- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- I1-794-541/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03173-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-6, 40-41).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2018 m. birželio 22 d. atvyko į Vilniaus pataisos namus (toliau – Vilniaus PN) ir buvo patalpintas į karantino patalpas. 2018 m. birželio 28 d. buvo paskirtas gyventi į 1-o gyvenamojo korpuso 4 būrio 307 gyvenamąją patalpą (sekciją), kuri yra penkiavietė. Šioje patalpoje buvo 2 dviaukštės lovos, 1 vieno aukšto lova, spinta, stalas, 3 kėdės ir 4 geležinės spintelės. Visa tai užėmė didžiąją dalį gyvenamojo ploto. Tualetas buvo bendras, jame įrengtos penkios kabinos be unitazų. Ventiliacijos tualete nebuvo, todėl sklido blogas kvapas.
Teigia, kad jis paprašė pagerinti gyvenimo sąlygas. 2018 m. liepos mėn. pabaigoje, įsidarbinęs kirpėju, buvo perkeltas į 1-o būrio sekciją 101, tačiau gyvenimo sąlygos nepasikeitė. Pareiškėjo teigimu, gyvenimo sąlygas blogino ir tai, kad ant visų 1-ojo korpuso langų buvo įrengtos tankaus tinklo grotos, todėl į patalpas sunkiai patekdavo natūrali šviesa. Esant apsiniaukusiam orui, patalpose buvo būtinas apšvietimas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tokio tipo grotos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo nuimtos dėl to, kad trukdė patekti natūraliai šviesai į patalpą. Be to, šios grotos, pasak pareiškėjo, buvo cinkuotos ir dėl to kenksmingos sveikatai. Skųstis dėl kalinimo sąlygų, pasak pareiškėjo, nebuvo prasmės, kadangi Vilniaus PN administracija į nusiskundimus nereagavo. Taip pat tvirtina, kad Vilniaus PN buvo ribojami pasivaikčiojimai.
Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus PN, kurie vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, nustatančiu minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui pataisos namų gyvenamojoje patalpoje, normą, pažeidžia Europos teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pagal kurią vienam asmeniui privataus minimalaus gyvenamojo ploto turi būti ne mažiau 3 kv. m, neįskaitant baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto.
Teigia, kad Vilniaus PN taip pat nepaiso Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje įtvirtinto nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principo. Nurodo, kad 2019 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu leisti persikelti gulėti į pirmąjį dviaukštės lovos aukštą, kaip turinčiam pirmenybę, išėjus kitam nuteistajam į laisvę. Vilniaus PN administracija prašymo netenkino, į šią vietą perkėlė kitą nuteistąjį.
Pareiškėjo tvirtinimu, teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas (atitinkamo gyvenamojo ploto nesuteikimas, Konvencijos nepaisymas ir netinkamas pareigūnų elgesys) Vilniaus pataisos namuose tiesiogiai lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad Vilniaus PN teismui pateikė 2 aukšto tualetų nuotraukas, nors pareiškėjas šiame aukšte nebuvo laikomas. Pažymi, kad visi Vilniaus PN tualetai tupiami, o klozetų niekur nėra.
Pareiškėjo tvirtinimu, langų grotos neatitinka jokių inžinierinių normų. Pažymi, kad grotos turi būti 15 x 30 cm, o ne 3 x 7 cm dydžio, todėl Vilniaus PN ypač dėl grotų natūralus apšvietimas nepakliūna į gyvenamąsias patalpas.
Teigia, kad EŽTT praktika nustato, kad minimalus gyvenamasis plotas vienam suimtajam arba nuteistajam turi būti 4 kv. m; į 4 kv. m. plotą vienam asmeniui negali būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo (tualetas, praustuvė) ir baldų užimamas plotas.
Nurodo, kad ne kartą dėl perdėtinio streso turėjo pirkti vaistus „Neororubine“ bei gerti nuskausminamuosius dėl nugaros skausmo, nes turėjo lipti kopėčiomis į antrą lovos aukštą, nors ne kartą turėjo nusiskundimų dėl potrauminio nugaros sindromo.
Pažymi, kad yra įtrauktas į Vilniaus PN įskaitą, kaip „linkęs užpulti“. Paaiškina, kad dėl nuolat patiriamo streso perpildytuose kambariuose praranda gebėjimą bendrauti, o su kitais nuteistaisiais grįžus po prasmirdusių tupyklų nenori bendrauti.
Teigia, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą nusipirkti vaistų už asmenines lėšas, o vaistus gavo 2019 m. rugsėjo 16 d. Pažymi, kad kai kurie asmenys padavę prašymą nusipirkti vaistus už asmenines lėšas vaistus gavo 2019 m. rugpjūčio 6 d.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir prašo skundą atmesti (b. l. 14-19). Paaiškina, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 7-287 ,,Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ buvo perkeltas iš 4-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 307 į 1-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo patalpą Nr. 101. 4-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 307 plotas yra 15,48 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,1 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. 1-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 101 plotas yra 15,51 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,1 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad neturi galimybės pateikti duomenų, kiek asmenų buvo konkrečioje kameroje, o skaičiuojant įrengtas miegamąsias vietas vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi, vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų negu yra miegamųjų vietų. Kiekvieno būrio gyvenamojoje patalpoje yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė-poilsio kambarys. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau.
Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 (du) sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški: kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Teisės aktai nenumato, kad tarp pisuarų turi būti įrengtos pertvaros. Dėl to, kad Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose įrengti ne sėdimi, o tupimi tualetai, pabrėžia, kad laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose reglamentuota, jog sanitariniuose mazguose gali būti įrengti tiek sėdimi, tiek tupimi klozetai.
Taip pat nurodo, kad Vilniaus PN esantiems paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandas, t. y. net daugiau negu numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Įstaigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, tame tarpe I-ame gyvenamajame korpuse gyvenančių nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikas. Dėl I-o gyvenamojo korpuso 1-o nuteistųjų būrio, informuoja, kad šiame nuteistųjų būryje gyvena Vilniaus PN valgykloje bei ūkiniame aptarnavime dirbantys nuteistieji. 1-o būrio nuteistieji pasivaikščioti turi teisę pagal pasivaikščiojimų grafiką dirbantiems nuteistiesiems. Papildomai atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į šių nuteistųjų darbo pobūdį, jiems tenka nuolat judėti pataisos įstaigos teritorijoje, todėl jie į lauką, vykdydami savo darbo funkcijas, dienos metu išeiti gali bet kada.
Dėl apšvietimo ir ventiliacijos paaiškina, kad visos Vilniaus PN gyvenamosios patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Patalpų langai iš lauko yra apsaugoti grotomis, nes taip siekiama, kad į Vilniaus PN nepatektų draudžiamų daiktų bei užtikrinant nuteistųjų saugumą.
Vilniaus PN nuomone, pareiškėjo skundo argumentai bei dėl to kilusios neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Tvirtina, kad Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai, Vilniaus PN nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 82-85) nurodo, kad būriuose dirbantiems tvarkiniams Vilniaus PN administracija išduoda valymo biocidą – dezinfekuojantį šarminį ploviklį Jėga-2, taip pat išduodamas universalus valiklis grindims ir sienoms valyti, guminės pirštinės, kempinėlės ir pan.
Paaiškina, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, tokiu būdu yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Jokie teisės aktų reikalavimai, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, o gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, nebuvo pažeisti. Dėl ant bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų langų sumontuotų apsauginių grotų, pažymi, jog grotų įrengimas buvo numatytas Taisyklėse, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Grotos buvo sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų patekimo į įstaigą bei jų platinimo įstaigoje prevenciniais tikslais.
Paaiškina, kad Vilniaus PN vaistai ir maisto papildai buvo perkami per įstaigos vaistinę, šią funkciją galėjo atlikti tik vaistininkas. Kadangi vaistininkė nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. atostogavo, o pareiškėjo prašymas nusipirkti vaistus buvo gautas ir užregistruotas taip pat 2019 m. rugpjūčio 8 d., todėl maisto papildų įsigijimas buvo nukeltas kitam mėnesiui. Teiginiai, kad buvo padaryta žala sveikatai, nepagrįsti objektyviais duomenimis, nes ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo taikomas koks nors gydymas, kuris turėjo būti nepertraukiamas. Pažymi, kad gydytojas nenustatė priešparodymų vartoti papildus ar vitaminus, kuriuos vartoti nusprendė pats pareiškėjas. Taip pat, pats pareiškėjas nurodo, jog kai kurie Vilniaus PN nuteistieji, kurie tą patį mėnesį užsisakė vaistus, juos gavo 2019 m. rugpjūčio 6 d., tačiau jis pats prašymą vaistų įsigijimui pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 8 d., t. y. dviem dienomis vėliau nei kiti nuteistieji gavo savo vaistus. Vilniaus PN nuteistieji, kurie savo užsakytus vaistus gavo ankščiau, savo prašymus dėl vaistų įsigijimo pateikė prieš vaistininkei išeinant atostogų, o pareiškėjas šiuo atveju savo prašymą dėl vaistų įsigijimo pateikė tuomet, kai Vilniaus PN esanti vaistininkė atostogavo, todėl teigti, jog Vilniaus PN administracija diskriminavo pareiškėją dėl vaistų įsigijimo būtų neteisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinės žalos dėl to, kad jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis – gyveno perpildytose gyvenamosiose patalpose, kuriose nebuvo tinkamo apšvietimo, buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, ribojama pasimatymų teisė, netenkinus prašymo perkelti į kitą miegamą vietą, jo atžvilgiu pažeistas nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas, buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes užsakytus vaistus ir maisto papildus gavo vėliau nei kiti nuteistieji. Dėl laikymo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs neigiamą poveikį sveikatai, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus.
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo K. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. birželio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 7 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo konstatuodamas, kad teismas pareiškėjo atsikirtimo į Vilniaus PN atsiliepimą priėmimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka neišsprendė ir nors šį procesinį dokumentą priėmė į bylą, tačiau, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš esmės, nevertino jame nurodytų naujų aplinkybių.
Teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. skundo patikslinimą ir įpareigojo atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus pataisos namų pateikti teismui atsiliepimą į patikslintą skundą bei visą su skundu susijusią medžiagą.
Vilniaus pataisos namai 2021 m. liepos 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą bei su tuo susijusią medžiagą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Dėl gyvenamojo ploto
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja, be kita ko, su gyvenamojo ploto neužtikrinimu pataisos įstaigoje.
Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl gyvenamojo ploto, kad visą ginčo laikotarpį jis buvo laikomas gyvenamosiose patalpose, neužtikrinant teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto, nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 7-287 ,,Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ buvo perkeltas iš 4-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 307 į 1-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo patalpą Nr. 101 (b. l. 22). Vilniaus PN I-ojo korpuso gyvenamųjų patalpų planas patvirtina, kad 4-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 307 plotas yra 15,48 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, 1-ojo nuteistųjų būrio bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 101 plotas yra 15,51 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos (b. l. 23-24). Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad gyveno penkiems asmenims skirtose gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu pataisos įstaigoje bendrabučio tipo patalpų ir kamerų gyvenamajam plotui keliami reikalavimai įtvirtinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Taisyklės), kurių 11¹ punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1 punktas). Įvertinęs gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčijamu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, ploto ir jose įrengtų miegamųjų vietų santykį, teismas daro išvadą, kad vienam nuteistajam tenkantis plotas visiškai atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus.
Teismas taip pat vertina tai, kad karantino patalpoje asmuo būna labai trumpai, t. y. iki bus atliktas sveikatos patikrinimas ir bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais, o tai, teismo vertinimu, savaime suprantama, kad negali sukelti ilgalaikių neigiamų pasekmių ir žymiai paveikti asmens sveikatą ar turėti kitokių sunkių padarinių.
Pareiškėjo argumentai, kad į minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą neturi būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas, nagrinėjamu atveju vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimu byloje M. prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, tik sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iš gyvenamosios patalpos ploto atimti sanitarinio mazgo užimamą plotą, nes nėra jokio pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpoje plotą.
Taigi ginčo laikotarpiu Vilniaus PN nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m pataisos įstaigos bendrabučių tipo patalpos ploto, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl ploto trūkumo yra nepagrįsti.
Dėl apšvietimo ir grotų ant langų
Pareiškėjas nurodo, kad ant langų įrengtos grotos trukdė natūralios šviesos patekimui į gyvenamąją patalpą. Be to, grotos buvo cinkuotos, kas kenkė jo sveikatai.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo taisyklės) 11.5 punkte nustatyta, kad lengvajai ir paprastajai grupei priskirtuose gyvenamuosiuose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Įrengimo taisyklių 11.6 punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Remiantis Vilniaus PN pateikta informacija, gyvenamuosiuose kambariuose buvo įrengtos grotos ant langų laikantis minėtų taisyklių reikalavimų. Pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs ir teismas neturi pagrindo abejoti, kad Vilniaus PN įrengtos grotos nepažeidė pareiškėjo teisių. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad grotos buvo iš cinko ir tai kenkė sveikatai, taip pat jokiais įrodymais nepagrįsta ir yra tik subjektyvi jo nuomonė. Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat nenurodo kuo remiasi teigdamas, kad grotos turi būti 15 x 30 cm. Atkreiptinas dėmesys, kad grotos Vilniaus PN įrengtos iš lauko pusės. Byloje jokių duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamo apšvietimo ar į sveikatos priežiūros specialistus dėl sutrikusio regėjimo, nepateikta. Teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus PN pateiktais įrodymais.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pareiškėjas skunde reiškia nusiskundimus ir dėl to, kad Vilniaus PN bendruose tualetuose buvo įrengti tupimo tipo unitazai, kad juose nebuvo ventiliacijos ir tvyrojo smarvė. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad atsakovės atstovas pateikė 2 aukšto tualetų nuotraukas, nors pareiškėjas šiame aukšte nebuvo laikomas bei pažymi, kad visi Vilniaus PN tualetai tupiami, o klozetų niekur nėra.
Įrengimo taisyklių 5.7 punkte nustatyta, kad Pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Detalūs reikalavimai sanitarinių mazgų gyvenamuosiuose korpusuose įrengimui Įrengimo taisyklėse nenustatyti, todėl pagal analogiją taikytini sanitarinių mazgų gyvenamuosiuose kambariuose įrengimo reikalavimai, nustatyti Įrengimo taisyklių 11.8 ir 13.5 punktuose, be kita ko, numatančiuose, kad: gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, išskyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; sanitariniame mazge įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra detalizuoti tualetų konstrukciniai ypatumai, nėra imperatyviai reglamentuota, kokio tipo tualetas turi būti įrengtas bendrabučio tipo patalpų sanitariniame mazge.
Kartu su atsiliepimu pateiktas Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso planas ir fotonuotraukos patvirtina, kad kiekviename aukšte kiekvienam būriui įrengta po du sanitarinius mazgus, kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas (b. l. 23-24, 28, 29, 30, 31). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad I-ame korpuse kiekviename aukšte įrengti identiški sanitariniai mazgai. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą taip pat nurodo, kad: gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos; sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Nurodo, kad būriuose dirbantiems tvarkiniams Vilniaus PN administracija išduoda valymo biocidą - dezinfekuojantį šarminį ploviklį Jėga-2, taip pat išduodamas universalus valiklis grindims ir sienoms valyti, guminės pirštinės, kempinėlės ir pan. Vilniaus PN taip pat nurodo, kad I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose įrengti ne sėdimi, o tupimi tualetai.
Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad sanitarinio mazgo įrengimas Vilniaus PN neatitiko teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklė (fiziologiniai ypatumai, ligos ar pan.) kėlė jam nepatogumų naudojantis tupimu klozetu, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų reiškęs nusiskundimus Vilniaus PN administracijai dėl tualetų įrengimo. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu nėra pagrindo.
Dėl pasivaikščiojimų gryname ore
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN buvo ribojama jo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore.
Nustatyta, kad pareiškėjas yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei. Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Vilniaus PN direktorius 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 89-454 yra patvirtinęs nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiką, pagal kurį paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skirta 4 valandas, t. y. daugiau negu numatyta pagal įstatymą (b. l. 27).
Pareiškėjas skunde nesukonkretino, kada buvo ribojama jo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, nenurodė, kada neturėjo galimybės pasinaudoti šia teise grafike nustatytu laiku. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl aptariamos teisės galimo ribojimo jis būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją su pretenzijomis. Taigi, vien abstrakčių pareiškėjo teiginių nepakanka konstatuoti, kad Vilniaus PN jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore įstatyme nustatytą laiką.
Dėl nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus
Pareiškėjas skunde teigia, kad atsilaisvinus miegamajai vietai gyvenamojoje patalpoje jis turėjo pirmenybę ją pasirinkti, tačiau Vilniaus PN administracija ją suteikė kitam asmeniui.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu dėl miegamosios vietos pakeitimo, t. y., atsilaisvinus vietai, pageidavo būti perkeltas iš antro lovos aukšto į pirmą. Prašymas nebuvo patenkintas, todėl pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su skundu dėl pataisos įstaigos administracijos veiksmų perkeliant jį į kitą miegamąją vietą. Vilniaus PN direktorius 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 42-2876 pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 8-9, 96-99). Pareiškėjas 2019 rugsėjo 3 d. kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorių dėl pataisos įstaigos administracijos veiksmų perkeliant jį į kitą miegamąją vietą. Kalėjimų departamentas raštu Nr. 2S-3853 pareiškėjo 2019 rugsėjo 3 d. skundą persiuntė Vilniaus PN administracijai. Vilniaus PN direktorius atsakė į pareiškėjo skundą 2019 m. rugsėjo 19 d. atsakymu Nr. 42-2962, kuriuo pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, nes Vilniaus PN direktorius 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 42-2876 jau buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas susijęs su pareiškėjo pageidavimu pakeisti miegamąja vietą (b. l. 92-95).
Nuteistieji pataisos įstaigoje į būrius, gyvenamąsias patalpas bei miegamąsias vietas skirstomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – PĮ VTT) 65 punktu, kuriame nustatyta, kad pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.
Iš Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 42-2876 turinio matyti, kad Vilniaus PN Drausmės ir suskirstymo į būrius komisija (toliau – Drausmės komisija), vadovaudamasi PĮ VTT 65 punkte nurodytais kriterijais, įvertinusi faktines aplinkybes bei atsižvelgusi į esamas laivas vietas, priėmė sprendimą paskirti pareiškėjo pageidautą miegamąją vietą kitam nuteistajam.
Pažymėtina, kad pareiškėjas neįvardijo jokio konkretaus teisės akto, įtvirtinančio jo pirmumo teisę pasirinkti miegamąją vietą, jai atsilaisvinus. Aukščiau nurodyto PĮ VTT 65 punkto nuostatos leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistųjų paskirstymo į būrius prerogatyva priklauso būtent pataisos namų administracijai, o ne nuteistojo pageidavimui. Pareiškėjas skunde neįvardijo jokių išskirtinių aplinkybių, atitinkančių PĮ VTT 65 punkte nustatytus kriterijus, kurios leistų paneigti Vilniaus PN Drausmės komisijos veiksmų neteisėtumą. Įvertinus tai, bei tai, kad nuteistųjų paskirstymo į būrius prerogatyva priklauso pataisos namų administracijai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN administracijos veiksmai aptartu aspektu buvo neteisėti ir kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas, įtvirtintas Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje.
Dėl vaistų įsigijimo
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą nusipirkti vaistų už asmenines lėšas, o vaistus gavo 2019 m. rugsėjo 16 d., nors kai kurie asmenys padavę prašymą nusipirkti vaistus už asmenines lėšas vaistus gavo 2019 m. rugpjūčio 6 d. (b. l. 41). Vilniaus PN direktorius 2019 m. rugpjūčio 26 d. atsakymu „Dėl vaistų įsigijimo (K. L.)“ Nr. 42-2861 išnagrinėjo pareiškėjo prašymą įsigyti vaistų už savo lėšas ir nurodė, kad dėl vaistininkės atostogų pareiškėjo prašymas nusipirkti maisto papildų buvo nukeltas kitam mėnesiui (b. l. 90)
2019 m. vasario 26 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-101 patvirtinta Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarka (toliau – ir Tvarka) (galiojusi ginčo laikotarpiu). Tvarkoje nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas įsigyti gydančio gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistinius preparatus ir medicinos priemones, turi raštu kreiptis su prašymu įstaigoje nustatyta tvarka (41 punktas). Įstaigos vadovas gali leisti suimtajam ar nuteistajam už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas įsigyti gydančio gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistinius preparatus ir medicinos priemones, jei suimtasis ar nuteistasis yra mokus ir jo gydantis gydytojas patvirtina, kad prašomi vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės yra paskirtos ar rekomenduojamos (42 punktas). Vaistinių preparatų ir medicinos priemonių pirkimą už suimtojo ar nuteistojo asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas organizuoja vaistininkas arba įstaigos vadovo įsakymu paskirtas atsakingas asmuo teisės aktų nustatyta tvarka (43 punktas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą nusipirkti vaistų už asmenines lėšas, kuriame nurodė, kad vaistai reikalingi nenutraukti jau pradėto 3 mėn. kurso. Kaip matyti iš prašymo turinio, pareiškėjas pageidavo: 1) „Carsil“ 22,5 mg, 6 dėžučių po 80 tablečių; 2) „Neororubine“ 10 ampulių, dvejų dėžučių; 3) žuvų taukų - Omega-3, apie 50 tablečių; 4) tirpių skaidulų pakelio; 5) netirpių skaidulų pakelio (b. l. 89).
Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą paaiškina, kad Vilniaus PN vaistai ir maisto papildai buvo perkami per įstaigos vaistinę, šią funkciją galėjo atlikti tik vaistininkas. Kadangi vaistininkė nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. atostogavo, o pareiškėjo prašymas nusipirkti vaistus buvo gautas ir užregistruotas taip pat 2019 m. rugpjūčio 8 d., todėl maisto papildų įsigijimas buvo nukeltas kitam mėnesiui (b. l. 84).
Pažymėtina, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodo, jog būtų kreipęsis į gydytoją ir jam būtų paskirti ar rekomenduoti jo prašyme nurodyti vaistai ir maisto papildai. Pareiškėjas patikslintame skunde nemini jokių jam nustatytų ligų, dėl kurių jis turėtų vartoti šiuos vaistus ar maisto papildus. Be to, kaip matyti iš Vilniaus PN direktorius 2019 m. rugpjūčio 26 d. atsakymo „Dėl vaistų įsigijimo (K. L.)“ Nr. 42-2861 pareiškėjas 2019 m. liepos 16 d. šeimos gydytojo rekomenduoto tolimesnio ištyrimo atsisakė. Dėl nurodytų priežasčių, teismas vertina, kad pareiškėjas savo patikslintame skunde nepagrindė, jog jam buvo taikomas gydytojo paskirtas nepertraukiamas gydymas, kuriam neatidėliotinai turėjo būti įsigyti pareiškėjo nurodyti vaistai ir maisto papildai.
Iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašymą vaistų įsigijimui pateikė 2019 m. rugpjūčio 8 d., kai vaistininkė, galinti nupirkti pareiškėjo vaistus ir maisto papildus atostogavo. Pareiškėjas patikslintame skunde įžvelgia diskriminaciją kitų nuteistųjų požiūriu, kadangi jie vaistus gavo 2019 m. rugpjūčio 6 d. Teismas sutinka su atsakovo atstovo atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą argumentais, kad Vilniaus PN nuteistieji, kurie savo užsakytus vaistus gavo ankščiau, savo prašymus dėl vaistų įsigijimo taip pat pateikė anksčiau, prieš vaistininkei išeinant atostogų, o pareiškėjas šiuo atveju savo prašymą dėl vaistų įsigijimo pateikė tuomet, kai Vilniaus PN esanti vaistininkė atostogavo. Be to, pareiškėjas patikslintame skunde nėra konkrečiai nurodęs kokie asmenys, pateikę prašymus įsigyti vaistus už savo lėšas tą pačią dieną kaip ir pareiškėjas (2019 m. rugpjūčio 8 d.), gavo vaistus anksčiau nei pareiškėjas. Dėl to, pareiškėjo nekonkretūs argumentai dėl jo teisių pažeidimo, vertintini kaip pareiškėjo nuomonė ar samprotavimai, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Todėl nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus PN administracija diskriminavo pareiškėją dėl vaistų įsigijimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, nėra pagrindo teigti, kad tuo, kad pareiškėjas vaistus (maisto papildus) gavo 2019 m. rugsėjo 16 d. jam buvo padaryta neturtinė žala. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu nėra pagrindo.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.