Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 5 metams ir 2 mėnesiams;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams. Bausmę subendrinus su Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 5 mėnesiams. 2012 m. vasario 13 d. atliko bausmę;

3) Didžiosios Britanijos Central London magistratų teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu dėl sukčiavimo, įskaitant apgaulę, laisvės atėmimu 12 mėnesių ir 120 svarų sterlingų dydžio bauda;

4) Didžiosios Britanijos East London magistratų teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu dėl prievartos, mėginimo paveikti, persekiojimo, priekabiavimo ar psichologinės ar emocinės agresijos – laisvės atėmimu 42 dienoms, bausmės vykdymą atidedant 12 mėnesių, uždraudžiant bendrauti su tam tikrais asmenimis, 80 svarų sterlingų bauda;

5) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2016 m. gruodžio 1 d. atliko bausmę;

6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2019 m. spalio 25 d. atliko bausmę;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių 24 dienoms. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis pakeistas, paskiriant galutinę 8 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. spalio 13 d. atliko bausmę;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – areštu 60 parų. 2021 m. gruodžio 31 d. atliko bausmę;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), galutine bausme – areštu 20 parų, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, bausmė neatlikta,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2022 m. birželio 7 d. apie 11.39 val., būdamas prie pastato, esančio S. Nėries g. 45 A, Vilnius, dviračių stovėjimo vietoje, nukirpo prie dviračių laikiklio prirakinto dviračio 10 eurų vertės apsauginį trosą su spyna, po ko paėmęs V. G. priklausantį 300 eurų vertės dviratį „SKL“, su juo pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. G. priklausantį, 300 eurų vertės turtą ir padarė V. G. 310 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu A. B. kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo prie kaltinime nurodyto pastato. Pamatė su spyna prie stovo pritvirtintą dviratį. Tuo laiku buvo priklausomas nuo narkotikų. Turėjo su savimi žirkles, todėl pagalvojo, kad gali iš to užsidirbti pinigų. Pavogė tą dviratį, pardavė jį kažkur Pašilaičiuose už 180 eurų. Trosą ir spyną išmetė, jie buvo kaip vienas įrenginys. Dviračio vertės neginčija, yra pasiruošęs atlyginti žalą. Šiuo metu yra suimtas kitoje byloje, bet išėjęs į laisvę eis dirbti. Turi staliaus ir apdailininko specialybes. Dirbdavo pagal jas nelegaliai, kad daugiau liktų uždirbamų pinigų. Dirbdamas dalimis atlyginis žalą nukentėjusiajam.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. A. B. padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie teismo pripažįstami įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Įtariamuoju apklaustas A. B. (2022 m. rugpjūčio 4 d. apklausa) parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. Narkologijos ir psichiatrijos įskaitoje neregistruotas, galvos traumų neturėjo. Apie įvykį gali papasakoti, kad tiksliai dienos neprisimena, bet tai tikrai buvo birželio pradžia ir tikrai galėjo būti, kad tai galėjo būti 2022 m. birželio 7 d. Laiko tikrai tiksliai nepamena, bet pamena puikiai šį įvykį. Pamena, kad tuo laikotarpiu vartojo narkotines medžiagas ir vagystės dieną jis buvo abstinencijos būsenos. Ėjo Fabijoniškių mikrorajone, S. Nėries gatve, tiksliai pastato numerio nežino, bet žino, kad tai buvo prie Fabijoniškių baseino. Pamatė, kad prie jo minėto baseino yra paliktas dviračių stovėjimo vietoje dviratis. Kiek pamena, jis buvo juodai raudonos spalvos, markė buvo iš trijų raidžių, kokių raidžių – tiksliai neprisimena. Pamena, kad dviratis buvo prirakintas su trosu prie dviračių stovo, tos laikymo vietos. Jis su savimi turėjo kabeliams skirtas kirpti žirkles, su kuriomis nukirpo minėto dviračio trosą su spyna. Kadangi tuo metu neturėjo su savimi pirštinių, trosą su spyna jis paėmė su savimi, kad neliktų pėdsakų. Nukirpęs trosą, paėmė dviratį, ant jo atsisėdo ir išvažiavo link Pašilaičių mikrorajono. Tuomet jis užėjo į www.skelbiu.lt svetainę, ieškojo skelbimų, kas nori pirkti dviratį. Atrodo, kad tą pačią dieną paskambino pirkėjas, kuris norėjo nupirkti jo pavogtą dviratį. Su juo sutarė, kad susitiks prie „Kubo“, esančio Žemynos gatvėje, ten jam jį parduos. Su pirkėju susitiko po pietų (tikslaus laiko nežino) ir minėtą dviratį pardavė už 120 eurų. Už gautus pinigus nusipirko produktų, o likusius išleido savo reikmėms. Kaip jis buvo apsirengęs tą dieną, tikrai nepamena. Dėl savo tokio poelgio jis gailisi. Daugiau neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 55-56).

Įtariamuoju apklaustas A. B. (2022 m. rugpjūčio 5 d. apklausa) parodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta. Su galutiniu įtarimu susipažino, jo esmę suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. Apie minėtą įvykį jau yra davęs parodymus 2022 m. rugpjūčio 4 d. Jų nekeičia ir lieka prie tų pačių, vakar duotų parodymų. Tik nori papildyti, kad tą trosą su spyna, kurį nukirpo nuo dviračio laikiklio, kažkur išmetė, kur tiksliai – neprisimena. Tai jam buvo nereikalingas daiktas, todėl net tikslo jo vogti neturėjo, tai buvo padaryta todėl, kad jam reikėjo atlaisvinti dviratį nuo laikiklio. Vagystės tikslas buvo dviratis. Dėl savo tokio poelgio jis labai gailisi (t. 1, b. l. 69).

2022 m. birželio 7 d. V. G. (V. G.) pareiškime nurodoma, kad 2022 m. birželio 7 d. apie 10.45 val. jis savo dviratį „SKL“, juodai raudonos spalvos, paliko prirakintą su užraktu dviračių stovėjimo vietoje, adresu Vilnius. S. Nėries g. 45 A (Fabijoniškių baseinas). Apie 11.50 val. išėjęs iš treniruotės pamatė, kad dviratis pavogtas. Padaryta žala 300 eurų. Prie pareiškimo pridėta fotolentelė su nuotraukomis (t. 1, b. l. 1, 5-17).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. G. parodė, kad 2022 m. birželio 7 d. apie 10.45 val. jis savo dviračiu „SKL“ atvažiavo į treniruotę, adresu Vilnius S. Nėries g. 45 a, Vilniuje (Fabijoniškių baseinas). Dviratį standartine spyna su trosu pririšo prie dviračių laikiklio, kuris yra priešais pastato įėjimą. Apie 11.50 val. dar būdamas treniruotėje per langą pamatė, kad nebėra jo dviračio. Išėjęs pamatė, kad jis pavogtas kartu su spyna. Pamatęs ant pastato kampo priešais pat dviračio stovėjimo vietą kamerą, užėjo į vidų ir paprašė darbuotojų parodyti, kas vyko ir kaip dingo dviratis. Kartu su darbuotoja peržiūrėjo įrašą, kuriame matosi, kaip vyras ateina, kažkaip atrakina ar nutraukia spyną ir tiesiog sėdęs ant dviračio nuvažiuoja. Dviratis nežymėtas, nedraustas, jis yra juodai raudonos spalvos, su primontuotu spidometru ir priekyje žibintu, kurie neįėjo į dviračio komplektaciją. Dviratis dviejų metų senumo, vertina 300 eurų, spyną 10 eurų. Pirktas buvo su dokumentais, tačiau jau negali teigti, kad juos ras. Asmens, kurį matė vaizdo įraše, nepažįsta, nėra matęs (t. 1, b. l. 2).

2022 m. birželio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2022 m. birželio 20 d. Fabijoniškių baseino vyriausioji administratorė K. J. pateikė tyrimui vaizdo medžiagą, kuri buvo įrašyta į Vilniaus miesto 6 PK tarnybiniam naudojimui skirtą kietąjį diską HDD „Seagate“ (t. 1, b. l. 31).

2022 m. birželio 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Fabijoniškių baseino pateikti vaizdo įrašai. Iš viso pateikti 5 vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše matoma Gedvydžių g. 4 namo dalis, praėjimo takai, krūmai. Ant vaizdo įrašo yra užrašai „2 kamera, S. Nėries 45, 2022/06/07 Tue 11:39:34“. Vaizdo įrašo trukmė 00.43 s. Matosi, kaip pėsčiųjų taku eina moteris. Taip pat matosi, kaip iš kairės pusės atvažiuoja dviratininkas. Dviratis juodos-raudonos spalvų. Ant dviračio sėdi vyras. Vyras yra trumpai kirptų plaukų, priekyje praplikęs, su barzda, užsidėjęs akinius nuo saulės. Dėvi raudonos spalvos marškinėlius be rankovių, juodos spalvos kelnes, ties juosmeniu užsirišęs tamsios spalvos su baltomis juostomis džemperį, mūvi raudonos spalvos kojinėmis ir basutėmis. Ant pečių tamsios spalvos kuprinė su užrašu. Jis per pievą greit nuvažiuoja link Gedvydžių g. 4 namo. Vaizdo įrašo pabaiga. Antrame vaizdo įraše matosi Fabijoniškių baseino įėjimas, prieigos, automobilių stovėjimo aikštelė. Ant vaizdo įrašo yra užrašai „3 kamera, S. Nėries 45, 2022/06/07 Tue11:39:12“. Prie vietos, kuri skirta dviračių statymui, pastatytas vienas dviratis. Matosi, kaip prie dviračio prieina vyriškis, kuris apibūdintas pirmo vaizdo įrašo aprašyme, kažką daro prie dviračio, pradeda jį stumti, po to sėda ant dviračio ir nuvažiuoja. Vaizdo įrašo trukmė 00.36 s, vaizdo įrašo pabaiga. Trečiame vaizdo įraše matosi Fabijoniškių baseino įėjimas, prieigos, automobilių stovėjimo aikštelė. Ant vaizdo įrašo yra užrašai „3 kamera, S. Nėries 45, 2022/06/07 Tue 11:38:49“. Prie vietos, kuri skirta dviračių statymui, pastatytas vienas dviratis. Vaizdo įraše matosi, kaip iš dešinės pusės pasirodo pirmame įraše minimas vyras, jis eina gatve. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė 0.19 s. Ketvirtame vaizdo įraše matosi Fabijoniškių baseino įėjimas, prieigos, automobilių stovėjimo aikštelė. Ant vaizdo įrašo yra užrašai „3 kamera, S. Nėries 45, 2022/06/07 Tue 10:41:09“. Matosi, kaip vyras nuo automobilių stovėjimo aikštelės ateina į baseiną. Į/iš stovėjimo aikštelės išvažiuoja/atvažiuoja automobiliai. Iš baseino išeina žmonės. Vaizdo įraše matosi, kaip iš kairės pusės pasirodo pirmame vaizdo įraše matytas ir aprašytas vyras. Jis eina link baseino. Taip pat matosi, kad link baseino atvažiuoja dviratininkas, kuris dėvi mėlynos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos šortus, ant pečių turi mėlynos spalvos kuprinę. Dviratininkas privažiuoja prie dviračiams skirtų vietų, pastato dviratį, jį prirakina. Matosi, kad vyras, kuris pavogė dviratį, eidamas per aikštelę rankose laiko dviračio prirakinimo spyną. Ant vyro kairės rankos peties, matosi tatuiruotė. Minimas vyras nueina. Vyras, prirakinęs dviratį, nueina į baseiną. Vaizdo įrašo trukmė 05.53 min. Vaizdo įrašo pabaiga. Penktame vaizdo įraše matosi įvažiavimas/išvažiavimas iš baseino, Ukmergės gatvė. Ant vaizdo įrašo yra užrašai „4 kamera, S. Nėries 45, 2022/06/07 Tue 10:40:17“. Vyksta automobilių eismas. Iš kairės pusės pasirodo pirmame įraše aprašytas vyras, jis eina per pievą, dairosi ir nueina. Vėliau matosi, kaip keliu atvažiuoja dviratininkas, kuris dėvi mėlynos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos šortus, ant pečių turi mėlynos spalvos kuprinę. Jis pravažiuoja pro įvažiavimą ir nuvažiuoja. Matosi, kaip per pievą pėsčiųjų takais vaikšto žmonės. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo trukmė 06.49 min. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė su nuotraukomis (t. 1, b. l. 33-38).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. 2022 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog dėl 2022 m. birželio 7 d. įvykdytos dviračio, kuris buvo paliktas prirakintas prie Fabijoniškių baseino, adresu S. Nėries g. 45, Vilniuje, vagystės išplatinus aplinkraštį dėl asmens atpažinimo, asmuo policijos pareigūnų buvo atpažintas kaip A. B., gim. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie laikytini įrodymais, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. B. kaltė pagrobus svetimą turtą pasitvirtino. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme A. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad būdamas priklausomas nuo narkotikų, pamatęs prie stovo paliktą prirakintą dviratį prie Fabijoniškių baseino pastato, sugalvojo užsidirbti jį pavogdamas. Su savimi turėtomis žirklėmis nukirpo apsauginį trosą su spyna bei svetimu dviračiu išvažiavo iš vagystės vietos. Tą pačią dieną jį realizavo, parduodamas už 120 Eur pagal skelbimą dviračio ieškančiam nepažįstamam asmeniui, gautus pinigus išleido savo reikmėms. Kaltinamojo nurodomas aplinkybes apie vagystės faktą patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys: pirmiausiai Fabijoniškių baseino apsaugos kamerų įrašai, kuriuose užfiksuoti kaltinamojo veiksmai, kaip jis priėjęs prie prirakinto prie stovo dviračio, kažką daro su jo spyna, po to dviratį sėkmingai pavaro į šoną, sėda ant jo ir nuvažiuoja. Ikiteisminio tyrimo metu vyras vaizdo įraše policijos pareigūnų identifikuotas kaip A. B., pats kaltinamasis neginčijo, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas jis. Kaltinamojo A. B. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Nors jis nurodė, kad veikė spontaniškai, teismas tuo abejoja, nes kaltinamasis su savimi turėjo specialias žirkles metalui perkirpti, kurių paprastai žmonės kasdien nesinešioja, tad akivaizdžiai buvo pasiruošęs šios rūšies vagystei ir ieškojo tinkamo objekto. A. B. su savimi pasiėmė perkirptą ir tapusį beverčiu dviračio apsauginį trosą su spyna, paaiškindamas, jog nenorėjęs palikti įvykio vietoje daikto su jo pirštų antspaudais, tad jis neabejotinai suvokė, kad daro teisei priešingą veiką – neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą jam nepriklausantį turtą, į kurį neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės, ir dėl to daro materialinę žalą turto savininkui, tačiau norėjo taip elgtis. Nors kaltinamasis savo neteisėtus veiksmus atliko dienos metu, viešoje vietoje – baseino prieigose, tačiau jo niekas nepamatė, jo neteisėtų veiksmų neužfiksavo, į juos nesureagavo, vagystė buvo atskleista tik pagal apsaugos kamerų vaizdo įrašus, tad vertinama kaip padaryta slaptai. Kaltinamasis sėkmingai pasišalino su pagrobtu turtu ir jį realizavo, todėl jo veika kvalifikuojama kaip baigta. Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet nesiekia 5 MGL, todėl kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog nusivarydamas dviratį kaltinamasis kartu pasiėmė ir perkirptą apsauginį trosą su spyna, kurį nukentėjusysis įvertino 10 Eur. A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėtą daiktą jis su savimi pasiėmė tik todėl, kad ant jo galimai liko jo pirštų antspaudai, kadangi dviratį jis vogė be pirštinių. Nenorėdamas, kad vagystės vietoje liktų įkalčių prieš jį, trosą jis nusivežė, tačiau juo atsikratė vos tik pasijuto saugus, kažkur išmesdamas. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, jog kaltinamasis rankoje laikydamas trosą nusineša. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. B. pagrįstai neinkriminuojama apsauginio troso su spyna vagystė, nes tikslo pasisavinti šį turtą jis neturėjo, trosas ir spyna tebuvo kliūtys užvaldyti vagystės objektą, kurias jis pašalino. Tačiau perkirpdamas apsauginį trosą, kaltinamasis šį nukentėjusiojo turtą negrįžtamai sugadino ir padarė bevertį, tuo padarydamas V. G. realią turtinę žalą, kuri būtų buvusi tokia pati, jei jis perkirptą trosą būtų palikęs vagystės vietoje. Pagal baudžiamosios teisės doktriną ir teismų praktiką, kai svetimo turto pagrobimo metu sunaikinto ar sugadinto turto vertė pinigine išraiška neviršija 3 MGL (ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė), veika atskirai pagal BK 187 straipsnį nekvalifikuojama, tačiau tiek žala, padaryta sunaikinant ar sugadinant svetimą turtą, tiek žala, padaryta pagrobiant svetimą turtą, turi būti nurodomos kaltinime ir atitinkamai nuosprendyje. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas A. B. tikslinamas nurodant, jog jis nukirpo 10 Eur vertės dviračio apsauginį trosą su spyna bei savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė 310 Eur dydžio turtinę žalą. Šis kaltinimo tikslinimas kaltinamojo veikos kvalifikacijos nekeičia ir jo teisinės padėties nesunkina.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis A. B. kaltę dėl vagystės pripažino, nurodė, kad gailisi. Ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. A. B. ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (Didžiojoje Britanijoje), baudžiamojon atsakomybėn traukiamas penkioliktą kartą, tačiau dalis teistumų yra išnykę, galiojantys tik devyni. Veikos padarymo metu A. B. buvo teistas už kitas įvairių rūšių nusikalstamas veikas, tarp jų ir nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikaltimą padarė tebesant neišnykusiam teistumui (b. l. 82-99), arešto bausmė pagal paskutinį jo atžvilgiu priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą nėra atlikta, nes nėra vykdoma, kol kaltinamajam kitame ikiteisminiame tyrime yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Per pastaruosius vienerius metus mažiausiai aštuonis kartus baustas administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, daugiausiai – už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (b. l. 78-81), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 76-77).

Kaip minėta, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), už kurį numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Atsižvelgdamas į išdėstytą, į tai, kad nustatyta viena A. B. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, kaltinamajam praeityje skirtos švelnesnės bausmės savo prevencinės paskirties neatliko, kaltinamojo nuostatų laikytis visuomenei priimtino ir teisės aktų nepažeidžiančio gyvenimo būdo nesuformavo, nauja nusikalstama veika padaryta praėjus vos trims mėnesiams po kaltinamojo atžvilgiu priimto teismo baudžiamojo įsakymo ir nė neatlikus juo paskirtos bausmės, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį –laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nemėgino vengti atsakomybės, iš karto prisipažino kaltę, gailisi, todėl bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei bausmės vidurkis (BK 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 50 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skiriamą subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į tai, kad naujas nusikaltimas padarytas neatlikus bausmės už ankstesnį nusikaltimą, BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu (šiai dienai visa bausmė yra neatlikta), prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (10 parų) švelnesnės arešto bausmės, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindu vieną arešto parą keičiant viena laisvės atėmimo diena.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. kardomoji priemonė nepaskirta, nes jo atžvilgiu taikomas suėmimas kitame ikiteisminiame tyrime (šio nuosprendžio priėmimo dienai pratęstas iki 2022 m. lapkričio 15 d.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, skirti kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo taip pat netikslinga, nes kaltinamasis objektyviai neturės galimybių ją vykdyti.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt.

Nukentėjusysis V. G. byloje yra pareiškęs 310 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 24). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad A. B. pagrobė 300 Eur vertės nukentėjusiajam priklausantį dviratį ir perkirpdamas sugadino jo apsauginį trosą su spyna, kurio vertė 10 Eur. Tokiu būdu V. G. A. B. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta 310 Eur dydžio turtinė žala, žalą ir kaltinamojo neteisėtus veiksmus sieja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurod1yta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1 punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo A. B. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 141,67 Eur (b.l. 145-148).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju A. B. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi kaltinamasis yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime ir turi ribotas galimybes savarankiškai realizuoti teisę į gynybą ar savarankiškai susirasti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo A. B. būtų nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. B. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

CD su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 20 parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu, prie 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį minėtos arešto bausmės ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti 8 mėnesius 10 dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Priteisti iš A. B. civiliniam ieškovui V. G. 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.