Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui UAB „Busturas“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tarp šalių kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimą taikymo, - ar tai buvo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas kaip teigia atsakovo atstovai, nes padaryti kelių norminių aktų pažeidimai, ieškovui anksčiau buvo taikytos drausminės nuobaudos, kurios nors ir nebegalioja, tačiau ieškovas yra praradęs atsakovo pasitikėjimą, ar daug metų UAB „Busturas“ dirbančiam vairuotoju ieškovui paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo už bilieto keleivei pardavimo pažeidimą – buvo neadekvati ir per griežta, kaip kad teigia ieškovas ir jo atstovas.

Iš darbo sutarties matyti, jog ieškovas 1981-12-01 buvo priimtas dirbti UAB „Busturas“ vairuotoju keleivių pervežimų skyriuje į vairuotojo-konduktoriaus pareigas (7-9 b.l.).

Iš bylos medžiagos ir proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog 2015 m. vasario 3 d. UAB ,,Busturas“ gen. direktorius T. B. įsakymu Nr. 24 (įsakyme klaidinga data 2014-02-03) ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 1 d. 11 p. (5 b.l.).

DK 136 str. 3 d. 2 p. numato, kad darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo jo neįspėjęs kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-07-14 UAB „Busturas“ gen. direktoriaus V. L. įsakymu Nr. 144-K ieškovui buvo taikyta drausminė nuobauda - pastaba - už keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 6 skyriaus 4 punkto pažeidimą (už keleivių įlaipinimo pažeidimą), 2011-12-30 gen. direktoriaus V. L. įsakymu Nr. 107-k ieškovui buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda - papeikimas - už darbo tvarkos taisyklių pažeidimą pagal 2011-12-16 pažeidimo aktą Nr. 34, kad parduotas bilietas su nuolaida keleivei be pagrindo (29-36 b.l.). Šios nuobaudos ieškovo atleidimo dieną nebegaliojo (DK 243 str.).

Iš pateikto 2015-01-26 pažeidimo akto Nr. 2, kurį surašė UAB „Dorsimus“, atliekanti atsakovo transporto priemonių ir jų vairuotojų veiklos kontrolę, nustatyta, kad 2015 m. sausio 26 d. 8.15 val. viena iš keleivių (1950 m. gimimo, 64 m.) ieškovo vairuojamame autobuse vyko iš Gataučių į Joniškį įsigijusi bilietą su 50 proc. nuolaida, t.y. už 0,39 Eur (37 b.l.). Kaip vėliau paaiškėjo bilietas su nuolaida šiai keleivei parduotas be pagrindo.

Ieškovui buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti, kuriame nurodė, kad jam važiuojant maršrutu Šiauliai – Joniškis, Gutaičiuose įlipo 7 keleiviai, viena iš senyvo amžiaus keleivių paprašė parduoti jai su kitu bendrakeleiviu „pusantro bilieto“, t.y. vieną bilietą pilna kainą, kitą su nuolaida, pateikdama vairuotojui – konduktoriui moters pensininko pažymėjimą (1, 6, 38 b.l.). Apie tai, kad vairuotojas netiksliai iššifravo keleivės gimimo metus ir kad ji neturėjo teisės į lengvatinį bilietą S. B. sužinojo tik po UAB „Dorsimus“ kontrolierės atliktos patikros, kai kontrolierė informavo, kad minėta moteris neturi teisės į lengvatą. Gavęs tokią informaciją, keleivei ir ją lydinčiam asmeniui vairuotojas pranešė, kad ji neturi teisės į lengvatą, bei paprašė įsigyti pilną bilietą. Keleivė tam neprieštaravo ir sumokėjo visą kainą, pretenzijų nereiškė, pinigai jai už prieš tai su nuolaida pirktą bilietą nebuvo grąžinti. Ieškovo nurodomas aplinkybes patvirtina prie ieškinio pridedami bilietų nuorašai (10 b.l.).

2015-02-03 atsakovas priėmė įsakymą Nr. 25, kuriuo ieškovui dėl minėto įvykio paskyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 1 d. 11 p. (5 b.l.). Įsakyme nurodyta, jog buvo padaryti pareiginių nuostatų 51 p., darbo tvarkos taisyklių 78.11, 78.2 p., LR transporto lengvatų įstatymo nuostatos, DK 228 str. pažeidimai.

Pareiginių nuostatų 51 p. numato, kad vairuotojas-konduktorius privalo rūpintis pilnu pajamų surinkimu, parduoti reikiamą kiekį bilietų keleiviams, neturintiems teisių į lengvatas (43 b.l.). Tiek iš šalių, jų atstovų paaiškinimų, tiek iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju buvo tiek pajamos surinktos tiek parduotas reikiamas kiekis bilietų keleiviams, neturintiems teisių į lengvatas (po paaiškėjusio pažeidimo pareikalauta keleivę įsigyti bilietą pilna kaina, ką ji ir padarė), taigi nebuvo pažeistas šis punktas. Atsakovo atstovai neginčija, kad pajamos už pilną bilietą gautos. Iš esmės keleivė, pripažinusi, kad nepagrįstai prašė bilieto su nuolaida, sumokėjo UAB „Busturas“ tiek už lengvatinį bilietą, tiek pilną kainą už bilietą (150 proc. bilieto kainos).

Darbo tvarkos taisyklių 78.11 p. nustatyta, kad darbuotojas privalo nenaudoti kompiuterio ir jo įrangos taip pat kitos bendrovės organizacinės technikos asmeninio pasipelnymo tikslams, taip pat kitiems asmeniniams tikslams, neleisti šia įranga naudoti pašaliniams asmenims (55 b.l.). Atsakovas neįrodinėjo, jog ieškovas būtų naudojęs įrangą pasipelnymo tikslams, nėra įrodymų, kad jis gavo pinigus iš keleivės ir juos pasisavino, kad neįnešė šių pinigų į UAB „Busturas“ kasą, šios aplinkybės atsakovas netvirtino ir neįrodinėjo.

Taisyklių 78.2 p. numato, kad darbuotojas privalo tinkamai ir laiku vykdyti darbo sutartyje ir pareiginėje instrukcijoje nustatytus darbo uždavinius ir funkcijas. Šioje situacijoje akivaizdu, kad ieškovas, pastebėjęs, kad suklydo, iš karto ėmėsi veiksmų klaidą ištaisyti, dėl keleivės suklaidinimo jo padaryta klaida ištaisyta, ieškovas dėl to labai gailisi, keleivė pretenzijų nereiškė.

Nepagrįstai atsakovo atstovai nurodo, kad minėtas ieškovo pažeidimas yra šiukštus, kad UAB „Busturas“ dėl to patyrė ar dar patirs žalos (žala turi būti reali ir įrodyta). Kad UAB „Busturas“ bus nubaustas dėl transporto lengvatas reglamentuojančių aktų pažeidimų, kad pradės savivaldybė nebekompensuoti UAB „Busturas“ negautų pajamų už keleiviams suteiktas lengvatas, tai tik atsakovo atstovų interpretacija, pagrįsta tik prielaidomis, su kuriomis teismas nesutinka (CPK 178 str., 185 str.).

Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2005). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkštaus kvalifikavimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007, 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2008, 2010-07-02 nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-305/2010, kt.). Šiurkščiu pažeidimu laikytinas nusižengimas, kuris pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2010). Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu šalims (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl Darbo kodekso 235 str. 2 d. 11 p. įtvirtinto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Pažeidimas nustatytas kontrolieriaus surašytu pažeidimo aktu Nr. 2, kurio šalys neginčija ir paties ieškovo pasiaiškinimu, kad kontrolierė nustatė, kad viena iš keleivių nepagrįstai įsigijo bilietą su lengvata (CPK 178 str., 187 str.). Ieškovas sutinka, kad buvo darbo drausmės pažeidimas, bet nurodo, jog jam skirta per griežta drausminė nuobauda.

Šiuo atveju iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovui 2009 m. ir 2011 m. buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos, kurios atleidimo iš darbo metu nebegaliojo, bet charakterizuoja ieškovą kaip darbuotoją ir teismas apie tai turi pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-372/2006, 2009-10-12 nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-393/2009). 2009 m. nuobauda ieškovui buvo drausminė nuobauda - papeikimas - už keleivių įlaipinimo pažeidimą, 2011 m. paskirta drausminė nuobauda - papeikimas - už darbo tvarkos taisyklių pažeidimą pagal 2011-12-16 pažeidimo aktą Nr. 34, kad parduotas bilietas su nuolaida keleivei be pagrindo. Atsakovo atstovai akcentuoja, kad skiriant 2011 m. nuobaudą, darbdavys tai laikė kaip grubų Darbo tvarkos taisyklių pažeidimą. Tačiau reikia pažymėti, kad pastarojo pažeidimo darbdavys tuo metu nelaikė šiurkščiu ir ieškovas nebuvo atleistas iš darbo. Reikia pastebėti, kad pirmesnis pažeidimas buvo nesusijęs su bilieto pardavimo pažeidimu. Teismo vertinimu ankstesnių nuobaudų, kurios ieškovui paskirtos prieš 6 m. ir 4 m., kurios jau seniai negaliojančios, negalima vertint kaip neigiamai charakterizuojančių ieškovo darbą. Nenustatyta, kad ieškovas nuolat, sistemingai pažeidinėtų bilietų pardavimo tvarką ir kad dėl ko atsakovas tariamai galėjo prarasti pasitikėjimą juo, o ieškovo, kurio pagrindinė darbo funkcija yra saugiai vežti keleivius nustatytais maršrutais (Pareiginių nuostatų 21 p.), dėl trečiojo asmens įtakos padarytos žmogiškos klaidos skaičiuojant keleivės amžių ir nepagrįstai parduodant bilietą su lengvata teismas nevertina kaip šiukštaus darbo drausmės pažeidimo, dėl kurio atsakovas turėjo teisę jį atleisti iš darbo DK 235 str. 1 d. 11 p. pagrindu. Atsakovas nepateikė teismui įtikinamų teisinių argumentų (įrodymų), pagrindžiančių pažeidimo kvalifikavimą kaip šiurkštų (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pažeidė DK 238 str. numatytus kriterijus, taikė per griežtą drausminę nuobaudą, nes teismas iš byloje esančių įrodymų nevertina ieškovo padaryto pažeidimo šiurkščiu, dėl šio pažeidimo neatsirado neigiamų pasekmių atsakovui, bilieto su nuolaida įsigijimo tvarką pažeidusi keleivė įsigijo bilietą pilna kaina, todėl ieškovo reikalavimas dėl įsakymo panaikinimo, jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu tenkintinas, grąžinant jį į pirmesnį darbą (CPK 185 str.).

Darbo kodekso 300 str. 3 d. numato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Iš šalių paaiškinimų matyti, jog ieškovas S. B. bylos nagrinėjimo teisme metu nedirbo.

Darbo kodekso 300 str. 4 d. numato, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio kodekso 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Ieškovas palaikė ieškinio reikalavimą grąžinti jį į darbą, nenurodė, kad jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti jį grąžinus į darbą, todėl ieškovas grąžintinas į darbą. Šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo grąžinimu į darbą būtų pažeistos atsakovo teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 300 str. 3-4 d. nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Ieškovas pageidauja būti grąžintas į darbą, pas atsakovą dirbo nuo 1981 m., todėl nėra pagrindo taikyti ieškovui alternatyvų jo teisių gynimo būdą (CPK 185 str.).

Darbo kodekso 300 str. 3 d. numato, kad ieškovą grąžinus į darbą, jam iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Iš pateiktos pažymos matyti, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 734,16 Eur, vienos dienos VDU – 34,96 Eur (28 b. l.). Nuo jo atleidimo iš darbo 2015-02-03 iki 2015-05-06 imtinai už 3 mėnesius ir 3 darbo dienas jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis sudaro 2307,36 Eur (734,16 Eur x 3 mėn. + 104,88 Eur). Teismas neturi duomenų, kad atleidžiant iš darbo ieškovą jam buvo sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas ar kitos išmokos. Už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovui iš atsakovo priteistina po 34,96 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Pagal CPK 282 str. 2 d. 2 ir 6 p., sprendimo dalis dėl grąžinimo į darbą ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, t. y. 734,16 Eur, vykdytina skubiai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. DK 250 straipsnis nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurią teismas nustato vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau CK). Šis savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006, 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.

Teismas pripažino, kad atsakovas ieškovą atleido neteisėtai. Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumų ir stresą, tai buvo vienintelė darbovietė, kurioje jis pradirbo 33 metus, iki šiol jis yra bedarbis, pašalinus jį už šiukštų pažeidimą, buvo apribotos galimybės susirasti kitą analogišką darbą, ieškovas nuolat jaučia nerimą dėl ateities ir galimybės esant galiojančiam tokiam atleidimo pagrindui susirasti kitą darbą, dėl to prašo priteisti neturtinę žalą, kurią jis vertina 1000 Eur. Šeimos nariai žiūri į ieškovą skeptiškai, o kilusį incidentą ir atleidimą aptarinėja kolegos ir tai prisideda prie neturtinės žalos padidėjimo. Tokios darbdavio nulemtos aplinkybės įtakojo ieškovo dvasinius, psichinius išgyvenimus ir neišvengiamai sukėlė neturtinę žalą pagal DK 250 straipsnį. Atsakovo atstovų teigimu ieškovas neįrodė savo patirtos žalos dydžio.

Nors ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių kad būtent ryšium su jo atleidimu iš darbo UAB „Busturas“ jam pablogėjo sveikata, tačiau akivaizdu, kad dėl šio neteisėto jo atleidimo jis patyrė neturtinę žalą dėl nepatogumų ir streso, atsiradusių dėl neteisėto atleidimo, nurodytas šiurkštus atleidimo iš darbo pagrindas trukdė jam susirasti kitą darbą, dėl to jis nuolat jautė nerimą dėl ateities ir galimybės susirasti kitą darbą.

Įvertinęs prieš tai aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į itin didelį ieškovo darbo stažą UAB „Busturas“, be to atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo teisės yra apgintos pripažįstant jo atleidimą ir darbo neteisėtu, grąžinant jį į darbą ir priteisiant VDU už priverstinės pravaikštos laiką, todėl teismas nusprendžia ieškovui iš atsakovo priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri teismo vertinimu yra pakankama suma atlyginti ieškovui jo patirtus dvasinius išgyvenimus, susijusius su neteisėtu atleidimu iš darbo (DK 245 str., 250 str., CK 6.250 str., CPK 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškovo reikalavimų daliai (neturtiniai reikalavimai patenkinti 100 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas 50 proc.) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą – 56,00 Eur (CPK 80, 83 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 270, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovo UAB „Busturas“ generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 24, kuriuo ieškovui S. B. paskirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, neteisėtu ir jį panaikinti.

Pripažinti ieškovo S. B. atleidimą iš darbo neteisėtu ir jį grąžinti į darbą UAB ,,Busturas“.

Priteisti ieškovui S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB ,,Busturas“, į.k. 144127993, 2307,36 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septynių eurų, 36 euro centų) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-05-06), nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 34,96 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Busturas“ valstybei 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo grąžinimo į darbą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo –734,16 Eur - vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.