- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- eI-2938-428/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01918-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui J. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 129,18 eurų nesumokėtos vietinės rinkliavos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Druskininkų savivaldybės taryba, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymu, 2007 m. gruodžio 20 d sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatai teisės aktų nustatyta tvarka viešai buvo paskelbti internetiniame tinklalapyje. Pagal Nuostatų 16 punktą UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei pateikti sąskaitas mokėtojams. Nuostatų 3 p. apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys (iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą) nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą Druskininkų miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovas skunde minimu laikotarpiu nėra sumokėjęs pareiškėjui vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota vadovaujantis Nuostatuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams ir juridiniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad juridinio pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra.
Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta, byla nagrinėtina joms nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 str. 1 ir 2 p. nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 str. 1 d. numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus(toliau – Nuostatai) (redakcija galiojusi iki 2017 m. balandžio 1 d.), kurie yra privalomi visiems Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatų turinio analizė leidžia konstatuoti, kad vietinė rinkliava – tai Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Druskininkų savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Nuostatai imperatyviai numato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas eurais už 100 m² nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 13- 14 p.). Pagal Nuostatų 15 p. - 20 p. turinį UAB ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 21 p. reglamentuoja, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško paslaugos teikėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių bei antstolių paslaugomis.
2017 m. vasario 28 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-33 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T1-247 „Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ pakeitimo“ pakeitė Nuostatus. Minėtas sprendimas įsigaliojo nuo 2017 m. balandžio 1 d.
Administracinėje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nekilnojamas turtas, esantis Druskininkų savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Druskininkų savivaldybei, tačiau nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. yra išnuomotas atsakovui. Minėtos butas išnuomotas atsakovui ir tai pažymėta viešajame registre, todėl pagal Nuostatų 3 p. jis yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas.
Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. nesumokėjo pareiškėjui 129,18 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio sumos paskaičiavimas yra neteisingas. Remiantis į bylą pateiktais vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais, ginčo laikotarpiu atsakovui buvo nustatyta mokėti: 2016-2017 m. I ketv. 3,60 Eur/ketv., vietinės rinkliavos mokesčio. Vadinasi, už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. (III ir IV ketv.) iki 2017 m. kovo 31 d. (I ketv.) susidarė 10,8 Eur vietinės rinkliavos mokesčio įsiskolinimas. Pareiškėjas nepateikęs į bylą vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimo už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., todėl tesimas negali vertinti minėto laikotarpio, kadangi įsigaliojus naujiems Nuostatams nepateikta mokesčio apskaičiavimą pagrindžiantys duomenys, todėl už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl 129,18 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos mažintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 10,8 Eur nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas nėra sudaręs sutarties, tačiau atsakovas turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydamas susiklosčiusias aplinkybes.
Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).
Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovo tenkintinas iš dalies priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 10,80 Eur.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismui pateikta Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo 2017-02-22 sutartis Nr. 33, 2017-03-07 Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, PVM sąskaita faktūra, internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas, sumokėtas UAB „Creditum“ už advokato skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas tenkintinas 8 proc., todėl, įvertinus patenkintų reikalavimų dalį, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1,2 Eur (15,00 x 0,08) išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str., 84 - 87 str., 88 str. 4 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 10,80 eurų (dešimt eurų ir 80 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 1,2 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.