Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Tadeušas VolkovskisBaudžiamoji byla Nr. 1A-194-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00500-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.4.(S)

2013 m. vasario 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, patikslinto Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-28 nutartimi, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir nuteistas: pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto, 7-8 dalių pagrindu, subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, taikant bausmių apėmimo būdą, galutinė subendrinta bausmė V. G. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. G. Valstybinei ligonių kasai priteista 264,13 Lt nukentėjusiojo F. D. gydymo išlaidoms atlyginti, F. D. – 2000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir tyčia nesunkiai sužalojo žmogų dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, t.y., jis 2012-03-21, apie 13 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,88 prom.), pirkėjų ir aptarnaujančio personalo R. T. akivaizdoje, be jokios priežasties kabinėjosi prie pirkėjų, šaukė, keikėsi, įžūliai elgėsi, rodė provokuojančius ženklus į vaizdo kamerą bei inicijavo konfliktą su apsaugos personalu, gatvėje prie parduotuvės įėjimo sumušė UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro apsaugos darbuotoją F. D., tyčia sudavė jam kumščiais smūgius į veido sritį, padarė mėlynes, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nusistovėjusią toje aplinkoje.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012-03-21, nuo 13 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,88 prom.), inicijavo konfliktą su apsaugos personalu, tarnybą ėjusiu ir pareigas vykdančiu UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro apsaugos darbuotoju F. D., kurį lauke nesunkiai sužalojo, t.y. tyčia sudavė ne mažiau 5 smūgių F. D. į kairę ausį, kaktos dešinę pusę, dešinę akį, nosį, apatinės lūpos dešinę pusę, tuo nukentėjusiajam F. D., ėjusiam savo tarnybą ir vykdžiusiam savo pareigas, padarė: odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje su kairio skruosto sumušimu, pasireiškusiu minkštųjų audiniu patinimu, poodines kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokų-skruosto-žando srityje, kraujosruvas tarpuakio srities odoje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimą apatinės lūpos dešinėje pusėje su kraujosruvą lūpos gleivinėje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nukentėjusiajam F. D. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t.y. V. G. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymą.

Teismo posėdyje nuteistojo V. G. gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis F. D. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendis, patikslintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-28 nutartimi, keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamoje byloje yra turtinė ir /ar neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata pateikiama CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Tuo tarpu neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Taigi takoskyra tarp turtinės ir neturtinės žalos yra pakankamai akivaizdi: turtinė žala yra materialinės sferos dalykų netektis, neturtinė žala yra fizinio ir moralinio pobūdžio nuostoliai. Šių žalos rūšių tapatinti negalima. Todėl teismo nuosprendyje būtina atskirai nurodyti priteisiamos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl žalos nukentėjusiajam atlyginimo, šios nuostatos nesilaikė.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis F. D. pareiškė 2 000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, iš kurių trys šimtai litų sudaro turtinę žalą dėl išlaidų vaistams, kelionei bei mokestis už rentgeno nuotrauką, likę 1700 lt sudaro neturtinę žalą.

Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad šiame kontekste pagrindinis principas yra tas, kad nukentėjusysis kiek įmanoma labiau turėtų būti gražintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum). Tačiau pareiga įrodyti jam atsiradusią turtinę žalą dėl padaryto nusikaltimo, taipogi tenka nukentėjusiajam. Šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę. Kad nukentėjusiajam F. D. dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų buvo sutrikdyta sveikata ir dėl to jis turėjo gydytis, kolegijai jokių abejonių nekyla, tačiau nukentėjusysis teismui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių turtinės žalos buvimo faktą ir jos dydį. Todėl F. D. atsisakius įrodyti atsiradusią jam turtinę žalą bei jos dydį, pastarojo pareikštas civilinis ieškinys, šioje dalyje, turi būti atmestas, kaip neįrodytas (BPK 115 str. 1 d.).

Tuo tarpu neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.) .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, kūno sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinės žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi, šiame straipsnyje pasakyta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo V. G. tyčinių nusikalstamų veiksmų nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo F. D. sveikata, t. y. jam buvo padarytas odos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje su kairio skruosto sumušimu, pasireiškusiu minkštųjų audinių patinimu, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, dešinės akies vokų- skruosto-žando srityje, kraujosruvos tarpuakio srities odoje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas apatinės lūpos dešinėje pusėje su kraujosruva lūpos gleivinėje (1 t. b. l. 73-75). Neabejotina, kad dėl šių aplinkybių nukentėjusysis F. D. patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, be to, jis tris mėnesius buvo nedarbingumas ir negalėjo dirbti.

Dėl pasakyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei mano nuteistasis, vadovaudamasis kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai priteisė nukentėjusiajam F. D. neturtinę žalą, tačiau nustatydamas jos dydį, neatribojo nuo turtinės žalos, todėl teismo nuosprendis, šioje dalyje, turi būti keičiamas.

Nukentėjusiojo nurodytas 1700 lt neturtinės žalos dydis atitinka neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, žmonių pragyvenimo lygį bei protingumo ir teisingumo kriterijus, neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai ir neabejotina, kad turi būti patenkintas.

Dėl pasakyto tenkinti nuteistojo V. G. apeliacinį skundą, šioje dalyje, nėra pagrindo.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendžio rezoliucinę dalį, tinkamai nesilaikė BPK 307 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinė dalis turi būti aiški, surašyta taip, kad vykdant nuosprendį nekiltų jokių abejonių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, netinkamai nustatęs nuteistojo bausmės atlikimo pradžią, tokias abejones sukėlė. Aukščiau minėta procesinė norma reikalauja, kad tais atvejais, kai asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu, rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta bausmės atlikimo pradžia. Jeigu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir priimant nuosprendį ji nepakeista, įskaitęs suėmimo ir bausmės, atliktos pagal pirmesnį nuosprendį laiką, teismas nurodo, kad bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio priėmimo momento. Tačiau jeigu asmuo byloje nebuvo suimtas, nuosprendyje nurodoma, kad bausmės pradžią reikia skaičiuoti nuo jo sulaikymo bausmės atlikimui momentui.

Šioje byloje nustatyta, kad nuteistajam V. G. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurias, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu panaikino, kitos kardomosios priemonės, t. y suėmimo, nuteistajam nepaskyrė ir V. G. šioje byloje nesuėmė, tuo tarpu bausmės pradžią nustatė skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Toks nuosprendžio rezoliucinės dalies neaiškumas turi būti ištaisytas, pažymint ir tai, kad pastarasis laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžiu, atliko ir 2013-01-04 iš Marijampolės pataisos namų buvo paleistas (2 t. b. l. 43).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11d. nuosprendį, patikslintą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi, pakeisti:

Iš nuteistojo V. G. priteisti 1700 lt nukentėjusiajam F. D. neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo F. D. civilinį ieškinį dalyje dėl 300 lt turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Bausmės atlikimo pradžią nuteistajam V. G. skaičiuoti nuo jo sulaikymo laisvės atėmimo bausmės atlikimui momento.

Kita nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.