Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-09-06 · Administracinė byla Nr. I-813-583/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-09-06
Bylos Nr.
I-813-583/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. I-813-583/2010Proceso Nr. 3-63-3-00630-2010-7 (S)
Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašymu kreipėsi į teismą nurodydamas, jog yra statutinis valstybės tarnautojas, kuriam Klaipėdos apskrities VPK dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų ir priemokų mokėjimą taikymo, neišmokėjo dalies darbo užmokesčio. Pareiškėjas teigia, kad minima įstatymo nuostata 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio teismo nutarimu pripažinta prieštaravusia Konstitucijai, todėl pagal Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas jo teisė dėl neišmokėto darbo užmokesčio turi būti ginama ir turi būti apmokėta už atliktą darbą. Šiais ir išsamiau prašyme išdėstytais argumentais pareiškėjas prašo teismą:

- iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 1554.16 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu nurodo, kad pareiškėjui darbo užmokestį mokėjo pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Policijos įstaiga kaip asignavimų valdytojas pagal skirtų lėšų apimtį tik apskaičiavo ir išmokėjo darbo užmokestį, todėl reikalavimas atsakovui Klaipėdos apskrities VPK nepagrįstas. Atsakovas akcentuoja ir tai, kad pareiškėjas daliai reikalavimų - 472.26 Lt sumai yra praleidęs trejų metų kreipimosi į teismą senaties terminą, todėl ši reikalavimo dalis negali būti tenkinama ir šiais argumentais.

Atsiliepime taip pat nurodoma, jog 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. birželio 4 d., 2010 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme įregistruoti gauti ir priimti nagrinėti prašymai, kuriais prašoma ištirti Konstitucinio teismo 72 straipsnio 4 dalies atitiktį Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl prašoma administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktus prašymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo prašymas tenkintinas dalinai.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos ir nurodytas priedų ir priemokų sąrašas. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 22¹, 48¹, 50¹ straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomi šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Būtent aukščiau aptartas teisinis reguliavimas aktualus nagrinėjant pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą, kadangi vadovaujantis juo buvo apribotas išmokamų priedų ir priemokų dydis ir jis negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjui kaip statutiniam valstybės tarnautojui atsakovas 2007-2008 metais dėl sudedamosios darbo užmokesčio dalies (priedų ir priemokų), viršijančios 70 procentų pareiginės algos dydį mokėjimo ribojimo, nesumokėjo dalies priskaitytos sudedamosios darbo užmokesčio dalies – 1554.16 Lt. ir tai patvirtina pačio atsakovo atlikti skaičiavimai pažymose (b.l.6-7).

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą maksimalią mokėtiną ribą, pažeistos Konstitucijos nuostatos. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi būti ginama, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 yra konstatavusios, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti kad įstatymo nuostatos ribojant pareiškėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos visa apimtimi iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo (2009 m. gruodžio 15 d. Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), o Konstitucijai prieštaravęs aktas negali būti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje. Sprendimas dėl pareiškimo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Konstitucinio teismo nutarimas priimtas 2009 m. gruodžio 11 d. (paskelbtas 2009 m. gruodžio 15 d. Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), todėl yra išlikusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo šalių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę.

Dėl senaties taikymo.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminių. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindą pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą. Ši norma nustato naikinamąjį terminą, kurį praleidus valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali būti priteisiamas.

Pareiškėjas į teismą dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-08-18 (b.l.4) ir reiškia reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31. Pateiktoje Klaipėdos apskrities VPK pažymoje Nr. 3-PAZ1-211 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2007 metais nurodyta, kad apskaičiuojant 2007 darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimą, pareiškėjui neišmokėta 496.49 Lt. Pagal šios pažymos duomenis, nustatyta, kad pareiškėjui apskaičiuojat 2007 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimą neišmokėta 148.84 Lt., apskaičiuojant 2007 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimą neišmokėta 1.70 Lt., apskaičiuojant 2007 m. kovo mėnesio darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimą neišmokėta 77.25 Lt., apskaičiuojant 2007 m. balandžio mėnesio darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimą neišmokėta 131.79 Lt., apskaičiuojant 2007 m. gegužės mėnesio darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimą neišmokėta 36.84 Lt., apskaičiuojant 2007 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimą neišmokėta 72.60 Lt., apskaičiuojant 2007 m. liepos mėnesio darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimą neišmokėta 3.24 Lt Viso laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. liepos mėn. įsikaitytinai, apskaičiuojant darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedus ir priemokas, taikant ribojimą neišmokėta – 472.26 Lt. Taigi pareiškėjas reikalavimų dalies dėl neišmokėto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. liepos mėn. įskaitytinai pareiškimui yra praleidęs trejų metų kreipimosi senaties terminą ir šiai daliai reikalavimo taikant senatį pareiškėjo prašymas dėl 472.26 Lt priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Kitoje dalyje pareiškėjo reikalavimai yra pagrindžiami darbo užmokesčio apskaičiavimo pažymų už 2007-2008 duomenimis, kuriomis pats atsakovas patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. įskaitytinai neišmokant darbo užmokesčio dalies dėl priedų ir priemokų ribojimo, susidarė 1081.90 Lt. nepriemoka, duomenų, kad pareiškėjui buvo kompensuota kitu būdu už atliktą darbą nėra, taip pat šiai daliai reikalavimų nėra praleistas kreipimosi į teismą terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 1081.90 Lt priteisimo pagrįstas ir tenkintinas.

2005 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005, o taip pat 2010 m. birželio 7 d. išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 pasisakyta, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Valstybė galėtų būti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas, formuluodamas savo reikalavimą, prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais. Pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, t.y. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, todėl pareiškėjo nurodoma neišmokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo.

Atsiliepime atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme priimti prašymai, kuriais prašoma ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatų atitiktį Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai, todėl prašoma administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti.

Kaip matyti iš Konstitucinio Teismo tinklapyje http://www.lrkt.lt/Prasymai.html skelbiamos informacijos, atsakovo nurodomi prašymai yra priimti nagrinėti. Dėl taikytino konkrečioje byloje teisės akto atitikties Konstitucijai sprendžia bylą nagrinėjantis teismas ir esant pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

2003 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo konstatuojamosios dalies 10 punkte buvo konstatuota, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Šioje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl įstatymo nuostatų ribojusių priedų ir priemokų mokėjimą įvykdymo ar neįvykdymo aktualiu laikotarpiu yra teisės taikymo klausimas konkrečioje byloje. Šios kategorijos bylose teisminė praktika jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, ji taikytina ir šioje administracinėje byloje. Esami aukštesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Tokios nuostatos buvo suformuluotos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, todėl nagrinėjant šią bylą yra aktuali Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija identiško ar panašaus pobūdžio ginčo bylose. Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo nei bylos nagrinėjimo atidėjimui, nei sustabdymui.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų išieškojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-202/2009 konstatavo, kad aplinkybė, jog Lietuvos valstybės turtinė padėtis yra sunki yra nustatyta ir visuotinai žinoma, kas suponuoja būtinybę atidėti sprendimo vykdymą analogiško pobūdžio bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio sumos priteisimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs nagrinėjamai bylai, todėl sprendimo vykdymas atidėtinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo V. Š. prašymą patenkinti dalinai.

Pareiškėjui V. Š. iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įmonės kodas 191008577) priteisti 1081.90 Lt (iki mokesčių atskaitymo) neišmokėto darbo užmokesčio dalį.

Pareiškėjo V. Š. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dalyje dėl 472.26 Lt neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Remigijus Arminas