Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-02-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-46-557/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
AN2-46-557/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01350-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Linas Pauliukėnas (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-46-557/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01350-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4; 16.9.10; 21.1.7; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau ir – Klaipėdos apskrities VPK KPT, Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019-06-19 G. J.-K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-38232-2019 už tai, kad ji 2019-05-31 14.28 val. vairuodama automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, persirikiuodama nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio, dėl to privertė kito automobilio vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to automobilis užvažiavo ant skiriamosios juostos bortelio ir apsigadino vairuojamą automobilį, vairuotoja iš įvykio vietos nuvažiavo, įvykio metu apgadintas vienas automobilis, padaryta žala iki 15 BND (bazinių nuobaudos dydžių). Tokiais savo veiksmais G. J.-K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 104, 222 punktų reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities VPK KPT Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019-07-23 nutarimu Nr. 30-ANR_N-9603-2019 G. J.-K. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J.-K. atstovė advokato padėjėja L. J. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. J.-K. nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-12-27 nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J.-K. atstovės advokato padėjėjos L. J. skundą patenkino – panaikino Klaipėdos apskrities VPK KPT Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019-07-23 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9603-2019, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė, nenustačius G. J.-K. veikoje jai inkriminuotų administracinių nusižengimų požymių. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad tiek 2019-06-12 paaiškinime, tiek teisme liudytojas R. S. parodė, kad stovėjo prie savo automobilio netoli įvykio vietos, priėjęs prie automobilio išgirdo du duslius garsus, o atsisukęs į kairę pusę, pamatė neskubant pravažiuojantį baltos spalvos džipą, kuris važiavo tarp pirmos ir antros juostos, o po to persirikiavo į pirmą juostą. Šie liudytojo parodymai leidžia pagrįstai manyti, kad G. J.-K. vairuojamas automobilis persirikiavo iš vienos eismo juostos į kitą jau po to, kai nukentėjusiojo E. L. automobilis buvo užvažiavęs ant skiriamosios juostos bortelio ir kartu kelia pagrįstų abejonių, ar būtent G. J.-K. veiksmai privertė nukentėjusįjį E. L. staigiai keisti judėjimo kryptį, t. y. ar G. J. – K. padarė KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją. Nors nukentėjusysis E. L. ir kartu su juo važiavusi liudytoja nurodė, kad greta važiavęs automobilis „spaudė“ nukentėjusiojo automobilį, tačiau kartu nurodė, kad atstumas tarp automobilių buvo apie 30 cm. Bylos duomenimis, liudytojas R. S. momento, kaip nukentėjusysis užvažiavo ant bortelio, nematė, jis situaciją stebėjo jau po to, kai išgirdo, kaip E. L. vairuojamas automobilis užvažiavo ant skiriamosios juostos bortelio, tačiau matė neskubant pravažiuojantį baltos spalvos džipą, kuris važiavo tarp pirmos ir antros juostos, o po to persirikiavo į pirmą juostą. Sugretinus šiuos liudytojo parodymus su nukentėjusiojo parodymais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, pagal liudytojo R. S. parodymus, G. J. – K. po to, kai E. L. užvažiavo ant bortelio, buvo tarp pirmos ir antros juostos, t. y. dar nebuvo persirikiavusi, nustatyti momento, kada administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pradėjo rikiuotis, nėra galimybės. Šiuo atveju pagal nukentėjusiojo parodymus galima daryti tik prielaidą, kad G. J.-K. rikiuotis pradėjo dar sankryžoje ir tokiu būdu privertė jį staigiai keisti judėjimo kryptį, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokią prielaidą. Priešingai, pagal liudytojo R. S. parodymus, G. J.-K. rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą jau po to, kai nukentėjusysis užvažiavo ant bortelio. Be to, liudytojas parodė, kad persirikiavęs džipas nuvažiavo lėtai, neskubėdamas. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar iš tikrųjų G. J.-K. pradėjo rikiuotis iš vienos eismo juostos į kitą, nepraleisdama gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio ir tokiu būdu pažeisdama KET, ar pats nukentėjusysis E. L., matydamas greta važiuojantį automobilį, netinkamai įvertino kelyje susidariusią situaciją ir priėmė sprendimą staigiai keisti judėjimo kryptį, nulėmusį jo transporto priemonės apgadinimą. Įvertinęs visa tai, teismas padarė išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad G. J.-K., vairuodama automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, ir persirikiuodama nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio. Nesant byloje pakankamai duomenų, leidžiančių, tvirtinti, jog G. J.-K. rikiavosi pažeisdama KET, nėra pagrindo teigti, kad būtent jos veiksmai privertė kito automobilio vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to automobilis užvažiavo ant skiriamosios juostos bortelio ir apsigadino vairuojamą automobilį, vairuotoja iš įvykio vietos nuvažiavo, įvykio metu apgadintas vienas automobilis, padaryta žala iki 15 BND. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu, administracinio nusižengimo bylos teiseną G. J.-K. nutraukė, nesant jos veikoje jai inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-27 nutarimą, paliekant galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019-07-23 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR N-9603-2019 be pakeitimų.

5.1. Nurodo, kad nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu nutraukti G. J.-K. administracinio nusižengimo bylą konstatavus, kad byloje nėra pakankamai patikimų duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog G. J.-K. rikiavosi pažeisdama KET, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent jos veiksmai privertė kito automobilio vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.

5.2. Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusysis E. L. ir liudytojas R. S. tiek iškart po įvykio, tiek rašytiniuose paaiškinimuose ir teisminio nagrinėjimo metu aiškiai ir nuosekliai nurodė pagrindines, tarpusavyje sutampančias įvykio aplinkybes. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad liudytojas, nukentėjusysis ir su juo važiavusi draugė gali būti šališki ir duoda neobjektyvius parodymus ar teikia klaidingą informaciją, siekdami nepagrįstai apkaltinti G. J.-K..

5.3. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio nusižengimo byloje nėra jokio pagrindo abejoti, kad su byloje tiriamu įvykiu susijusi būtent transporto priemonė „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią protokole nurodytą dieną vairavo būtent G. J.-K..

Šalies argumentai

5.4. Institucijos teigimu, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje nustatytas ir aptartas aplinkybes, logišką įvykio seką, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad G. J.-K. 2019-05-31 14.28 val. Klaipėdoje, Pilies g. – Sausio 15-osios g., vairuodama automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, persirikiuodama nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio, dėl to privertė kito automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to automobilis užvažiavo ant skiriamosios juostos bortelio ir apsigadino, vairuotoja iš įvykio vietos nuvažiavo, įvykio metu apgadintas vienas automobilis, padaryta žala iki 15 BND.

5.5. Klaipėdos apskrities VPK KPT nuomone, G. J.-K. administracinio nusižengimo byla nutraukta nepagrįstai. Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju G. J.-K. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, jos veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, jai skirtina administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje nesurinkta neginčijamų G. J.-K. kaltės, padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, įrodymų, t. y. kad ji 2019-05-31 14.28 val. vairuodama automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, persirikiuodama nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio, dėl to privertė kito automobilio vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to automobilis užvažiavo ant skiriamosios juostos bortelio ir buvo apgadintas, vairuotoja iš įvykio vietos nuvažiavo, įvykio metu apgadintas vienas automobilis, padaryta žala iki 15 BND, tuo pažeidė KET 9, 104, 222 punktų reikalavimus. Apygardos teismo vertinimu, su šiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

10. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir Institucijos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir konstatuodamas, kad byloje nėra surinkta neginčytinų ir neabejotinų G. J.-K. kaltės įrodymų padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bei įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, motyvuotai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog G. J.-K. protokole nurodytu laiku ir vietoje rikiavosi pažeisdama KET, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent jos veiksmai privertė kito automobilio vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to automobilis užvažiavo ant skiriamosios juostos bortelio ir buvo apgadintas, vairuotoja iš įvykio vietos nuvažiavo. Apylinkės teismas sprendė, jog pagal nukentėjusiojo parodymus galima daryti tik prielaidą, kad G. J.-K. rikiuotis pradėjo dar sankryžoje ir tokiu būdu privertė jį staigiai keisti judėjimo kryptį. Priešingai, pagal liudytojo R. S. parodymus, G. J.-K. rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą jau po to, kai nukentėjusysis užvažiavo ant bortelio. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar iš tikrųjų G. J.-K. pradėjo rikiuotis iš vienos eismo juostos į kitą, nepraleisdama gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio ir tokiu būdu pažeisdama KET, ar pats nukentėjusysis E. L., matydamas greta važiuojantį automobilį, netinkamai įvertino kelyje susidariusią situaciją ir priėmė sprendimą staigiai keisti judėjimo kryptį, nulėmusį jo transporto priemonės apgadinimą.

11. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir Institucijos apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 420 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį G. J.-K. nutraukti konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J.-K. kaltę padarius jai inkriminuotus nusižengimus. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą G. J.-K., nukentėjusįjį E. L. ir kartu su juo automobilyje važiavusią jo draugę liudytoją S. T., taip pat liudytojus R. S. ir policijos pareigūną M. B., ištyrė rašytinę bylos medžiagą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė teisingą išvadą, kad byloje surinktų duomenų nepakanka neginčytinai įrodyti ir pašalinti visas abejones dėl to, kad G. J.-K. padarė jai inkriminuotus nusižengimus. Priimdamas tokį sprendimą, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, kuriuos sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą motyvavo, kodėl byloje surinkti duomenys neleidžia neabejotinai konstatuoti, kad G. J.-K., vairuodama automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodama iš vienos eismo juostos į kitą, pažeidė KET9, 104, 222 punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais privertė kito automobilio vairuotoją staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.

12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, esminis Institucijos skundo argumentas, kuriuo grindžiama G. J.-K. kaltė padarius jai inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, yra tas, kad tiek nukentėjusysis E. L., tiek liudytojas R. S., kurių suinteresuotumas byloje nenustatytas, iš karto po įvykio, taip pat savo rašytiniuose paaiškinimuose bei apklausiami teisme aiškiai ir nuosekliai nurodė pagrindines, tarpusavyje sutampančias įvykio aplinkybes, leidžiančias daryti neabejotiną išvadą, kad su byloje tiriamu įvykiu susijusi būtent transporto priemonė „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią protokole nurodytą dieną vairavo būtent G. J.-K..

13. Nesutikdamas su šiuo apeliacinio skundo argumentu, apygardos teismas pažymi, jog nors G. J.-K. neneigia, kad įvykio dieną automobiliu „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo protokole nurodytu laiku ir vietoje, tačiau vien šis faktas pats savaime nepatvirtina, kad būtent G. J.-K. persirikiuodama pažeidė KET reikalavimus, t. y. neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, persirikiuodama nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio ir tokiais savo veiksmais, pažeisdama KET reikalavimus, privertė nukentėjusįjį E. L. staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, todėl jo vairuojamas automobilis užvažiavo ant skiriamosios juostos bortelio ir buvo apgadintas, o vairuotoja iš įvykio vietos nuvažiavo.

14. R. S. savo 2019-06-12 rašytiniame paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad 2018-05-31, apie 13.30 val., būdamas Sausio 15-osios g., ties 4 pastatu (parduotuvė „Lemona“), išgirdo du duslius garsus, sklindančius nuo šviesoforo. Atsisukęs pamatė, kad baltas džipas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už šviesoforo sankryžoje yra tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų, o už jo labai arti juodos spalvos mašina, baltos mašinos vairuotoja įvažiavo į pirmąją eismo juostą ir neskubėdama judėjo toliau. Tamsios spalvos mašinos vairuotojas buvo užvažiavęs ant bortelio kairiosios pusės ratais. Vairuotojo žodžiais, baltas džipas neatsargiai vairavo ir dėl to jis, kad neįvyktų eismo įvykis, pasuko kairėn pusėn. Jis vairuotojui nurodė balto džipo valstybinį numerį (b. l. 23). Apklausiamas teisme liudytojas R. S. parodė, kad 2019-05-31, apie 14.00 val., išėjęs iš parduotuvės „Lemona“ ėjo link automobilio, stovėjusio prie gatvės, priėjęs prie automobilio išgirdo du duslius garsus, atsisukęs į kairę pusę pamatė neskubant pravažiuojantį baltos spalvos džipą, kuris važiavo tarp pirmos ir antros juostos, o po to persirikiavo į pirmą juostą. Įsidėmėjo tos mašinos valstybinį numerį, nes tuo šalia kitų automobilių nebuvo. Tuo tarpu tamsios spalvos automobilis su prakirstais kairės pusės abiem ratais įvažiavo į „Circle K“ degalinę. Priėjęs prie šio automobilio vairuotojo paklausė, kas nutiko, šis pasakė, kad jam pakišo mašiną. Matė, kad nukentėjusio automobilio padangos buvo žemo profilio, sportinės, todėl mano, kad tokias padangas galėjo prakirsti atsitrenkęs į bortelį. Kaip tamsios spalvos automobilis užvažiavo ant bortelio, jis nematė, nes pravažiuojantis džipas savo korpusu užstojo tamsios spalvos automobilį, matėsi tik galas, o nuvažiavus džipui, pamatė, kad tamsios spalvos automobilis su prakirstomis padangomis lėtai važiavo į degalinę.

15. Nukentėjusysis E. L. savo 2019-05-31 rašytiniame paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad važiavo Priešpilio gatve trečia eismo juosta iki Sausio 15-osios g. Ties saugumo salele, įvažiavus į Sausio 15-osios g., jam iš dešinės važiavęs pilkos spalvos džipas „X5“ pradėjo jį spausti, keisdamas važiavimo kryptį į jo važiuojamąją eismo juostą, todėl jis, kad išvengtų susidūrimo u minėtu automobiliu, staiga stabdė ir keitė važiavimo kryptį kairiau ir savo automobilio abiem ratais kliudė skiriamosios juostos bortelį, dėl to buvo apgadinti abu kairės pusės ratai. Po įvykio nuvažiavo į degalinės teritoriją, kad netrukdytų eismui. Prie jo priėjęs žmogus pasakė, kad matė įvykį, nurodė jam, kad BMW automobilį vairavo moteris, nurodė šio automobilio valstybinį numerį. Įvykį taip pat matė su juo kartu važiavusi draugė S. T. (b. l. 24). Apklausimas teisme nukentėjusysis E. L. tai pat parodė, kad jam važiuojant trečia eismo juosta, šalia antra juosta važiavęs automobilis sankryžoje pradėjo rikiuotis į trečią juostą ir jį spausti, todėl jis, vengdamas kontakto, kaire puse trenkėsi į bortelį ir sprogo abi kairės pusės padangos. Jis signalizavo, tačiau automobilį vairavęs asmuo negirdėjo ir nuvažiavo. Matė, kad tai buvo BMW markės automobilis pilkos – baltos spalvos, tačiau automobilio valstybinio numerio ir kas vairavo nematė. Po įvykio, kad netrukdytų eismui, jis pasitraukė iš įvykio vietos ir išsikvietė policiją. Prie jo priėjęs vyriškis pasakė automobilio valstybinį numerį ir nurodė, kad vairavo moteris. Įvykio metu jis važiavo apie 30–40 km/h greičiu, tarp jo ir jį spaudusio automobilio buvo apie 30 cm atstumas. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir kartu su E. L. važiavusi jo draugė S. T..

16. Kaip matyti iš liudytojo R. S. parodymų, jis betarpiškai nematė momento, kaip tamsios spalvos automobilis užvažiavo ant bortelio, nes, kaip nurodė, pravažiuojantis džipas savo korpusu užstojo tamsios spalvos automobilį, matėsi tik galas, o nuvažiavus džipui, pamatė, kad tamsios spalvos automobilis lėtai važiavo į degalinę su prakirstomis padangomis. Taigi R. S. situaciją stebėjo po to, kai stovėdamas prie savo automobilio netoli įvykio vietos, išgirdo du duslius garsus, atsisukęs į kairę pusę pamatė, kaip neskubėdamas pravažiavo baltos spalvos džipas, kuris važiavo tarp pirmosios ir antrosios eismo juostų, o po to persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Šie liudytojo parodymai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad G. J.-K. vairuojamas automobilis persirikiavo iš vienos eismo juostos į kitą jau po to, kai nukentėjusiojo E. L. vairuojamas automobilis buvo užvažiavęs ant skiriamosios juostos bortelio ir kartu kelia pagrįstų abejonių, ar būtent pastarosios veiksmai, rikiuojantis iš vienos eismo juostos į kitą, privertė nukentėjusįjį E. L. staiga keisti judėjimo kryptį, t. y. ar G. J.-K. padarė KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją. Pagal nukentėjusiojo E. L. 2019-05-31 rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes matyti, kad jam jau įvažiavus į Sausio 15-osios gatvę, jį pradėjo spausti iš dešinės pusės važiavęs automobilis „X5“ (b. l. 23). Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, kad antrąja juosta važiavęs automobilis pradėjo rikiuotis į trečiąją eismo juostą dar sankryžoje ir tokiu būdu privertė nukentėjusįjį E. L. staiga keisti judėjimo kryptį. Juolab, pagal liudytojo R. S. parodymus, baltos spalvos džipas rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą jau po to, kai nukentėjusysis užvažiavo ant bortelio. Be to, liudytojas R. S. parodė, kad persirikiavęs džipas nuvažiavo lėtai, neskubėdamas. Taigi ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar iš tikrųjų G. J.-K. pradėjo rikiuotis iš antrosios eismo juostos į trečiąją eismo juostą, nepraleisdama gretima eismo juosta važiavusio automobilio, taip pažeisdama KET, ar pats nukentėjusysis E. L., matydamas greta važiuojantį automobilį, netinkamai įvertino kelyje susidariusią situaciją ir priėmė sprendimą staiga keisti judėjimo kryptį, nulėmusį jo transporto priemonės apgadinimą. Be to, pagal nukentėjusiojo E. L. ir liudytojos kartu su juo važiavusios jo draugės S. T. teisme duotus parodymus, E. L., pamatęs, jog BMW markės visureigis jį spaudžia ir rikiuojasi į jo važiavimo juostą, minėtam automobiliui signalizavo, tačiau apie tai, kad būtų girdėję garsinį signalą, nenurodė nei G. J.-K., nei liudytojas R. S. (akivaizdu, jog girdėdamas du duslius garsus, greičiausiai kilusius nukentėjusiajam užvažiuojant ant bortelio, pastarasis būtų girdėjęs ir garsinį signalą, jeigu juo būtų buvę signalizuojama įvykio metu). Apie tai, kad būtų signalizavęs, nenurodė ir E. L. netrukus po įvykio savo 2019-05-31 rašytiniame paaiškinime, tokią versiją iškėlė tik apklausiamas teisme. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis E. L. įvykio vietoje signalizavo, spausdamas garsinį signalą, kurį turėjo girdėti G. J.-K.. Tuo pačiu lieka nepašalinta abejonė, ar nukentėjusysis apskritai turėjo pagrindą signalizuoti G. J.-K., t. y. ar pastaroji atliko kokius nors veiksmus, keliančius grėsmę eismo saugumui ir trukdančius kitam vairuotojui – E. L..

17. Aptartų duomenų kontekste Klaipėdos apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad G. J.-K., vairuodama automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, ir persirikiuodama nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio. Nesant byloje pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog G. J.-K. rikiavosi pažeisdama KET, kartu nėra pagrindo išvadai, kad būtent jos veiksmai privertė E. L. staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to automobilis užvažiavo ant skiriamosios juostos bortelio ir buvo apgadintas, o vairuotoja iš įvykio vietos nuvažiavo.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nėra pakankami neginčytinai nustatyti, dėl kokių priežasčių E. L. vairuojamas automobilis užvažiavo ant skiriamosios juostos bortelio ir buvo apgadintas, o tuo pačiu ir paneigti vieną iš galimų eismo įvykio kilimo priežasčių, jog eismo įvykis kilo dėl paties vairuotojo E. L. neatidumo ar netinkamo eismo situacijos įvertinimo. Kaip minėta, liudytojas R. S. paties nukentėjusiojo vairuoto automobilio apgadinimo momento nematė, nei jis, nei G. J.-K. nurodo negirdėję garsinio signalo, kuriuo teigia signalizavęs nukentėjusysis. Byloje nenustatyta, kad kilus jo nurodytai grėsmei eismo saugumui, nukentėjusysis būtų stabdęs vairuojamą automobilį, kas taip pat yra nelogiška ir eismo saugumo požiūriu nepriimtina nukentėjusiojo apibūdintoje situacijoje, kuomet jam yra užkirtinėjamas kelias kito persirikiuojančio automobilio. Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad įvykio metu buvo važiuojama nedideliu greičiu, todėl stabdymo veiksmui atlikti ir tokiu būdu išvengti kontakto su kitu automobiliu ar kelio konstrukcijomis nebuvo kliūčių, juolab, jog, pasak paties nukentėjusiojo, tarp jo ir persirikiuojančio automobilio buvo dar keliasdešimties centimetrų tarpas. Jokių kitų objektyvių įrodymų – gatvę stebinčių vaizdo kamerų įrašų, automobilyje įmontuotų vaizdo registratorių įrašų ir pan., kurių pagalba būtų galima nustatyti tikrąjį eismo įvykio mechanizmą ir tuo pačiu patikrinti nukentėjusiojo keliamą versiją dėl jo atsitrenkimo į skiriamosios juostos bortelį, byloje nesurinkta. Tuo pačiu nebėra realių galimybių pašalinti aukščiau aptartas abejones dėl galimų eismo įvykio kilimo priežasčių, o tuo pačiu ir dėl G. J.-K. kaltės sukėlus eismo įvykį.

19. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai G. J.-K. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, kaltės įrodymų. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, G. J.-K. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti jai inkriminuotų administracinių nusižengimų požymiai, todėl Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai panaikino Klaipėdos apskrities VPK KPT Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019-07-23 nutarimą, kuriuo G. J.-K. buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 420 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo bylos teiseną G. J.-K. nutraukė, nenustatęs jos veikoje šių jai inkriminuotų administracinių nusižengimų požymių.

20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant G. J.-K. administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas procesinis sprendimas, todėl naikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-27 nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

netenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas