Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-75-790/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
e2-75-790/2020
Teisminio proceso Nr.
2-63-3-00090-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Ieškovas
viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“, Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-75-790/2020Teisminio proceso Nr. 2-63-3-00090-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ ir Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria ieškovių viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ ir Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos patikslintas ieškinys atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Atlanto futbolo klubas, regbio klubas „Klaipėdos kovas“, viešoji įstaiga „Sporto paslaugos“, federacija „Hockey Klaipėda“, Vakarų stalo teniso akademija, asociacija „Rankelė“, viešoji įstaiga „Klaipėdos sporto projektai“, Klaipėdos miesto veteranų futbolo sporto klubas „Klaipėdos veteranai“ pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Plaukimas visiems“ ir Klaipėdos krašto vandens sporto asociacija 2019 m. vasario 3 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė skundą, kurį patikslinusios, prašė: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. AD1-3021 „Dėl sporto projektų paraiškų, neatitikusių administracinės atitikties reikalavimų, sąrašo patvirtinimo“; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. AD1-2449 „Dėl Klaipėdos miesto sporto projektų prioriteto patvirtinimo“; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. AD1-2358 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamų sporto sričių ir programų projektų finansavimo sąlygų aprašų, paraiškos formų ir vertinimo kriterijų patvirtinimo“ ir kitus; 2) įpareigoti atsakovę pašalinti trūkumus, iš naujo ir tinkamai įvykdyti visus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. T2-327 „Dėl sporto projektų finansavimo iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų tvarkos nustatymo“ įpareigojimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartimi buvo priimta nagrinėti ieškovių skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. AD1-3021 „Dėl sporto projektų paraiškų, neatitikusių administracinės atitikties reikalavimų sąrašo patvirtinimo“ ir patikslintas atsakovas, nurodant, kad juo laikytina Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Kitą skundo dalį teismas atsisakė priimti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovių pateiktą patikslinto skundo papildymą, kuriame ieškovės iškėlė papildomą reikalavimą panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. VS-1242 „Dėl sporto projektų paraiškų, neatitikusių administracinės atitikties reikalavimų, sąrašo patvirtinimo“, kadangi šis reikalavimas nepatenka į administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs ieškovių atskiruosius skundus dėl pirmiau minėtų pirmosios instancijos teismo nutarčių, 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. liepos 3 d. nutartimis paliko jas nepakeistas. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutartimi byla pagal rūšinio teismingumo taisykles perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

3. Klaipėdos apygardos teismas, gavęs Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų nutartimi perduotą bylą, 2019 m. liepos 22 d. nutartimi nustatė ieškovėms terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 ir 135 straipsnių nuostatas atitinkantį ieškinį (patikslinti dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, procesinio dokumento pobūdį, nurodyti liudytojus ir (ar) trečiuosius asmenis, šalies nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, nuomonę dėl galimybės sudaryt taikos sutartį), taip pat sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

4. 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi teismas kreipėsi į Specialią teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą ir sustabdė civilinę bylą iki tol, kol šis klausimas bus išspręstas. Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pripažino, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismams ir grąžino bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas ir ieškovėms nustatytas 7 dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartyje nustatytus trūkumus. 2019 m. rugsėjo 16 d. ieškovės pateikė teismui patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas nurodė, kad ieškovės, pateikusios patikslintą ieškinį, neištaisė visų Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartyje nustatytų trūkumų. Ieškovėms buvo pasiūlyta patikslinti atsakovą, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius nėra juridinis asmuo, todėl net būdamas savivaldybės vykdomąja institucija, jis neturi civilinio procesinio subjektiškumo ir negali būti atsakovu civilinėje byloje, tačiau patikslintame ieškinyje atsakovas nėra pakeistas. Ieškovės buvo įpareigotos sumokėti žyminį mokestį už ieškinį dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių ir teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Vis dėlto ieškovės nesumokėjo visos 2019 m. liepos 22 d. nutartyje nurodytos žyminio mokesčio sumos ir nepateikė teismui motyvuoto ir pagrįsto prašymo atleisti jas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti terminą sumokėti žyminį mokestį, taip pat nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jos nėra pajėgios sumokėti žyminį mokestį.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės, formuluodamos ieškinio dalyką, nurodė „dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. AD1-3021, dėl 2018 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. ADI-2449, 2018 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. ADI-2358 ir kitų panaikinimo“. Toks ieškinio dalyko apibūdinimas yra nekonkretus, formuluotė „ir kitų panaikinimo“, sprendžiant dėl ieškinio atitikties įstatymo reikalavimams, vertintina kaip ydinga.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovės atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį, įpareigoti teismą priimti ieškinį, laikyti jį paduotu ir nagrinėti bylą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovių skundas, kuriame kaip atsakovas buvo nurodytas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, buvo priimtas ir nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose iki tol, kol byla nebuvo perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama byla Nr. e2-1264-265/2019, o Klaipėdos apylinkės teisme – byla Nr. e2-5050-328/2019, kuriose taip pat atsakovu yra Klaipėdos miesto savavaldybės administracijos direktorius.

8.2. Šiuo atveju byloje yra ginčijami Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, todėl ieškinyje atsakovu nurodomas būtent Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

8.3. Skundžiamoje teismo nutartyje pateikti duomenys, kad ieškovės nesumokėjo visos žyminio mokesčio sumos, neatitinka tikrovės. Ieškovės iki 2019 m. rugsėjo 17 d. per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį sumokėjo 53,50 Eur, o 22,50 Eur ieškovės sumokėjo teikdamos skundą Regionų apygardos administraciniam teismui. Ieškovės sumokėjo žyminį mokestį nepraleidusios teismo nustatyto termino; dokumentus (išrašus iš banko) dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo jos būtų pateikusios teismui parengiamojo teismo posėdžio metu.

8.4. Teismas nurodė, kad ieškinio dalyko apibūdinimas yra suformuluotas ydingai, tačiau tikslesnė formuluotė galėtų būti pateikta parengiamojo teismo posėdžio metu arba bylos nagrinėjimo metu.

9. Ieškovės pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją ir prašyti išaiškinti, kas turėtų būti atsakovu byloje dėl savivaldybės organizuoto konkurso: konkurso organizatorė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, konkurso vykdytoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, tvirtinantis lėšų paskirstymą, ar Klaipėdos miesto savivaldybė. Ieškovės nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi joms buvo pasiūlyta patikslinti atsakovą, tačiau nebuvo nurodyta, koks subjektas galėtų juo būti. Ieškovės pažymėjo, kad byla buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui, vėliau – buvo perduota Specialiai teisėjų kolegijai, ir jokių pastabų dėl netinkamo atsakovo nebuvo pateikta. Kitose panašaus pobūdžio civilinėse bylose kaip atsakovas taip pat yra nurodomas savivaldybės administracijos direktorius ir šios bylos yra nagrinėjamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi nustatė ieškovėms terminą pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti teikiamo procesinio dokumento pobūdį, dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, nurodyti liudytojus ir (ar) trečiuosius asmenis, išdėstyti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, duomenis, ar byla bus vedama per advokatą, nuomonę dėl galimybės sudaryti taikos sutartį, taip pat pasiūlė patikslinti atsakovą ir įpareigojo ieškoves sumokėti 100 Eur žyminį mokestį, mokėtiną už ieškinį dėl civilinių viešojo konkurso teisinių santykių. 2019 m. rugsėjo 24 d. pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria ieškinį laikė nepaduotu. Teismas nurodė, kad ieškovės nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (sumokėjo tik dalį mokėtinos sumos), nepateikė teismui motyvuoto ir pagrįsto, CPK 83 ir 84 straipsnių reikalavimus atitinkančio prašymo atleisti jas nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės nepatikslino atsakovo ir nepakankamai konkrečiai suformulavo ieškinio dalyką. Ieškovės, nesutikdamos su tokiu teismo vertinimu, nurodo, kad jos sumokėjo reikiamą žyminio mokesčio sumą ir kad teismo reikalavimas patikslinti atsakovą yra nepagrįstas. Ieškovės prašo apeliacinės instancijos teismo įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jų pateiktą ieškinį ir nagrinėti bylą iš esmės.

12. Vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, jog kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

13. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, ši aplinkybė nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

14. Ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai yra išdėstyti CPK 135 straipsnyje. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

15. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16. Kaip minėta, teismas skundžiamoje nutartyje ieškovių pateiktą ieškinį pripažino nepaduotu, kadangi, teismo vertinimu, ieškovės neištaisė šių ieškinio trūkumų: 1) nesumokėjo visos už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos ir nepateikė teismui CPK reikalavimus atitinkančio prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą ar prašymo atleisti jas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo; 2) nepatikslino atsakovo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo priimti tokį procesinį sprendimą.

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teikdamos pradinį skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, ieškovės sumokėjo už jį 22,50 Eur žyminio mokesčio. Teismui skundžiama nutartimi nustačius ieškovėms terminą sumokėti už teikiamą ieškinį mokėtiną žyminį mokestį (100 Eur), ieškovės 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikė patikslintą ieškinį, o 2019 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui duomenis, kad jos sumokėjo pirmiau minėtą žyminio mokesčio dalį, savo ruožtu likusi žyminio mokesčio dalis bus sumokėta, jei nebus galimybės atleisti jas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti jo sumokėjimo terminą. Ieškovės nei patikslintame ieškinyje, nei kitą dieną pateiktame prašyme neinformavo teismo, kad sumokėjo visą reikiamą mokėti žyminio mokesčio sumą, nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių žyminio mokesčio sumokėjimą. Vis dėlto kartu su atskiruoju skundu jos pateikė duomenis (ieškovės VšĮ „Plaukimas visiems“ sąskaitos išrašą, duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio), kad 2019 m. rugsėjo 17 d., dar iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo, sumokėjo 53,50 Eur žyminio mokesčio. Tokiu būdu už byloje pateiktą ieškinį ieškovės sumokėjo bendrą 76 Eur sumą. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad ieškovės pateikė teismui ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį, joms kilo pareiga sumokėti 75 proc. už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 75 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės netinkamai įvykdė pareigą sumokėti žyminį mokestį ar kad jos neištaisė 2019 m. liepos 22 d. nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo.

18. Aplinkybė, kad ieškovės neįvykdė teismo siūlymo patikslinti atsakovą, byloje nėra ginčijama. Nors ieškovės atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos pozicija, kad jų nurodytas atsakovas negali būti civilinės bylos šalimi, teismas nesutinka su tokiais ieškovių argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad savivaldybės administracijos direktorius neturi civilinio procesinio subjektiškumo ir negali būti civilinės bylos šalimi. Pagal CPK 38 straipsnio 1 dalį, šalimis civiliniame procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Savivaldybės administracijos direktorius nėra juridiniu asmeniu, jis eina juridinio asmens – savivaldybės administracijos – vadovo pareigas, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, savivaldybės administracijos direktorius neturi civilinio procesinio subjektiškumo ir negali būti civilinės bylos šalimi. Tinkamu atsakovu dėl ieškovių pareikštų reikalavimų galėtų būti ne Klaipėdos miesto savavaldybės administracijos direktorius, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 25 d. nutartyje, kuria buvo priimtas nagrinėti ieškovių reikalavimas dėl vieno iš jų ginčijamų administracinių aktų panaikinimo, taip pat buvo nurodyta, kad atsakove šioje byloje laikytina Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

19. Kita vertus, skundžiamojoje teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovės nepatikslino ieškinyje nurodyto atsakovo, teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį ieškovėms. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai ir negali nepagrįstai apsunkinti asmeniui galimybės realizuoti teisę į teisminę gynybą; šio instituto paskirtis – operatyviai pašalinti aplinkybes, kliudančias nagrinėti bylą teisme.

20. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovėms terminą pašalinti ieškinio trūkumus, nenurodė joms patikslinti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, konkrečiau apibrėžti ginčo ribas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovių pateikto ieškinio pagrindu negalėtų būti inicijuota civilinė byla. Nors teismas pasiūlė ieškovėms patikslinti atsakovą, nustatęs, kad ieškinyje nurodytas atsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius – negali būti civilinės bylos šalimi, o ieškovės šio trūkumo nepašalino, ši aplinkybė pati savaime neturėtų užkirsti ieškovėms kelio į teisminę jų galbūt pažeistų teisių gynybą. Teismui priėmus ieškinį, klausimas dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu galėtų būti išspręstas parengiamajame teismo posėdyje, galimai pasiūlius ieškovėms pasirūpinti kvalifikuoto teisininko pagalba byloje. Priešingu atveju, grąžinus ieškovėms jų pateiktą ieškinį vien dėl to, kad jos per teismo nustatytą terminą nepatikslino atsakovo, galėtų būti apsunkinta ieškovių teisė į teisminę gynybą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovės inicijavo šį ginčą dar 2019 m. vasario 3 d., tačiau iki šiol byloje nėra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas ir byla nėra pradėta nagrinėti.

21. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės, konkrečiai neišvardindamos visų ginčijamų įsakymų, netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, tačiau 2019 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovėms nebuvo nustatytas terminas pašalinti šį ieškinio trūkumą. Todėl aplinkybė, kad ieškovės galimai netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, negalėjo sudaryti pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovėms. Teismas, nustatęs, kad ieškovės netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, turėjo išaiškinti ieškovėms, kad šiuo aspektu ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų ir nustatyti terminą ištaisyti šį trūkumą.

22. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas patenkinti ieškovių atskirąjį skundą iš dalies ir panaikinti skundžiamą nutartį, perduodant klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Ieškovių prašymas kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją su prašymu išaiškinti, koks subjektas nagrinėjamoje byloje turi būti laikomas atsakovu, netenkinamas. Pagal CPK 36 straipsnio 3 dalį, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia klausimus dėl bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui. Specialiajai teisėjų kolegijai nėra suteikta kompetencija spręsti kitokius bylos nagrinėjimo metu kylančius teisinius klausimus, be kita ko, klausimus dėl tinkamo atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovių viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ ir Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Marius Bajoras