Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-02-10 · Byla Nr. PK-860-891/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-10
Bylos Nr.
PK-860-891/2015
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00028-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. PK-860-891/2015Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00028-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6.; 2.9.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-02-04 gautas R. K. skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. S. T. Č. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, jog 2014-11-09 apie 9 val. R. K. kartu su A. G. atvyko į VšĮ „Dažasvydžio centras“ miško masyve esančią specialiai įrengtą aikštelę Vanaginės sodu 1-oji g. Visoriuose, Vilniuje, žaisti šratasvydžio žaidimo. Paslaugų teikėjo instruktorius V. S. žaidimo metu R. K. pardavė (perdavė) 6 vnt. pirotechnikos gaminių „Super power“ įpakuotų į plastikinius maišelius. Apie 11 val. vienas iš instruktoriaus V. S. perduotų jam pirotechnikos gaminių „Super power“ sprogo jo dešinės rankos plaštakoje iš karto po uždegimo. Sprogimo metu kilę sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės plaštakos I ir III pirštų tolimųjų pirštikauliu atvirų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui. Anot pareiškėjo, V. S. nusikalstama veika pasireiškė tuo, jog būtent V. S. pardavė (perdavė) jam (pareiškėjui) pirotechnikos gaminį „Super power“ Sp. Z.o.o., iš kurių vienas sprogo jo dešinės rankos plaštakoje iš karto po uždegimo, kas sutrikdė jo sveikatą, t. y. būtent V. S. veiksmai buvo pareiškėjo sveikatos sutrikdymo priežastimi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 139 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo arba nusikalstamo pasitikėjimo. BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, bet ir padarinius (kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių. BK 139 straipsnis yra inkriminuojamas tik tuomet, kada nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime nurodė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 408 straipsnis). BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir BPK, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pateiktame teismui skunde pareiškėjas nurodo, jog jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, jo rankoje sprogus pirotechnikos gaminiui. Pareiškėjas nenurodo detaliau aplinkybių kaip ir kodėl tas gaminys sprogo, t. y. ar jis buvo nekokybiškas, ar laiku nebuvo išmestas. Anot pareiškėjo, jis sprogo iš karto po uždegimo. Pareiškėjas kaltina V. S. tik tuo, jog pastarasis jam perdavė pirotechnikos gaminį. Iš tokios pateiktos kaltinimo formuluotės taip ir lieka neaišku, kodėl gi V. S. elgesys – petardos perdavimas, yra neteisėtas. Iš pareiškimo turinio aiškiai matyti, jog V. S. nevertė pareiškėjo naudoti ar sprogdinti petardą, pats petardos taip pat nesprogdino, jos neuždegė ir pan. Jei pareiškėjas daro prielaidas, kad jis nebuvo tinkamai instruktuotas ar petarda buvo nekokybiška ir būtent todėl ji ir sprogo jam tik ją uždegus rankoje, tokiu atveju, netgi instruktavus asmenį dėl petardos naudojimo, pasekmių iš esmės nebuvo galima išvengti, todėl tiesioginio priežastinio ryšio tarp V. S. veiksmų – petardos perdavimo pareiškėjui, ir kilusių padarinių nėra. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju, nėra galimybės suprasti kuo pasireiškė V. S. galimai neteisėta veika ir nuo kokio kaltinimo turėtų gintis V. S..

Kaip matyti iš paduoto skundo ir jų priedų, pareiškėjas yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl sprogusio pirotechnikos gaminio, kuris sužalojo jo ranką, tačiau teismui nėra pateiktos šių institucijų išvados.

Kaip minėta, formuluojamas kaltinimas turi būti tikslus, pats teismas koreguoti kaltinimo, pvz., nurodyti, kokius teisės aktų reikalavimus ar bendruosius teisės principus pažeidė kaltinami asmenys, negali, nes tokiu būdu teismas prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog R. K. skundas paduotas nesilaikant BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko jis, vadovaujantis BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutaria:

atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą R. K. skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikras