- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-23
- Bylos Nr.
- eII-1408-1109/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01251-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.1.12Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 573 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2025 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-19596-2025 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2025 m. rugsėjo 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 20 d. 19.25 val., Kaune, Neries kr. – Varnių g., vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone be laisvų rankų įrangos. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 20 d. nutarimu A. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, paskirta 75 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui.
A. B. skunde prašo panaikinti Institucijos 2025 m. spalio 20 d. nutarimą, nes nutarimas yra nepagrįstas ir priimtas neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Teigia, jog tyrimą atlikusi institucija pažeidė oficialumo ir objektyvumo principus, nes nebuvo surinkti visi įrodymai, o surinkti įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti. Institucija apsiribojo tik tariamos kaltės konstatavimu, netirdama pateiktų paaiškinimų ir įrodymų.
A. B. nurodo, jog 2025 m. rugsėjo 20 d., apie 19 val., važiuodamas Neries krantine link Šilainių, pateko į avarinę situaciją, nes elektriniu paspirtuku važiavęs asmuo ties pėsčiųjų perėja staiga įstrižai kirto važiuojamąją dalį, todėl buvo priverstas atlikti staigų stabdymą ir dėl to atsikabino tvirtinimo diržas, krito automobilyje vežtas dviratis, išsibarstė automobilyje esantys daiktai, pasklido aštrus kvapas ir cypimo garsas, susidarė realus gaisro pavojus. Sustojęs prie šviesoforo su raudonu signalu, atsisegė diržą, užgesino variklį ir tikrino, iš kur sklinda garsas bei kvapas. Transporto priemonė stovėjo su išjungtu varikliu, išjungtais visais elektros prietaisais, tame tarpe ir išjungtomis šviesomis, kad efektyviai galėtų nustatyti pavojaus židinį. Nustatęs, kad problema yra navigacija, bandė išjungti navigaciją ir stengėsi įsitikinti, ar gaisro pavojaus nėra, ar garsas ir dūmai nebesklinda. Vadovavosi KET taisyklėmis, kelionės saugumui užtikrinti ir krovinių vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimo pašalinimui. Be to, pareigūnai nebuvo tikri net dėl akivaizdžiai matomo saugos diržo, tačiau tuo pat metu tvirtino aiškiai matę mobilųjį telefoną, kuris yra kelis kartus mažesnis. Toks prieštaringas vertinimas rodo, kad pareigūnų pastebėjimai buvo atlikti esant nepakankamoms matomumo sąlygoms, todėl jų išvados yra subjektyvios, nepatikimos ir negali būti laikomos objektyviais įrodymais. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad neva jis, A. B., pasakė, jog atsiliepė į skambutį stovėdamas prie šviesoforo, tačiau tai neatitinka tikrovės – nėra taip sakęs ir tokio fakto nepripažino nei žodžiu, nei veiksmu. Taip pat, surašant protokolą jam nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje. Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nevertinto, ar apskritai įmanoma tokiu paros metu, važiuojant apie 35–45 km/h greičiu, padarius dešinį posūkį ir turint vizualinį kontaktą 1,5 sekundes iš kairės su po tiltu prieblandoje stovinčia transporto priemone, objektyviai identifikuoti, kas yra laikoma rankoje. Pagal bendrąjį in dubio pro reo principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai.
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Atkreipia dėmesį, kad vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucijoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Administracinis nusižengimas pilnai įrodytas byloje surinkta medžiaga. Asmeniui inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo nustatytas dviejų patruliuojančių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus pareigūnų vyresniosios tyrėjos E. B. ir jaunesniojo tyrėjo D. L., kurie nusižengimo padarymo faktą fiksavo įvykio vietoje surašydami asmeniui administracinio nusižengimo protokolą, taip pat išdėstė savo parodymus surašydami tarnybinį pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Byloje be pareigūnų surašyto protokolo ir tarnybinio pranešimo yra automobilio vaizdo įrašas ir kūno kameros vaizdo įrašai jau sustabdžius pareiškėjo automobilį, kuriuose aiškiai girdisi išsakomi argumentai, kad pareiškėjas naudojosi mobilaus ryšio priemone - pareiškėjas nurodo: „<...> tu iš tikrųjų turėdamas krūvą reikalų, ta prasme, sustabdei mašiną, kuri stovėjo prie šviesoforo, prie raudono, pakėliau ragelį ir tu man sakai, kad aš... pasižiūrėk savo video“. Jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų, parodymais, jų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis, nes šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėją sustabdžius pareigūnams, net nebuvo užsiminta, kad kažkas kelyje nutiko, kad buvo priverstas staigiai stabdyti ir automobilyje išsibarstė vežti daiktai.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad vaizdo medžiagoje matoma, jog ranka nėra pridėta prie ausies, rankoje laikomas kažkoks daiktas, ką laikė, dabar neprisimena. Turėjo dešinėje rankoje kažkokį daiktą, bet prie ausies rankos nebuvo pakėlęs. Mano, kad navigaciją jis gali laikyti rankoje vairuodamas, bet tuo metu transporto priemonė buvo su neveikiančiu varikliu, išjungtomis šviesomis ir nedalyvavo eisme. Turėjo avarinę situaciją, patyrė stresą, nukrito daiktai, sustojo pavažiavęs apie 120 metrų. Sustojęs prie raudono šviesoforo, išjungė variklį, rankose laikė bateriją ir navigaciją, prie ausies rankos nelaikė. Kai sustabdė pareigūnai, priėjęs pareigūnas, pasakė, kad vairuodamas kalbėjo telefonu, kadangi jis pats buvo streso būsenoje, norėjo kuo greičiau baigti situaciją, pasakė, kad tegul rašo, kad nori peržiūrėti kameras. Pareigūnams jis nesakė, kad naudojosi telefonu. Surašius protokolą, pareigūnė jam neišaiškino jokių teisių, nurodė, kad su video galės susipažinti bylos nagrinėjimo metu.
Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu parodė, jog yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja, pažeidėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą. Važiuodama su kolega D. L., pastebėjo prie šviesoforo stovinčią transporto priemonę, kurios vairuotojas dešine ranka laikė mobiliojo ryšio telefoną. Kairė ranka lyg buvo ištiesta ir laikė vairą. Jie suko į dešinė, juos skyrė viena eismo juosta, net persisukusi žiūrėjo ir puikiai matė vairuotojo veidą, jo ranką, puikiai matė, kad laiko mobiliojo ryšio telefoną prie ausies. Pasakė kolegai ir šis taip pat patvirtino, kad matė, jie iškart apsisuko ir sustabdė vairuotoją dešinėje pusėje. Dėl saugos diržo ji nebuvo įsitikinusi. Sustabdžius vairuotoją, prie jo priėjo kolega, o ji tikrino automobilio duomenis. Sugrįžęs kolega pasakė, kad asmuo nurodė, jog pakėlė ragelį, bet su pažeidimu nesutinka. Patikrinusi duomenis, matė, kad metų laikotarpyje asmuo baustas už tą patį pažeidimą. Surašė protokolą ir nunešė jį įteikti pažeidėjui. Pasakė vairuotojui ką jis pažeidė, kokia atsakomybė bus taikoma, per kiek laiko reikia susimokėti. Asmuo pareikalavo laiko, kad susipažintų su protokolu, ji jam paliko protokolą, pasakė, kad susipažinęs atneštų iki tarnybinio automobilio. Vairuotojas sugrįžo labai greitai, reikalavo parodyti vaizdo įrašą. Paaiškino, kad tokios galimybės neturi, bet jis turi teisę skųsti ir prašyti, kad įrašas būtų parodytas bylos nagrinėjimo metu. Asmeniui atėjus iki tarnybinio automobilio, paaiškino, kad gali pasirašyti ar sutinka ar ne, ir kad pasirašytų, jog gavo protokolą. Asmuo parašė, kad nesutinka, nes buvo pažeistos jo teisės. Pažeidėjas prie automobilio besikarščiuodamas aiškino, kokia yra jo teisė numeris keturi, ji aiškino, kad nesupranta apie kokią teisę jis klausia, bet nuolat kartojo, kad gali skųsti ir, kad galės bylos nagrinėjimo metu prašyti leisti jam peržiūrėti vaizdo įrašus, susipažinti su medžiaga. Teisės ir pareigos buvo numatytos protokole, ir asmuo turėjo laiko su jomis susipažinti. Dėl įvykio surašė tarnybinį pranešimą.
Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad patruliuodami Kauno mieste, leidosi į Neries krantinę ir po viaduku pastebėjo asmenį autobusiuke, dalyvaujantį eisme ir besinaudojantį mobilaus ryšio telefonu. Tarnybinį automobilį vairavo jis, o šalia sėdėjo kolegė E. B.. Pats pastebėjo, kad pilietis naudojasi mobilaus ryšio telefonu. Pravažiavus, kolegė paklausė, ar jis matė, kad asmuo naudojosi telefonu, jis patvirtino, kad matė, tada apsisuko ir sustabdė minėtą transporto priemonę. Prie pažeidėjo priėjo jis, prisistatė, pasakė, kad dalyvaudamas eisme naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Ar asmuo tada vis dar turėjo rankose telefoną, nepamena. Asmuo paaiškinimų nedavė, bet pasakė, kad pakėlė ragelį. Bandė asmeniui aiškinti, kad tai yra nusižengimas, pilietis pasakė, kad eitų rašyti protokolo, todėl nuėjo į tarnybinį automobilį protokolo surašymui. Kol surašė protokolą, pilietis laukė savo mašinoje. Kolegė nunešė asmeniui pasirašyti protokolą, asmuo perskaitė ir tada priėjo prie kolegės. Dėl asmens pažeidimo atskiro tarnybinio pranešimo byloje nerašė. Pažeidėjo transporto priemonė dalyvavo eisme, nes nebuvo įjungtas avarinis signalas ir nebuvo padėtas trikampis atšvaisto ženklas, automobilis stovėjo antroje juostoje, kai apsisuko sustabdyti, transporto priemonė judėjo. Jokių paaiškinimu, kad buvo sugedusi mašina, ar pan. nebuvo nurodyta. Įvykio metu matė, kad vairuotojas laikė telefoną dešine ranka prie ausies ir matė lūpų judesius, todėl nusprendė, kad asmuo kalba telefonu, o kairė ranka buvo lyg prie lango.
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, atsiliepime prašė skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad Institucija, tirdama nusižengimą ir priimdama nutarimą bei skirdama administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę pažeidė aplinkybių tyrimo, įrodymų rinkimo, vertinimo taisykles ar priėmė neteisingą, neteisėtą, nepagrįstą nutarimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuotos bei skirtos teisingai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B. Institucijos 2025 m. spalio 20 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, už ką jam buvo paskirta 75 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad <...> draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 Eur iki 90 Eur. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.
Kelių eismo taisyklių 20 punkte taip pat numatyta, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Pareiškėjas kategoriškai neigė naudojęsis telefonu, skunde nurodė, kad automobilis stovėjo ir variklis buvo išjungtas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažinta, kad įstatymo leidėjo įtvirtinta sąvoka - naudojimasis mobilaus ryšio priemonėmis rankomis – plačiąja prasme, reiškia bet kokį naudojimąsi mobilaus ryšio priemonėmis rankomis. Naudotis mobilaus ryšio priemonėmis leidžiama tik kai transporto priemonė stovi. Taigi, naudojimasis mobilaus ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme, ir nesvarbu ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias SMS žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobilaus ryšio priemonėje esančią informaciją (pvz.: tikrina laiką ir pan.). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką tam, kad šis pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo tik laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs, ir tuo jis kelia grėsmę eismo saugumui.
Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, t. y. pareigūnės tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašai bei pareigūnų parodymai teismo posėdyje patvirtina, kad A. B. 2025 m. rugsėjo 20 d. 19.25 val., vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
Vyresniosios tyrėjos E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo pastebėta, kaip prie raudono šviesoforo signalo stovinčią transporto priemonę vairuojantis vyras kalbėjo mobiliojo ryšio priemone be laisvųjų rankų įrangos, ją laikydamas dešinėje rankoje ir priglaudęs prie ausies. Sustabdžius transporto priemonę nustatyta, kad vairuotojas yra A. B., kuris pareigūnui D. L. nurodė, kad atsiliepė į skambutį stovėdamas prie šviesoforo. Vairuotojui buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas, jis su pažeidimu nesutiko, reikalavo parodyti vaizdo įrašą, asmeniui buvo paaiškinta, kad įvykio vietoje tarnybinio automobilio kamerų vaizdo įrašų peržiūrėti galimybės nėra, tai galės padaryti pateikęs prašymą dalyvauti bylos nagrinėjime. Teismo posėdžio metu liudytoja E. B. patvirtino, kad aiškiai matė vairuotojo veidą, jo ranką, puikiai matė, kad laiko mobiliojo ryšio telefoną prie ausies, transporto priemonė stovėjo sankryžoje degant raudonos spalvos šviesoforui, antroje eismo juostoje, avarinis signalas nebuvo įjungtas. Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino matęs asmenį autobusiuke, dalyvaujantį eisme ir besinaudojantį mobilaus ryšio telefonu. Pažeidėjo transporto priemonė dalyvavo eisme, nes nebuvo įjungtas avarinis signalas ir nebuvo padėtas trikampis atšvaisto ženklas, automobilis stovėjo antroje juostoje, o kai apsisuko jį sustabdyti, transporto priemonė judėjo, be to, jokių paaiškinimu, kad buvo sugedusi mašina, ar panašiai, vairuotojas nenurodė. Įvykio metu matė, kad vairuotojas laikė telefoną dešine ranka prie ausies ir matė lūpų judesius, todėl ir nusprendė, kad asmuo kalba telefonu. Pokalbio metu asmuo pasakė, kad pakėlė ragelį, nors su pažeidimu nesutiko. Vaizdo įraše taip pat girdėti, kaip pareigūnė kolegai nurodo, kad matė vairuotoją „pakeltu rageliu“, patvirtina, kad tikrai laikė „ragelį“, t. y. telefoną, o kolega taip pat patvirtina šį teiginį. Vėliau įraše girdėti, kaip pareiškėjas, bendraudamas su pareigūnu nurodo „tu iš tikrųjų turėdamas krūvą reikalų, ta prasme, sustabdei mašiną, kuri stovėjo prie šviesoforo, prie raudono, pakėliau ragelį ir tu man sakai, kad aš...pasižiūrėk savo video“. Ir nors po to pareiškėjas pareigūnams neigia kalbėjęs telefonu, ką tvirtino ir savo skunde bei teismo posėdžio metu, tačiau teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina priešingą situaciją. Būtina pažymėti ir tai, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir policijos pareigūnai patvirtino, kad vieni kitų nepažįsta, pareigūnams pažeidėjas, ar jo automobilis iki įvykio nebuvo žinomi, todėl, nesant jokių duomenų apie galimą išankstinį nusistatymą, suinteresuotumą ar siekį neteisingai apkaltinti ir nubausti pažeidėją už nepadarytą nusižengimą, policijos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Pareigūnų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs ir sutampantys su kitomis byloje nustatytomis objektyviomis bylos aplinkybėmis, jų visetu dėl A. B. padaryto nusižengimo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sustojimas sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, nėra laikytinas ANK 417 straipsnio 3 dalyje bei KET 20 punkte numatyta išimtimi „kai transporto priemonė stovi“, kadangi sustojimas prie draudžiančio eismą šviesoforo signalo yra dalyvavimo viešajame eisme būdas, veiksmas, ir vairuotojas, sustojęs prie šviesoforo, privalo stebėti eismą ir šviesoforo signalus, kad galėtų pilnavertiškai dalyvauti eisme, o ne tą laiką skirti su vairavimu nesusijusiems veiksmams. Kaip pažymėta ir KET 20 punkte, transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Pareiškėjo argumentai, kad stovėdamas prie sankryžoje degančio šviesoforo signalo jis neva šalino vežto krovinio tvirtinimo pažeidimus po prieš maždaug 120 metrų įvykusio staigaus stabdymo, nagrinėjamu atveju įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Be to, tokių aplinkybių egzistavimas kelia abejonių, nes jos nebuvo nurodytos pareigūnams sustabdžius pareiškėjo vairuotą transporto priemonę, o jei toks avarinis stabdymas ir buvo įvykęs, tai pažeidėjas privalėjo iškart pasirūpinti krovinio tvirtinimo pažeidimais, tačiau, kaip pats teigė, jis tai darė nuvažiavęs maždaug 120 metrų ir stovėdamas sankryžoje prie degančio raudono šviesoforo, antroje iš trijų eismo juostų viena kryptimi. Nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, kad pareiškėjo parodymai ir teismo posėdžio metu nebuvo nuoseklūs – teikdamas paaiškinimus pareiškėjas nurodė, kad įvykio metu turėjo kažką rankoje, bet neprisimena ką, tuo tarpu baigiamųjų kalbų metu, jau nurodė, kad rankose laikė bateriją ir navigaciją. Taigi, tokios pareiškėjo nurodomos skirtingos aplinkybės, tik patvirtina pažeidėjo siekį savo duodamais parodymais išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad pažeidimo padarymo faktas ir jį padaręs asmuo yra nustatytas, padarytas nusižengimas įrodytas, pažeidėjo veika kvalifikuota teisingai, nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežtos, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. B. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-19596-2025 (ROIK 25285728645) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.