Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-11-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1370-459/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-06
Bylos Nr.
2A-1370-459/2015
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02483-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
S. R.
Ieškovas
S. Š.

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1370-459/2015

Teisėja Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-02483-2014-5)

Procesinio sprendimo kategorijos (S) 2.5.10.5.2; 3.3.1.18
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui S. R. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškinyje prašė priteisti jam iš atsakovo 2027,34 Eur (7000,00 Lt) turtinės žalos už iškirstus medžius atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio miško 2014 m. pavasarį iškirto ir išvežė 15 vnt. ąžuolų ir 6 vnt. kitų medžių, tai yra du uosius ir skroblus ir padarė jam 2027,34 Eur turtinės žalos. Atsakovas medžius iškirto ir išvežė be ieškovo žinios.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-05-15 sprendimu tenkino dalį ieškinio: ieškovui iš atsakovo S. R. priteisė 670,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014-12-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 163,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad atsakovo paprašyti du vyrai, tai yra G. S. ir S. G. kirto ieškovui priklausančio miško medžius ir iškirstą medieną pasiėmė atsakovas, nes tai patvirtina ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai, bet ir paties atsakovo duoti paaiškinimai bei liudytojų G. S. ir S. G. parodymai. Taip pat atsakovas pripažino, kad jis paties ieškovo sutikimo dėl miško kirtimo negavo, o tai, kad ieškovas leido kirsti mišką, jam pasakė P. Š., su kuriuo atsakovas tarėsi dėl traktoriaus. P. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ieškovas leido atsakovui už traktorių išsikirsti miško ir jam parodė, kokius medžius atsakovas gali kirsti, o jis medžius parodė atsakovo siųstiems darbininkams. Taip pat P. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad vėliau ieškovas priekaištavo, jog iškirsti ne tie medžiai. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas, kad atsakovas paliks ieškovui prie ieškovo motinos namų atsakovui priklausančias malkas ir jokio konflikto dėl miško vagystės nebus, tačiau atsakovas nesilaikė šio susitarimo ir išsivežė medžius (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 45). Atsakovas pripažino, kad jis pasiėmė iškirstus medžius, tačiau tvirtina, kad tai buvo atlygis už traktoriaus nuomą, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovas jam už traktoriaus nuomą sumokėjo pinigais. Be to, tai, kad ieškovas už traktorių atsakovui sumokėjo, patvirtina ir ieškovo pateiktas garso įrašas, kuriame atsakovas pripažino, kad gavo pinigus už traktorių. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus bei liudytojų G. S. ir S. G. parodymus, padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas, žinodamas, kad miškas nuosavybės teise priklauso ieškovui, o ne P. Š., ir negavęs ieškovo patvirtinimo, kad jis už traktoriaus nuomą gali kirsti medžius, iškirto mišką be ieškovo leidimo, tai yra pažeidė ieškovo nuosavybės teisę į jam priklausantį mišką. Ieškovo paaiškinimai, 2014-04-15 apžiūros protokolas patvirtina, kad iš ieškovui priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), buvo nupjauta ir išvežta 21 vnt. medžių, nes rasti 21 vnt. medžių kelmai (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 3-32). Laikytina, kad ieškovo pateiktas iškirstos medienos kiekis yra įrodytas. Pagal Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 patvirtintus Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžius žalos dydį lemia neteisėtai iškirstų medžių kiekis, jų skersmuo ir amžius, rūšis, neteisėtos veikos miške pobūdis. Pagal nutarimo nuostatas ieškovui turi būti atlygintas likvidinės medienos tūris, todėl žalos dydis, skaičiuojant minusinę paklaidą, yra 2316,00 Lt (670,76 Eur) (23,16 m³ x 100 Lt). Teismas nurodė, kad ieškovo apskaičiavimai nepagrįsti jokiais oficialiais rašytiniais įrodymais, nes pagal ieškovo nurodytą įsakymą yra apskaičiuojami tik medžių kiekiai, o ne žalos dydis, todėl likusią ieškinio dalį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-15 sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovo teiginys, kad atsakovas iškirto 15 vnt. ąžuolų ir 6 vnt. kitų medžių, nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Iš 2014-08-26 nutarimo matyti, kad atsakovas ieškovo miške nebuvo ir jo iškirsti negalėjo. Miškas buvo kertamas ieškovui žinant, kertami tik tie medžiai, kuriuos nurodė P. Š.. Medžius kirto G. S. ir S. G.. Būtent šiems asmenims P. Š. ir parodė, kuriuos medžius galima kirsti. Nors teismo posėdžio metu ieškovas neigė leidęs kirsti jo mišką, tačiau jo parodymai paneigti ikiteisminio tyrimo metu duotais jo motinos E. Š. parodymais. Ji parodė, kad ieškovas leido atsakovui išsipjauti medžių už traktorių. Ieškovo parodymus teisme paneigia ir 2014-10-03 prokuroro nutarimas, kuriame konstatuota, kad tarp ieškovo ir P. Š. susiklostė individualūs teisiniai santykiai. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, jog teismas išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovas kaltas dėl ieškovui padarytos žalos. Šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju ieškovas S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. R., prašydamas priteisti iš atsakovo 2027,34 Eur už tai, jog šis be ieškovo sutikimo iškirto ir išvežė iš ieškovui priklausančio miško medžius. Pirmosios instancijos teismas 2015-05-15 sprendimu tenkino dalį ieškinio: priteisė ieškovui iš atsakovo 670,76 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas, žinodamas, kad miškas nuosavybės teise priklauso ieškovui, ir negavęs ieškovo patvirtinimo, kad jis už traktoriaus nuomą gali kirsti medžius, iškirto mišką be ieškovo leidimo, taip pažeisdamas ieškovo nuosavybės teisę į mišką. Atsakovas skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės motyvuodamas tik tuo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingą išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų egzistavimą.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK ikiteisminio tyrimo Nr. 68-1-00284-14 medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7). Pagal ieškovo pareiškimą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, tačiau Klaipėdos apygardos Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014-08-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime konstatuota, jog tarp S. Š. ir S. R. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai (b. l. 8-9). Ikiteisminio tyrimo 2014-04-15 apžiūros protokolas patvirtina, kad iš ieškovui priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), buvo nupjauta ir išvežta 21 vnt. medžių: rasti 21 vnt. medžių kelmai (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 3-32). Ieškovas kaip įrodymą pirmosios instancijos teismui pateikė jo darytą garso įrašą, esantį CD diske, kuris buvo perklausytas 2015-04-13 teismo posėdžio metu. Iš pokalbio, kuris vyko tarp ieškovo, atsakovo, G. S. ir S. G., garso įrašo girdėti, kad atsakovas teigia, jog jam P. Š. sakė, kad ieškovas leido kirsti mišką, todėl miškas ir buvo iškirstas, o ieškovas neigia, kad jis P. Š. leido. Garso įraše taip pat girdėti, kaip atsakovas patvirtino, kad gavo pinigus už traktorių.

Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovui priklausančio miško iškirtimo ir padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas teigė, kad atsakovas, neturėdamas sutikimo, iškirto dalį ieškovui priklausančio miško ir taip padarė 2027,34 Eur turtinės žalos. Atsakovas nurodė, kad mišką kirto, nes P. Š. jam pasakė, jog ieškovas už traktoriaus nuomą jam leido kirsti medžius. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš esmės tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovo paprašyti du vyrai, tai yra G. S. ir S. G. kirto ieškovui priklausančio miško medžius, iškirstą medieną pasiėmė atsakovas. Atsakovui buvo žinoma, kad miškas, iš kurio jo prašymu buvo kertami medžiai, nuosavybės teise priklauso ieškovui, o ne P. Š.. Taip pat atsakovas pripažino, kad jis paties ieškovo sutikimo dėl miško kirtimo negavo, o tai, kad ieškovas leido kirsti mišką, atsakovui pasakė P. Š., su kuriuo ir tarėsi dėl traktoriaus. P. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ieškovas sutiko už traktorių leisti atsakovui išsikirsti miško ir parodė, kokius medžius atsakovas gali kirsti, o P. Š. medžius parodė atsakovo siųstiems darbininkams. Kaip patvirtino P. Š., vėliau ieškovas priekaištavo, jog iškirsti ne tie medžiai; tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas, kad atsakovas paliks ieškovui prie ieškovo motinos namų atsakovui priklausančias malkas ir jokio konflikto dėl miško vagystės nebus, tačiau atsakovas nesilaikė šio susitarimo ir išsivežė medžius (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 45). Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklaustas liudytojas A. J. nurodė, kad jis girdėjo, kaip ieškovas P. Š. pasakė, kad nesutinka leisti atsakovui už traktoriaus nuomą išsikirsti medžių, nes yra atsiskaitęs pinigais, taigi paneigė P. Š. duotus parodymus. P. Š. pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo, nes jau yra miręs. Atsakovas neginčija ir pripažino, kad jis pasiėmė iškirstus medžius, tačiau tvirtina, kad tai buvo atlygis už traktoriaus nuomą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovas už traktoriaus nuomą sumokėjo atsakovui pinigus, be to, tai, patvirtina ir ieškovo pateiktas garso įrašas, kuriame atsakovas pripažino, kad gavo pinigus už traktorių.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos byloje esančius įrodymus (rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo Nr. 68-1-00284-14 medžiagą, teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus bei liudytojų G. S. ir S. G. parodymus), padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas, žinodamas, kad miškas nuosavybės teise priklauso ieškovui, o ne P. Š., negavęs ieškovo patvirtinimo, kad už traktoriaus nuomą gali kirsti medžius, iškirto mišką be ieškovo leidimo, taip pažeisdamas ieškovo nuosavybės teisę į jam priklausantį mišką. Atsakovas pripažino, kad pats nekirto miško, tačiau medžius jo prašymu iškirto pažįstami asmenys. Medžius jis pasiėmė, nes verčiasi prekyba mediena, o tai tik patvirtina, kad dėl neteisėtos atsakovo veikos - medžių kirtimo organizavimo ieškovui buvo padaryta žala. Be to, atsakovas patvirtino, kad tiek su P. Š., tiek su ieškovu konkrečiai neaptarė, kiek už traktoriaus nuomą gali iškirsti medžių, o tai leidžia teigti esant labiau tikėtina, kad nebuvo tokio susitarimo, jog atsakovas gali už traktoriaus nuomą kirsti ieškovo mišką, be to, byloje yra duomenų, kad atsakovas už traktoriaus nuomą gavo pinigus. Kolegija, įvertinusi nurodytas ginčo aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis apie įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių egzistavimą. Priešingam įrodymų vertinimui nėra jokio teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas pašalino visus prieštaravimus tarp įrodymų, pasisakė, kodėl ir kaip vertina kiekvieną iš jų, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino ginčo aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovo teiginys, jog 2014-10-03 prokuroro nutarime nurodyta, kad tarp P. Š. ir ieškovo susiklostė individualūs santykiai, neteisingas, nes nutarime nurodyta, jog civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp S. R. ir S. Š..

Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinko objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas apskaičiavo ieškovui iš atsakovo priteistinos žalos dydį.

Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, ir ieškovui neginčijant priteistos žalos dydžio, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Raimonda AndrulienėKolegijos teisėjos Jolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė