Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 20 parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu, prie 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį minėtos arešto bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta ? laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio A. B. sulaikymo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistojo A. B. nukentėjusiajam priteista 310 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis, 2022 m. birželio 7 d. apie 11.39 val., būdamas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dviračių stovėjimo vietoje, nukirpo prie dviračių laikiklio prirakinto dviračio apsauginį trosą, kurio vertė 10 Eur, su spyna, po ko paėmęs V. G. priklausantį dviratį „SKL“, kurio vertė 300 Eur, su juo pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. G. 300 Eur vertės turtą ir padarė jam 310 Eur turtinę žalą. Šie A. B. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. B. bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegija, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį ar sumažinti jos dydį.

5. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6. Nagrinėjamoje byloje A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už svetimo turto pagrobimą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. B. skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas galutinę 8 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Spręsdamas dėl A. B. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos stadiją (A. B. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai). Be to, nuteistasis naują nusikaltimą padarė tebesant neišnykusiam teistumui (t. 1, b. l. 82-99). Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę: nuteistasis A. B. anksčiau teistas, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (Didžiojoje Britanijoje), keturiolika kartų, tačiau dalis teistumų yra išnykę, galiojantys – devyni (t. 1, b. l. 82–91), ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, per pastaruosius vienerius metus mažiausiai aštuonis kartus baustas administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, daugiausiai – už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (t. 1, b. l. 78-81), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 76-77). Teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas ir byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus bei pastebi, jog teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, paskirties. Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, jog A. B., nukirpęs apsauginį trosą su spyna, paėmė V. G. priklausantį dviratį ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Padarytas nusikaltimas nuosavybei atitinka rūšinį šios nusikalstamos veikos pavojingumą, o analizuojant nuteistojo asmenybę, nustatyta, jog A. B. už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas buvo ne kartą teistas: Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 82–91). Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenimis nuteistajam už analogiškas veikas buvo skiriamos tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės su vykdymo atidėjimu, tiek terminuoto laisvės atėmimo, bausmės.

8. Nepaisant aptartų nuteistojo atžvilgiu taikytų prievartos priemonių, nuteistasis nepateisino jam suteikto valstybės pasitikėjimo, toliau darė nusikalstamas veikas, ką iliustruoja aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju A. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Aptartos aplinkybės rodo tai, jog nuteistajam skirta švelnesnė bausmė gali sudaryti nebaudžiamumo įspūdį. Švelnesnė bausmė nėra pakankama bausmės tikslams pasiekti, nuteistojo elgesio nepakeis bei nesulaikys jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kadangi, kaip matyti iš apygardos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti naujus teisės pažeidimus. Aptartų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog praeityje skirtos švelnesnės bausmės savo prevencinės paskirties neatliko, kaltinamojo nuostatų laikytis visuomenei priimtino ir teisės aktų nepažeidžiančio gyvenimo būdo nesuformavo. Nauja nusikalstama veika padaryta nepraėjus nė trims mėnesiams po kaltinamojo atžvilgiu priimto teismo baudžiamojo įsakymo (2022 m. kovo 23 d.) ir nė neatlikus juo paskirtos bausmės, tad teisėjų kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus tik griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. už jo padarytą nusikaltimą skyrė sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis, nepaisant byloje nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nesiekia paskirtos bausmės rūšies vidurkio, t. y. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bei su kitu teismo baudžiamuoju įsakymu dalinio sudėjimo būdu subendrinta galutinė 8 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė pagal savo dydį nėra aiškiai per griežta. Taigi, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl pareikšto apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl, apygardos teismo vertinimu, jis paliekamas galioti.

10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.