Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016-12-30 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. Visagino miesto apylinkės teismo 2016-12-30 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) 126 str. 1 d. 290 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams.

D. G. nubaustas už tai, kad 2016 m. gruodžio 27 d., apie 0.15 val., Visagine, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas lengvas 0,58 promilės girtumas) ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

ATPK 30¹ str. numatyta, jog pareigūnas (teismas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgęs į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. antrojoje dalyje, taip pat šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pažymi, jog pažeidimo padarymo metu jam buvo nustatytas lengvas 0,58 promilės neblaivumas, o vertinant alkotesterio paklaidą jo naudai, jo neblaivumas pažeidimo padarymo metu buvo dar mažesnis. Nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršija normą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones. Pabrėžia, jog automobilį vairavo tikėdamasis, kad yra blaivus. Alkoholį vartojo naktį iš gruodžio 25 d. į gruodžio 26 d., švęsdamas Šv. Kalėdas. Visą dieną miegojo, vakare jautėsi gerai. Automobilį vairavo sąžiningai klysdamas, jog yra blaivus. Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs minėtą pažeidimą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o ankstesni jo padaryti pažeidimai vairuojant neblaiviam buvo jaunystės klaida. Pažymi, kad nuo šių pažeidimų praėjo beveik 9 metai. Šiuo laikotarpiu automobilio neblaivus nevairavo, kadangi pasimokė iš savo klaidų ir padarė tinkamas išvadas. Nuo to laiko pasikeitė, subrendo. Savo veiksmus vertina labai atsakingai, o savijauta bei laikas po alkoholio vartojimo leido jam tikėtis, jog jis yra blaivus. Teigia, kad vairavo automobilį nakties metu, kai eismo judėjimas mažas, vairuojant automobilį nebuvo sukeltas eismo įvykis ar padaryta kitokia žala. Nuo 2015-06-01 dirba Danijoje. Nuo 2016 m. birželio mėnesio darbdavys su juo sudarė neterminuotą darbo sutartį. Kiekvieną dieną apie 20 km važinėja į darbą, o tam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Artimiausiu metu planuoja kurti šeimą, dėl to poreikis vairuoti bus dar didesnis. Mano, jog administracinės nuobaudos – baudos skyrimas su trumpesniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu būtų pakankama administracinė nuobauda ATPK numatytiems administracinės atsakomybės tikslams pasiekti, tai atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Suprasdamas padaryto pažeidimo pasekmes, skirtą baudą sumokėjo tą pačią dieną, t. y. 2016-12-30.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 5 str. 4 d. numatyta, jog kitais, 5 str. 2 ir 3 d. nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, todėl atsižvelgus į šią įstatymo nuostatą, apelianto skundas nagrinėjamas pagal ATPK nuostatas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų bei atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 ir 32 str. (ATPK 30 str.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu D. G. už ATPK 126 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą nubaustas bauda, savo dydžiu atitinkančia sankcijoje numatytą baudos minimalią ribą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijoje numatytam minimaliam terminui.

Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje apylinkės teismas, teisingai nustatęs, kad apeliantas padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, skundžiamu nutarimu paskyrė jam tinkamą nuobaudą, kurios keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, skirdamas D. G. administracinę nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę – yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Kaip matyti iš baustumo pažymos, D. G. sistemingai daro teisės pažeidimus kelių transporto srityje. Nuo 2005 m. kovo 17 d. iki aptariamo pažeidimo padarymo jis už KET pažeidimus baustas net 13 kartų, du kartus baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, taip pat ne kartą baustas už leistino greičio viršijimą. Šie duomenys sudaro pagrindą apeliantą laikyti asmeniu, linkusiu pažeidinėti KET. D. G. ankstesnės sankcijos nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str., nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, apeliantas išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau daro teisės pažeidimus. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, eismo saugumą, visišką galimų sunkių pasekmių ignoravimą. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams kuo daugiau išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu pažeidimu, negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su eismo saugumu. Pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai savaime nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą ir švelninti paskirtą nuobaudą. D. G. neabejotinai buvo žinomos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, t. y. nuvykti į darbą, todėl jis turėjo būti ypatingai suinteresuotas nedaryti tokio teisės pažeidimo, už kurį jam gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau apeliantas tyčia, sąmoningai, suprasdamas jam galimas kilsiančias pasekmes, sėdo prie automobilio vairo neblaivus, šis jo padarytas pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio, nes automobilį neblaivus D. G. vairuoja jau trečią kartą, todėl įvykdęs tokį teisės pažeidimą jis privalo prisiimti ir neigiamas tokio padaryto teisės pažeidimo pasekmes.

Skirdamas administracinę nuobaudą apylinkės teismas jau įvertino apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog D. G. prisipažino padaręs KET pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir, atsižvelgęs į šias bei kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliantui už padarytą pažeidimą paskyrė minimalią baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Tokia D. G. paskirta nuobauda, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis, nuobaudai keliamus tikslus, numatytus ATPK 20 str., taip pat atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, nelaikytina per griežta ir dėl to neteisinga. Pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, kad paminėtos aplinkybės negali būti pripažintos išskirtinėmis, leidžiančiomis D. G. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą negu numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje minimali. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos nuobaudos dydžiui, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas.

Taigi apibendrinus darytina išvada, kad D. G. paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota, atitinka padaryto pažeidimo ir jo asmenybės pavojingumą ir, tikėtina, ja bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai. Naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Visagino miesto apylinkės teismo 2016-12-30 nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.