Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-02 · Administracinė byla Nr. eI-2734-644/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-02
Bylos Nr.
eI-2734-644/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00339-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
J. Š.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2734-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00339-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 2 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui J. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo J. Š. 123,89 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. ir nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bei 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundo papildyme pareiškėjas nurodo, kad už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. atsakovui J. Š. susidarė 111,38 Eur, o nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 12,51 Eur vietinės rinkliavos skola.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Druskininkų savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 10-11, 16 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Komunalinių atliekų turėtojai ir vietinės rinkliavos mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje (Nuostatų 3 p.). Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi naudojasi nekilnojamojo turto objektu, esančiu Druskininkų savivaldybėje. Atsakovas nemokėjo pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jam buvo paskaičiuota remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka, todėl susidarė įsiskolinimas. Atsakovo atžvilgiu Druskininkų savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai; nauja redakcija, patvirtinta Druskininkų savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-33, galioja nuo 2017 m. balandžio 1 d.; toliau – ir Nuostatų nauja redakcija). Vietinė rinkliava – tai Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Rinkliava – Savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė Rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai (Nuostatų naujos redakcijos 4.4 p.). Nuostatų 3 punkte nurodoma, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų naujos redakcijos 4.5 punktą, Rinkliavos mokėtojas yra fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta piniginė prievolė mokėti Rinkliavą. Taigi, tiek pagal Nuostatus, tiek pagal Nuostatų naują redakciją, Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais (nuo 2015 m. sausio 1 d. eurais) už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 14 p.). Nuostatų naujos redakcijos 4 punkte reglamentuojama, kad konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai nustatomi pagal nekilnojamojo turto objekto kategoriją (Nuostatų naujos redakcijos priedas Nr. 1). Nuostatų 16, 22 punktai bei Nuostatų naujos redakcijos 6 ir 45 punktai įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka išsiųsti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nekilnojamas turtas (butas), esantis Druskininkų savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Druskininkų savivaldybei, tačiau nuo 2008 m. balandžio mėn. yra išnuomotas atsakovui J. Š.. Minėtu adresu atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Taigi, pagal Nuostatų 3 punktą atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas ginčo laikotarpiu nemokėjo pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. Nuostatų bei Nuostatų naujos redakcijos pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2016-06-30.

Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr. LVAT nutartys Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., LVAT 2015 m. balandžio 7 d. nutartį byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 ir pan.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (žr., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškimu į teismą kreipėsi 2018-02-21, todėl vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamus (2018 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo 2018-01-01. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. netenkintinas.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad 2016 m. liepos mėnesį atliko vietinės rinkliavos mokesčio korekciją ir į Pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą 2016 m. II ketvirtį įtraukė priskaičiuotą 84 Eur sumą už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. birželio mėn. Tačiau iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. Pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad 2016 m. II ketvirtį atsakovui J. Š. buvo apskaičiuota 0 Eur vietinės rinkliavos suma. Kitų duomenų, tame tarpe vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų, iš kurių būtų galima spręsti, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. atsakovui buvo apskaičiuotas vietinės rinkliavos mokestis, byloje nėra, tokių duomenų pareiškėjas į bylą nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. vietinės rinkliavos mokestis atsakovui J. Š. nebuvo priskaičiuotas (0 Eur), pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už minėtą laikotarpį netenkintinas.

Dėl vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-2938-428/2017 pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui J. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Teismo sprendimas minėtoje administracinėje byloje yra įsiteisėjęs. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo reikalavimu prašydamas priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. pakartotinai kelia ginčą, dėl kurio teisme jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Draudimas administraciniams teismams pakartotinai nagrinėti bylas įtvirtintas, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte. Šioje nuostatoje nurodyta, kad byla nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei esamą teisinį reglamentavimą, administracinės bylos dalis dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. nutrauktina, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 103 str. 2 p.).

Bylos duomenimis, atsakovui J. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo priskaičiuota po 1,69 Eur/mėn. vietinės rinkliavos. Nurodytų aplinkybių pagrindu, už minėtą laikotarpį pareiškėjui iš atsakovo priteistina 8,34 Eur (1,39 x 6) nesumokėtos vietinės rinkliavos suma.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti rengiant skundą jo patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Teismui pateikta 2017 m. vasario 22 d. Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis Nr. 33, 2017 m. kovo 7 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, PVM sąskaita faktūra bei mokėjimo operacijos išrašas patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas sumokėtas UAB Creditum už advokatės suteiktas paslaugas – skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Tačiau LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą panašaus pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, dėl to mažintina iki 15,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas tenkinamas 7 proc. (8,34 /123,89 x 100), išlaidų priteisimui taikytinas koeficientas 0,07 ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1,05 Eur (15,00 x 0,07) išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 2 punktu

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,34 Eur (aštuonis Eur 34 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 1,05 Eur (vienas Eur 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., nutraukti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis