situacijos vertinimu. Administratoriaus pasiūlymas pasiūlyti skolininkei sumokėti (parduoti skolą) 50 proc. (26 000 Eur), sumokant pinigus per 10 dienų esant šiandieninei faktinei situacijai nebus įgyvendintas, nes skolininkė prasitęsė paskolos sutartį iki 2025 m., nes neketina ar negali skolos grąžinti einamuoju laikotarpiu, taigi jau iškarto aišku, kad skolininkė, žinodama, kad įmonė bankrutuoja ir būdama susipažinusi su bankroto procesu, galimai siekdama išvis išvengti skolos mokėjimo, nesutiks mokėti administratoriaus siūlomos sumos iš karto per 10 d. laikotarpį. Kaip savo skunde nurodo nemokumo administratorius skolos gali būti parduotos ir vos už kelis šimtus. Nemokumo administratoriaus kitas pasiūlymas skolininkei nesutikus arba nesumokėjus pinigų per nurodyta terminą, pardavinėti reikalavimo teisę 4 varžytynėse už 70, 60, 50, 40 procentų nuo nominalios vertės, o nepardavus varžytynėse, parduoti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, skelbiant svetainėje skelbiu.lt, pasiūlymus renkant 7 dienas, nepardavus, reikalavimo teisę nurašyti. Toks nemokumo administratoriaus pasiūlymas taip pat neatitinka VMI kaip kreditorės interesų, nes iš esmės lemtų tai, kad kreditoriai iš viso jokių pinigų neatgautų, o skola skolininkei J. P. būtų nurašyta. Įvertinus tai, kad pirminis paskolos gražinimo terminas buvo 2024 m. gruodžio 31 d. ir tik pradėjus UAB „Dydis“ bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą 2023 m. liepos 15 d. terminas pratęstas iki 2025 m. gruodžio 31 d., t. y. jau žinant, kad įmonė yra skolinga kreditoriams ir skolų apmokėjimui iš esmės neturi pinigų, galima daryti prielaidą, kad toks sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Būtent todėl VMI siekdama maksimaliai apginti savo, kaip kreditorės interesus, siūlo nemokumo administratoriui, VMI manymu, geriausią šioje situacijoje variantą, t. y. skolininkei J. P. nesutikus įsiskolinimų grąžinti geranoriškai (suteiktų paskolų grąžinti per racionalų, kreditoriams priimtiną terminą) inicijuoti teisminius procesus dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo. VMI nuomone, nemokumo administratoriaus teiginiai dėl siūlymo inicijuoti teisminius procesus dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo kaip neteisėtų jo atžvilgiu yra atmestini kaip nepagrįsti. Nei Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), nei kiti teisės aktai nedraudžia ar kitaip apriboja nemokumo administratoriui teisės kreiptis į teismą dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo. Netgi priešingai — tai yra nemokumo administratoriaus pareiga. Be to, tos aplinkybės, jog nemokumo administratoriaus nuomone, kreditorių siūlymas kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, netikslingas, rizikingas, reikalaujantis daugiau pastangų ar finansiškai nepalankus nemokumo administratoriui nedaro tokių pasiūlymų neteisėtais ar nepagrįstais. VMI nuomone, nemokumo administratoriaus teiginiai, jog procesas vilkinimas ir nepriimamas sprendimai visiškai nepagrįsti. Procesas būtent todėl ir užtruko, kad būtent nemokumo administratoriui nepatinka kreditorių siūlomi sprendimo variantai ir jis jų nenori įgyvendinti. Pažymi, kad kreditoriai neprivalo siūlyti ar sutikti tik su tokiais pasiūlymais, kurie tiktų nemokumo administratoriui. Kreditoriai siūlo, jų nuomone, jiems esamoje situacijoje geriausius sprendimus ir tai neturėtų būti traktuoja, kai neteisėti ar nepagrįsti reikalavimai ar bankroto proceso vilkinimas, tuo labiau, kad sprendimo variantą, t. y. kreiptis į teismą dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, kreditoriai būtent ir siūlo. Todėl nemokumo administratoriaus teiginiai dėl proceso vilkinimo ar sprendimo nepriėmimo vertintini kaip deklaratyvūs.

4. Teisme 2024 m. rugsėjo 9 d. gautas suinteresuoto asmens VSDFV atsiliepimas į nemokumo administratoriaus skundą, kuriuo prašo BUAB „Dydis“ nemokumo administratoriaus skundo netenkinti. Pažymi, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. vykusiame BUAB „Dydis“ kreditorių susirinkime 1 – uoju darbotvarkės klausimu „Dėl turto pardavimo“ nutarimai nebuvo priimti. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius teismo prašo nustatyti įmonės turto (reikalavimo teisės į skolininkės J. P. 52 000 Eur skolą), pardavimo (realizavimo) tvarką, tačiau 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo „Dėl turto pardavimo“ neginčija ir neprašo teismo klausimą dėl turto pardavimo grąžinti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Pažymi, kad likus kelioms dienos iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Dydis“ (2023 m. liepos 21 d.) UAB „Dydis“ (vadovas A. P.) ir J. P. žinodami sunkią bendrovės finansinę padėtį, dar labiau ją pablogino, 2023 m. liepos 15 d. pasirašė sudarytos 2020 m. sausio 22 d. paskolos sutarties pakeitimą, kuriuo 52 000 Eur paskolos grąžinimo terminą pratęsė dar metams iki 2025 m. gruodžio 31 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, mano, kad UAB „Dydis“ (vadovas A. P.), turėdamas virš 407 000 Eur įsiskolinimą bendrovės kreditoriams, neprivalėjo 2023 m. liepos 15 d. pasirašyti sudarytos 2020 m. sausio 22 d. paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo 52 000 Eur paskolos grąžinimo terminą buvusiai bendrovės vadovei ir akcininkei J. P. pratęstas iki 2025 m gruodžio 31 d. UAB „Dydis“ (vadovas A. P.) ir J. P. buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad sudaromas paskolos sutarties pakeitimas pažeis (ir pažeidė) bendrovės kreditorių teises, bus apsunkintas kreditorių skolų atgavimas arba šių skolų atgavimas taps visiškai neįmanomu, kadangi 52 000 Eur paskolos, kurios mokėjimo terminas nėra suėję, iš J. P. susigrąžinimas nebūtų galimas nei bendrovei restruktūrizuojantis, nei esant iškeltai bendrovės bankroto bylai. Esant nurodytoms aplinkybėms, mano, kad yra pagrindas teikti teismui ieškinį actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis). Mano, kad nemokumo administratoriaus siūloma nustatyti bendrovės turto (reikalavimo teisės į skolininkės J. P. 52 000 Eur skolą), pardavimo (realizavimo) tvarka neatitinka bendrovės kreditorių interesų, kuo didesne dalimi padengti jų finansinius reikalavimus, kadangi nėra išnaudotos visos galimos teisinės priemonės bankroto proceso metu atgauti visos bendrovės 52 000 Eur debitorinės skolos iš J. P.. Be 52 000 Eur debitorinės skolos kito realizuotino turto bendrovė neturi. Pažymi, kad nemokumo administratorius nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė duomenų apie bendrovės skolininkės J. P. turtinę padėtį, todėl manyti taip, kaip teigia nemokumo administratorius, jog „net ir sulaukus palankaus teismo sprendimo arba sulaukus paskolos sutarties pabaigos, labiausiai tikėtina, kad paskola nebūtų grąžinta geranoriškai“, nėra jokio pagrindo. Neturint duomenų apie skolininkės turtinę padėtį, manyti, kad pasiūlymas skolininkei J. P. sumokėti tik pusę 52 000 Eur skolos, t. y. 26 000 Eur turimos skolos, būtų geriausias ir realiausias variantas kreditoriams taip pat nėra pagrindo. Mano, kad nežinant paminėtų aplinkybių, teikti prioritetą operatyviam UAB „Dydis“ bankroto procedūrų užbaigimui, neišnaudojus visų galimybių, kuo didesne apimtimi patenkinti bankrutavusios bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus, būtų neteisinga ir neprotinga. Šiuo metu būtų neprotinga pardavinėti bankrutavusios bendrovės 52 000 Eur reikalavimo teisės į J. P. ir varžytynėse ar laisvu pardavimu, neišnaudojus visų realių galimybių atgauti visą skolą, juo labiau, kad pats nemokumo administratorius teismui nurodo, kad „administratorius apklausė keturias skolas superkančias įmones. Nei viena įmonė negali pasiūlyti bent pusės skolos sumos“. UAB „Dydis“ bankroto procedūros nėra užsitęsusios. Pareiškėjo BUAB „Dydis“ nemokumo administratoriaus pozicija dėl galimo ekonomiškai naudingesnio sprendimo dėl jo siūlomos turto pardavimo tvarkos grindžiama hipotetinėmis prielaidomis, neparemtomis objektyviais duomenimis, nemokumo administratoriaus siūlomas sprendimas yra racionaliniai nemotyvuotas, neparemtas iš proceso teisės normų taikymo kylančiais ekonominiais argumentais, stokoja pagrįstumo. Mano, kad 2023 m. liepos 15 d. sudarytas sandoris pažeidė ne vieno konkretaus kreditoriaus VSDFV interesus, bet visų bendrovės kreditorių interesus, todėl šioje bankroto byloje tiek bendrovės, tiek kreditorių interesus turėtų ginti paskirtas nemokumo administratorius.

Atsiliepimas

5. Daugiau atsiliepimų negauta.

6. VMI ir VSDFV atsiliepimai priimti, išsiųsti nemokumo administratoriui susipažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir kreditorių susirinkimo procedūrų teisėtumo

7. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Dydis“ bankroto bylą. Nemokumo administratoriumi paskyrė D. J.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2024 m. sausio 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. sausio 26 d.

8. Nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. įvyko BUAB „Dydis“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl turto (reikalavimo teisės) į skolininkės J. P. 52 000 Eur skolą pardavimo. Nemokumo administratorius pateikė du variantus: 1) pasiūlyti skolininkei J. P. sumokėti (parduoti skolą) 50 proc. (26 000 Eur), sumokant pinigus per 10 dienų; 2) pardavinėti reikalavimo teisę 4 varžytynėse už 90, 70, 50, 30 procentų nominalios vertės.

9. Nustatyta, kad sprendžiant klausimą dėl turto (reikalavimo teisės) pardavimo nemokumo administratorė siūlė pritarti pateiktam turto pardavimo tvarkos projektui, jog pasiūlyti skolininkai sumokėti (parduoti skolą) 50 proc. (26 000 Eur), sumokant pinigus per 10 dienų. „Už“ pasiūlytą nutarimo projektą balsavo – UAB „Bidfood Lietuva“, 2 313,57 Eur, tai yra, 0,60 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos; „Už“ pasiūlytą nutarimo projektą balsavo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, 63 748,56 Eur, tai yra, 16,68 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. „Prieš“ nemokumo administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą balsavo VMI, 151 600,57 Eur, tai yra, 39,67 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. „Už savo pasiūlymą“, t. y. skolininkei nesutikus įsiskolinimo grąžinti geranoriškai (suteiktų paskolų grąžinti per racionalų, kreditoriams priimtiną terminą), inicijuoti teisminius procesus dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo balsavo kreditorė VSDFV, 98 641,92 Eur, tai yra, 25,81 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Už tai, kad pardavinėti reikalavimo teisę 4 varžytynėse už 90, 70, 50, 30 procentų nominalios vertės raštu „Už“ balsavo kreditorė UAB „Bidfood Lietuva“, 2 313,57 Eur, tai yra, 0,60 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos; raštu „Prieš“ – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, 63 748,56 Eur, tai yra, 16,68 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos; raštu „Prieš“ –VMI, 151 600,57 Eur, tai yra, 39,67 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Raštu „Už savo pasiūlymą“ – VSDFV, 98 641,92 Eur, tai yra, 25,81 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.

10. Kreditorės VMI ir VSDFV Klaipėdos skyrius siūlė inicijuoti teisminius procesus dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo. Kreditoriai nepritarė nemokumo administratoriaus siūlomoms turto (reikalavimo teisės) pardavimo tvarkoms, nutarimas dėl bankrutuojančios įmonės turto (reikalavimo teisės) į J. P. 52 000 Eur skolą nepriimtas. Nemokumo administratorius nesutikdamas su nurodytais kreditorių susirinkimo metu priimtais nutarimais pateikė skundą, kuriuo prašo teismo nustatyti įmonės turto (reikalavimo teisės) į skolininkės J. P. 52 000 Eur skolą, pardavimo (realizavimo) tvarką.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).

12. Nagrinėjamu atveju, kreditorių susirinkime dalyvavo keturi kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo, ir kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 316 304,62 Eur (82,76 proc.) visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Taigi, susirinkimo kvorumas buvo. Byloje nėra keliamas ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl toliau pasisakys dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo.

Dėl nemokumo administratoriaus skundo pagrįstumo

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „Dydis“ 2024 m. rugpjūčio 26 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, „už“ pasiūlymą skolininkei J. P. sumokėti (parduoti skolą) 50 proc. (26 000 Eur), sumokant pinigus per 10 dienų, balsavo kreditorė UAB „Bidfood Lietuva“, 2 313,57 Eur, tai yra, 0,60 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, 63 748,56 Eur, tai yra, 16,68 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. „Prieš“ balsavo kreditorė VMI, 151 600,57 Eur, tai yra, 39,67 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. „Už savo pasiūlymą“ – VSDFV, 98 641,92 Eur, tai yra, 25,81 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Už nemokumo administratoriaus siūlymą pardavinėti reikalavimo teisę 4 varžytynėse už 90, 70, 50, 30 procentų nominalios vertės balsavo UAB „Bidfood Lietuva“, 2 313,57 Eur, tai yra, 0,60 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. „Prieš“ – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, 63 748,56 Eur, tai yra, 16,68 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos ir VMI, 151 600,57 Eur, tai yra, 39,67 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. „Už savo pasiūlymą“ – VSDFV, 98 641,92 Eur, tai yra, 25,81 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, jog BUAB „Dydis“ kreditorių susirinkimas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nepritarė bankroto administratoriaus pateiktiems siūlymams dėl reikalavimo teisės į skolininkės J. P. 52 000 Eur skolą pagal 2020 m. sausio 22 d. sutartį pardavimo tvarkai pagal kurią buvo siūloma pasiūlyti skolininkei sumokėti (parduoti skolą) 50 proc. (26 000 Eur), sumokant pinigus per 10 dienų; skolininkei nesutikus arba nesumokėjus pinigų per nurodyta terminą, pardavinėti reikalavimo teisę varžytynėse.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas esminių nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ priėmimo tikslų – veiksmingas juridinių asmenų nemokumo procesas, t. y. sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, 20 punktas). Vienas pagrindinių bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, kuo didesne apimtimi patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, kartu apsaugant įmonės skolininkės teises ir teisėtus interesus. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, o įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021, 37 punktas, 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 26 punktas).

16. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankrutavusios įmonės reikalavimo teisė į šios įmonės skolininkus yra įmonės turto dalis. Reikalavimo teisė yra specifinis bankrutavusios įmonės turtas. Nepaisant nominalios reikalavimo teisės vertės, tokio turto rinkos vertė priklauso nuo reikalavimo teisės apibrėžtumo (ar reikalavimo teisė yra nustatyta ir neginčytina, ar dėl jos egzistavimo ir (arba) dydžio egzistuoja ginčas), taip pat nuo reikalavimo teisės skolininko turtinės padėties (galimybės įgyvendinti reikalavimo teisę iš skolininko turto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017).

17. Pažymėtina, kad JANĮ 44 straipsnyje yra nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės. Šioje JANĮ normoje kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – ir parduodamo įmonės turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimą. Tiesioginį suinteresuotumą, kokia kaina bus parduotas bankrutavusios įmonės turtas, turi būtent jos kreditoriai, nes pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje – gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš nustatyta tvarka realizuoto įmonės turto.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

19. BUAB „Dydis“ kreditorių susirinkimo metu, kuris vyko 2024 m. rugpjūčio 26 d. buvo svarstomas klausimas dėl turto pardavimo, svarstytas nemokumo administratoriaus siūlymas pasiūlyti skolininkei J. P. sumokėti (parduoti skolą) 50 proc. (26 000 Eur), sumokant pinigus per 10 dienų.

20. JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Pagal JANĮ 90 straipsnio 1 dalį iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Pagal JANĮ 90 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimas, nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.

21. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius nepateikė siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimo. Šiuo atveju nėra pateikta informacija apie skolininkei J. P. priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, duomenys apie vykdomus priverstinius išieškojimus iš skolininkės J. P. ir kt. Taipogi, byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorius būtų kreipęsis į J. P. dėl skolos sumokėjimo. Be to, toks ženklus turto vertės kainos sumažinimas yra nesuderinamas su maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo principu.

22. Nemokumo administratoriaus siūloma pardavimo tvarka „pasiūlyti skolininkei J. P. sumokėti (parduoti skolą) 50 proc. (26 000 Eur), sumokant pinigus per 10 dienų“ prieštarauja JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punktui, kuriame nustatyta, kad likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turi būti parduodamas iš varžytynių. Nemokumo administratorius nepagrindė, kad skolą parduodant kitu būdu, bus didesnė nauda BUAB „Dydis“ kreditoriams. Iš turimos informacijos, darytina išvada, kad nemokumo administratoriaus siūlymas pasiūlyti skolininkei J. P. sumokėti (parduoti skolą) 50 proc. (26 000 Eur), sumokant pinigus per 10 dienų nėra ekonomiškai naudingas kreditoriams.

23. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat pažymi, kad siūlydamas kuo greičiau ir pigiau parduoti reikalavimo teisę, nemokumo administratorius, nori padengti administravimo išlaidas ir kuo greičiau baigti bankroto procedūras, nors formaliai nurodo, kad siekia operatyvumo. Teismo vertinimu, nemokumo administratorius ignoruoja siektiną galutinį bankroto rezultatą – kreditorinių reikalavimų patenkinimą, nori greitai parduoti reikalavimo teisę už nedidelę sumą, nors skolos išieškojimo iš skolininkės J. P. atveju tikimybė atgauti paskolintą pinigų sumą yra kur kas didesnė, atsižvelgiant taip pat ir į skolos grąžinimo terminą. Teismui nustačius, jog šiuo atveju nemokumo administratorius nepateikė siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimo, nėra pagrindo spręsti, jog kreditoriai nepritardami nemokumo administratoriaus siūlomai turto pardavimo tvarkai ir kainai, vilkino bankroto procesą. Todėl nemokumo administratoriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkime pateiktas siūlymas dėl reikalavimo teisės pardavimo, pasiūlant skolininkei sumokėti (parduoti skolą) 50 proc. (26 000 Eur), sumokant pinigus per 10 dienų, laikomas nepagrįstu.

24. Kreditorių susirinkime svarstytas nemokumo administratoriaus siūlymas skolininkei J. P. nesutikus arba nesumokėjus pinigų per nurodyta terminą, pardavinėti reikalavimo teisę varžytynėse. Kreditorių dauguma nepritarė nemokumo administratoriaus siūlymui pardavinėti reikalavimo teisę varžytynėse.

25. Minėta, jog JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš varžytinių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. Pažymėtina, kad ir kitose įstatymo nuostatose nurodoma, jog klausimus, susijusius su juridinio asmens turto disponavimu, naudojimu, sprendžia kreditorių susirinkimas, pavyzdžiui, JANĮ 86 straipsnyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 90 straipsnio 3 dalyje, 91 straipsnio 3 dalyje, 92 straipsnio 1 dalyje ir kt. Taigi, pagal JANĮ nustatytą bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarką bendroji taisyklė yra ta, kad tiek nekilnojamasis turtas, tiek kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turi būti parduodamas varžytynėse. Nagrinėjamu atveju 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo metu galiojo 2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo nustatytas 2024 metais 924 Eur MMA/mėn., kas reiškia, kad 10 MMA sudaro 9 240 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1328 „Dėl Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu, turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama turto, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu parduodamas iš varžytynių, pardavimo iš varžytynių vykdymo tvarka. Aprašo 4 punkte numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu specialiojoje interneto svetainėje www.evarzytynes.lt (toliau – specialioji interneto svetainė).

26. Kreditorės VMI ir VSDFV, nesutikdamos su nemokumo administratoriaus siūlymu, nurodė, kad kreditorių interesai turi būti ginami inicijuojant teisminius procesus dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo. Mano, jog iš pridedamų paskolos sutarčių, pastarosios gali būti traktuojamos kaip pažeidžiančios kreditorių interesus. Yra įsitikinusios, jog kreiptis dėl paskolos sutarčių nuginčijimo yra nemokumo administratoriaus pareiga.

27. JANĮ 44 straipsnyje yra apibrėžtos kreditorių susirinkimo teisės, kuriame numatyta, kad kreditorių susirinkimas turi šias teises: 1) sudaryti kreditorių komitetą; 2) atšaukti iš pareigų kreditorių susirinkimo pirmininką; 3) nustatyti balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką; 4) su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo; 5) spręsti dėl juridinio asmens dalyvavimo įmonių grupės koordinavimo procese, kaip numatyta Reglamento (ES) 2015/848 64 straipsnio 3 dalyje, kai juridinis asmuo priklauso įmonių grupei; 6) nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką; 7) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 8) leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu; 9) kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo; 10) spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą; 11) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose suteiktomis teisėmis.

28. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo paskirtas bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančiai įmonei, veikia savarankiškai. Kreditoriai neturi teisės duoti bankroto administratoriui privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus. Bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Įmonės kreditoriai, kaip subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, gali imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, tačiau teismo paskirtam bankroto administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje e2A-680-823/2019).

29. Taigi, būtent nemokumo administratorius turi teisę spręsti, ar pagrįsta ir perspektyvu kreiptis į teismą dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (Actio Pauliana), nuginčijimo (JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Tačiau pažymėtina ir tai, jog pats bankrutuojančios įmonės kreditorius taip pat turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės neįgyvendina. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).

30. Nagrinėjamu atveju kreditorės VMI ir VSDFV procesiniuose dokumentuose nurodydamos, kad nemokumo administratorius neketina reikšti ieškinio skolininkei J. P., patvirtino, jog žino, kad nemokumo administratorius tokio ieškinio nereikš, tačiau įpareigojo nemokumo administratorių pateikti kreditoriams informaciją apie skolininkės J. P. sudarytas paskolos sutartis, balsuoja prieš nemokumo administratoriaus siūlymus įvardydamos nemokumo administratoriaus pareigą inicijuoti teisminius procesus prieš skolininkę J. P.. Kreditorių įpareigojimai pateikti paskolos sutartis buvo įvykdytas, nemokumo administratorius pateikė išvadą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pateikė išvadą apie galimybę bylinėtis, informavo kreditorius apie jų pačių teisę ir galimybę ginti savo interesus.

31. Teismas atkreipia dėmesį, kad kreditorės turėjo teisę dėl sandorių nuginčijimo kreiptis į nemokumo administratorių, minėtą savo teisę įgyvendino, nemokumo administratoriui atsisakius inicijuoti procesą, kreditorės turi galimybę pačios kreiptis į teismą ir apginti savo bei kitų kreditorių teises. Byloje nėra duomenų, kad kreditorės pasinaudojo ar ketina pasinaudoti CK 6.68 straipsnyje numatyta galimybe ir pateikė teismui netiesioginį ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismo vertinimu, esamoje situacijoje didėja administravimo išlaidos, trukdoma normaliai bankroto bylos eigai, pažeidžiami bankrutavusios įmonės, jos likusių kreditorių ir nemokumo administratoriaus interesai.

32. Nagrinėjamojoje byloje faktinės aplinkybės nepatvirtina situacijos išskirtinumo, kuomet teismas turėtų pagrindą įsikišti ir spręsti išskirtinei susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą. Todėl šiuo atveju teismas išaiškina kreditoriams ir nemokumo administratoriui pareigą bendradarbiauti efektyviai tęsiant likvidavimo procedūras ir palieka kreditorių susirinkimo kompetencijai nuspręsti dėl įmonės turto (reikalavimo teisės) į skolininkės J. P. 52 000 Eur skolos pardavimo (realizavimo) tvarkos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo konstatuoti tokio kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo lygio ir bankroto procedūrų pažeidimų, kad teismui būtų būtina įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Tikėtina, kad, įvertinus šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, ginčijamą klausimą turi galimybę išspręsti kreditorių susirinkimas, todėl klausimas perduodamas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

33. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą iš dalies tenkinti nemokumo administratoriaus skundą ir klausimą dėl turto pardavimo perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Dydis“ nemokumo administratoriaus D. J. skundą dėl 2024 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų tenkinti iš dalies.

Klausimą dėl įmonės turto (reikalavimo teisės) į skolininkės J. P. 52 000 Eur skolą pardavimo (realizavimo) tvarkos perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Kitą skundo dalį atmesti.

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 2 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė