Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-23 · Administracinė byla Nr. A-438-91-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-01-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. N-438-891-12Nutartis · 2012-01-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-23
Bylos Nr.
A-438-91-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02286-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Finansų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Centrinei projektų valdymo agentūrai
Administracinė byla Nr. A438-91/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02286-2010-4 Procesinio sprendimo kategorija 38; 15.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Violetai Rodzienei,dalyvaujant pareiškėjui V. J.,atsakovo atstovams Raimondai Eidžiūnei, Gvidui Dargužiui, Evaldui Kašėtai,trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui Rokui Didžpetriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atsakovams Finansų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir teismo prašė:

įpareigoti atsakovą Finansų ministeriją atlikti pareiškėjo 2010 m. gegužės 16 d. skunde prašomus atlikti veiksmus;priteisti pareiškėjui turtinę žalą, padarytą Finansų ministerijos bei jos tarnautojų neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje – 1452,67 Lt;priteisti neturtinę žalą, padarytą Finansų ministerijos bei jos tarnautojų neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje – 100 000 Lt.

Pareiškėjas 2010 m. gegužės 16 d. skunde pranešė atsakovui apie teisės aktų pažeidimus rengiant ir įgyvendinant projektą Nr. VP3-1.1-VRM-01-R-41-001 „Kompleksinis J. Basanavičiaus aikštės viešųjų erdvių sutvarkymas Marijampolėje“ (toliau – ir Projektas) bei prašė atlikti 18 punktų nurodytus veiksmus. Atsakovas 2010 m. birželio 29 d. raštu Nr. (24.16-03)-5K-1011645-6K atsisakė patenkinti prašymus. Pareiškėjo nuomone, skundžiamu raštu jis diskriminuojamas, o atsakovas pažeidė teisės aktus ir daro neturtinę žalą. Atsakovas atsisakė atlikti administruojant Europos Sąjungos (toliau – ir ES) 2007-2013 m. struktūrinę paramą koordinuojančiosios, vadovaujančiosios ir mokėjimus atliekančiosios institucijos funkcijas ir pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 10, 14 straipsnius, Konstitucijos 5, 6, 7, 18, 23, 25, 29, 46, 48 straipsnius. Pareiškėjo nuomone, sprendimu pažeidžiamas viešasis interesas – visuotinė visuomenės gerovė, gėris, konkurencija bei monopolio panaikinimas. Trišalė Projekto sutartis pažeidžia sutarties nuostatas ir teisės aktų nuostatas - Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, Viešųjų pirkimų įstatymo, Projektų centrinės valdymo agentūros įstatų, Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ 21.1.1.4, 53, 55.2, 60.2, 60.3, 72, 73, 79, 100, 101 punktus, Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1179 „Dėl vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių patvirtinimo“ 19.8.1 punktą, Konstitucijos 7, 18, 23, 25, 46 straipsnius, Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnį, Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. Reglamento (EB) Nr. 1828/2006 13, 28, 29, 30, 36 straipsnius. Skundžiamas sprendimas pažeidžia Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1139 nuostatas, Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 10, 13 straipsnių nuostatas, 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB nuostatas dėl diskriminacijos, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3, 4, 14, 16 straipsnių nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo 1, 14, 15 straipsnio 2, 3, 4 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 21, 26 straipsnių nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo 25 straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio, Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalių, 10 straipsnio, 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. Reglamento Nr. 1828/2006 29 straipsnio, Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 1088 „Dėl Finansų ministerijos nuostatų“ 6.5.1, 5.15 punktų, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 5, 8 dalių, 8 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 23 straipsnio 4, 7 dalių, 30, 37 straipsnių, Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1179 8.5.1 punkto nuostatas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad Finansų ministerija nepateikė Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8.5 punkte nustatytos ekspertizės rangos sutarties. Vokietijos gamintojo „Hydrotec Technologies AG“ betono latakai bei pareiškėjas, kaip galimas jų tiekėjas, techniniu projektu bei 2008 m. gruodžio 11 d. statybos leidimu Nr. TPS-2-21 buvo diskriminuojami dėl neskaidrių motyvų. Finansų ministerija nepagrįstai nepateikė projekto vadovo A. J. kvalifikacijos įrodymų ir nutylėjo, kad techniniame projekte numatyti polimerbetonio latakai „Acodrain“ projekto vykdytojo įsakymu nėra patvirtinti.

Pareiškėjo nuomone, Finansų ministerija padarė pažeidimus: nepateikė motyvų projektinio sprendinio, vien tik polimerbetonio latakų „Acodrain“ parinkimo techniniame projekte, juos pagrindžiančių palyginamųjų techninių ir ekonominių rodiklių, lyginant su Vokietijos gamintojo „Hydrotec Technologines AG“ betono latakų „MAXI“ palyginamaisiais techniniais ir ekonominiais rodikliais; nepateikė Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8.5. punkte numatytų konkrečiam statiniui savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų nustatytų projektavimo sąlygų; pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio nuostatas; atsakovas 2008 m. gruodžio 11 d. išduodamas statybos leidimą Nr. TPS 2-21 NR pažeidė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 13 straipsnio „Neįgaliųjų užimtumas“ nuostatas. Finansų ministerija nutylėjo, jog, vadovaujantis Statybos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalimis, techninis projektas bei jo pagrindu išduotas statybos leidimas iš pareiškėjo kaip tiekėjo atėmė arba labai suvaržė jo teises su rangovu UAB „Statybos ritmas“ sudaryti Vokietijos gamintojas „Hydrotec Technologines AG“ betono latakų „MAXI“ pasiūlymo pirkimo sutartį ir pagal šią sutartį tiekti statybos produktus, kurių tinkamumas naudoti nustatytas pagal įteisintas technines specifikacijas – standartą EN 1433.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Centrinė projektų valdymo agentūra nepagrįstai nustatė, kad projekto įgyvendinimas neturi neigiamos įtakos neįgalaus pareiškėjo nediskriminavimo principų įgyvendinimui, o taip pat konkurencijos ribojimo draudimo įgyvendinimui pareiškėją diskriminuojant kaip betono latakus platinančių asmenų grupei priklausantį asmenį. Polimerbetonio latakų „Acodrain“ pirkimo administravimas ir finansavimas neatitinka išlaidų tinkamumo finansuoti ir teisės aktų nuostatų. Finansų ministerija, vadovaudamasi Tarybos reglamento 1828/2006 28 straipsniu, nepagrįstai atsisakė Europos Komisijai pranešti apie aptariamus nustatytus pažeidimus. Centrinė projektų valdymo agentūra nevertino J. Basanavičiaus aikštės ir prieigų rekonstrukcijos darbų pirkimo remdamasi Europos Bendrijos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, projekto vykdytojo pateiktais šių darbų pirkimo dokumentais. Kartu su pirkimo dokumentais buvo pateikta ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. birželio 25 d. rašto Nr. 4S-2106 „Dėl viešojo pirkimo vertinimo“ kopija, kuriame pateikiama išvada dėl 2009 m. kovo 18 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 21 paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Marijampolės J.Basanavičiaus aikštės ir prieigų sutvarkymo darbai“ (pirkimo Nr. 73945) yra nepagrįsta ir neteisėta. Viešųjų pirkimų tarnyba minėtame rašte nepagrįstai nurodė, kad leidžia perkančiajai organizacijai tęsti Pirkimo procedūras. Centrinė projektų valdymo agentūra nepagrįstai ir neteisėtai vertino Pirkimo tinkamumą, atsižvelgė į nepagrįstas bei neteisėtas išvadas, bei į tai, kad perkančioji organizacija Pirkimo dalyviams nurodė vadovautis projektu, kuriame, aprašant latakų technines charakteristikas, nurodyta, kad reikalingi polimerbetonio latakai „Acodrain“ ar analogiški. Tuo perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nes buvo sudarytos palankesnės sąlygos tam tikroms įmonėms. Pirkimo metu „Hydrotec Technologines AG“ pateikė pasiūlymų per pareiškėją, tačiau Finansų ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra ir rangovas UAB „Statybos ritmas“ tai nepagrįstai neigė. Finansų ministerija privalėjo konstatuoti, kad Centrinė projektų valdymo agentūra pažeidė Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 72 punktą ir neteisingai atliko jai paskirstymo tarp institucijų taisyklėse numatytas įgyvendinančiosios institucijos funkcijas. Pareiškėjo nuomone, Finansų Ministerija galėjo ir privalėjo patenkinti jo skunde išdėstytus 1-3, 5, 8-10, 12-13, 16 prašymus, susijusius su Finansų ministerijai, Centrinei projektų valdymo agentūrai ir Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais deleguotomis funkcijomis. Anot pareiškėjo, atsakovas sudarė sąlygas Marijampolės savivaldybės administracijai ir finansavo neteisėtai ir be pareiškėjo sutikimo nugriauti pareiškėjo pastatytus laiptus į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančias patalpas Basanavičiaus a. 16, Marijampolėje. Priimant 2010 m. birželio 29 d. raštą pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų priėmimą, prašomų veiksmų atlikimą.

Pareiškėjas akcentavo, jog skundžiamu sprendimu bei aukščiau nurodytais neteisėtais pirminiais veiksmais, atsakovas pažeidė pareiškėjo ir įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padaryta 100 000 Lt neturtinė (moralinė) žala pasireiškė tokiais veiksmais: pareiškėjui apribojo ir pažeidė galimybes naudotis žmogaus bei pilietinėmis teisėmis, nors šie apribojimai ir pažeidimai demokratinėje visuomenėje nebuvo būtini; sudarytos kliūtys pareiškėjui bei pareiškėjo teisių pažeidimai ilgam laikui sužlugdė jo pasitikėjimą Lietuvos Respublikos visuomenine santvarka; ilgalaikiu pareiškėjo kaip asmenybės pažeminimu, fiziniu ir psichologiniu kaip neįgalaus asmens kankinimu - vertimu kentėti fizinius skausmus dėl kairės kojos sąnario lūžimo, kaip judėjimo negalią turinčio asmens, nuolatinės prievartos papildomai vaikščioti teikiant skundus, renkant įrodymus, vertimu kentėti stuburo skausmus ilgą laiką sėdint skundų spausdinimui bei dvasinius skausmus norint apsiginti savo pažeistas teises; ilgalaikio visuomeninio pavojaus jausmo pareiškėjui kėlimu, ilgalaikėmis neigiamomis emocijomis dėl sukelto nepasitikėjimo Lietuvos valstybe ir atsakovu; ilgalaikiu apsunkinimu išlaikyti šeimą bei nuo vaikystės neįgalų sūnų J. J. bei ilgalaikiu vertimu tapti bedarbiu išmaldos prašytoju iš atsakovo malonės; ilgalaikiu pareiškėjo vertimu kęsti ligotų stuburo ir pirštų skausmus rašant skundus, jei pareiškėjas nori naudotis teise apginti savo teises ir įstatymų ginamus interesus; pareiškėjo nuolat patiriamais neigiamais dvasiniais išgyvenimais, neigiamu poveikiu jo asmeniniam bei šeimyniniam gyvenimui, ilgalaikiais nepatogumais; pareiškėjo privertimu tirtis dėl atsakovo kaltės sustiprėjusius sveikatos sutrikimus Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre, pareiškėjo laiko praradimu - 50 valandų sugaišta šiam skundui rašyti, taisyti ir papildyti; dar daugiau sumažėjo dėl judėjimo negalios ir taip nedidelės pareiškėjo bendravimo galimybės; atsakovas savo veika padidino pareiškėjo socialinę atskirtį, privertė pareiškėją kreiptis psichologinės pagalbos į Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centrą; pareiškėjo vertimu ilgą laiką jaustis auka, beteisiu vargšu ir daug mėnesių ieškoti teisingumo; atsakovas savo veika sukėlė pareiškėjui papildomą fizinį ligos pažeisto stuburo skausmą, nes pareiškėjas nuo atsakovo gindamas savo teises buvo priverstas papildomai sėdėti pagal sudėtingumą nuo 8 iki 50 valandų prie kompiuterio rašydamas skundus atsakovui, teismui; atsakovas savo veika pareiškėją diskriminavo ir kaip judėjimo negalią turintį asmenį, jo už diskriminaciją neatsiprašė, skundžiamu aktu, skundžiama veika ir šio akto bei veikos sąlygotu nepageidaujamu elgesiu įžeidė pareiškėjo asmens orumą, sukūrė bauginančią, priešišką, žeminančią bei įžeidžiančią aplinką; be to, skundžiamu aktu atsakovas šią savo diskriminuojančią veiką - pateikdamas nepilnus duomenis, tam tikrus duomenis nutylėdamas bei išsisukinėdamas, vengdamas atsakomybės bei ją nepagrįstai perkeldamas kitoms institucijoms - neigia, atsako netinkamai, neobjektyviai, neišsamiai, neteisingai; atsakovas tikrovės neatitinkančiais teiginiais pažemino pareiškėją bei pakenkė jo vardui; atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai vykdė pareiškėjo kaip asmens sujudėjimo negalia diskriminaciją, apribojo pareiškėjo galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą, bendravimo ir darbo galimybes, tuo pažeisdamas Europos Tarybos direktyvos 2000/78/EB (2000 m. lapkričio 27 d.) 1, 2, 7, 9 straipsnių nuostatas, Lygių galimybių įstatymo 10 straipsnio, Neįgaliųjų socialinės integracijos 3, 10, 11, 13 straipsnių nuostatas. Pareiškėjo teigimu, pateikti įrodymai ir nustatyti faktai, įrodo visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus Finansų ministerijos bei jo padalinių veiksmus (neveikimą); žalos padarymo faktus; priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) bei glaudžius šių žalos padarymo dalių ryšius ir sąsajas, egzistavusius kartu vienas su kitu.

Pareiškėjas nurodė, jog vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą (veiklos numeris 461300 – „Statybinio miško ir statybinių medžiagų pardavimo agentų veikla“) dėl atsakovui 2010 m. gegužės 16 d. skunde praneštų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimų ir nepagrįstų bei neteisėtų atsakovo įgaliojimų bei atsakomybės ribose esančių veiksmų (neveikimo) rengiant, įgyvendinant, finansuojant ir administruojant Projektą, diskriminuojant pareiškėją, patyrė turtinę žalą, susidedančią iš išlaidų, susijusių su pareiškėjo teisėtais lūkesčiais gauti individualios veiklos pajamų įgyvendinant Projektą nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 1452,67 Lt .

Atsiliepimas

Atsakovas Finansų ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad atsakovas neprivalėjo atlikti jokių veiksmų, kurie būtų tiesiogiai susiję su pirkimo procedūrų vykdymu. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas už pirkimo dokumentų parengimą, juose nustatytų reikalavimų pagrįstumą ir dalyvių pateiktų pasiūlymų vertinimą atsakinga perkančioji organizacija, t. y. Marijampolės savivaldybės administracija. Viešųjų pirkimų tarnyba atliko pirkimo medžiagos įvertinimą ir 2009 m. birželio 25 d. raštu Nr. 4S-2106 „Dėl viešojo pirkimo vertinimo“ Marijampolės savivaldybės administraciją bei Centrinė projektų valdymo agentūrą informavo apie tai, jog neprieštarauja, kad Marijampolės savivaldybės administracija tęstų pirkimo procedūras. Centrinė projektų valdymo agentūra vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau - Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių), patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 72 punktu ir Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, atliko jai numatytas įgyvendinančiosios institucijos funkcijas.

Atsakovo teigimu, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nėra ir Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos negali kilti ir atsakomybė už žalą. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Atsakovas pabrėžė, kad nėra įvykdęs teisės aktuose nustatytos pareigos ar priėmęs konkretaus sprendimo Projekto vykdymo metu užkertančio kelią pareiškėjui vykdyti individualią veiklą ir gauti iš to pajamų, taip sukeliant turtinę žalą ir neturtinę žalą, todėl šiuo atveju nėra ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Nesant neteisėtų veiksmų sąlygos atsakovui negali kilti atsakomybė už žalą. Finansų ministerija, atsižvelgdama į tai, kad Centrinė projektų valdymo agentūra tinkamai, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 72 punktu ir Funkcijų pasiskirstymo tarp institucijų taisyklėmis, atliko jai numatytas įgyvendinančiosios institucijos funkcijas, ji neatliko ir neprivalėjo atlikti veiksmų, dėl kurių atlikimo ar neatlikimo pareiškėjui galėjo kilti turtinė ir neturtinė žala.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Centrinė projektų valdymo agentūra prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą tenkino iš dalies, įpareigojo Finansų ministeriją pakartotinai išnagrinėti V. J. 2010 m. gegužės 16 d. skundo 1, 3-8, 11, 17-18 reikalavimus laikantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų bei teismo sprendime pateikto teisės normų aiškinimo. Teismas pripažino, kad atsakydama į V. J. 2010 m. gegužės 16 d. skundą Finansų ministerija pažeidė V. J. teisę į tinkamą skundų nagrinėjimą valstybės institucijoje bei teisę gauti informaciją.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas V. J. 2010 m. gegužės 16 d. pateikė skundą Finansų ministerijai nurodydamas jo teisių pažeidimus įgyvendinant Projektą ir iškėlė 18 įvairaus pobūdžio reikalavimų ir prašymų. Finansų ministerija 2010 m. birželio 29 d. raštu Nr. (24.16-03)-5K-1011645-6K atsakė pareiškėjui į jo 2010 m. gegužės 16 d. skundą. Finansų ministerija dėl V. J. skundo 1-5 argumentų ir 4, 6-7, 11, 17-18 prašymų atsakė, kad šie klausimai nepriskirti Finansų ministerijos kompetencijai. Dėl pareiškėjo skundžiamo Finansų ministerijos rašto teisėtumo ir pagrįstumo teismas nurodė, jog atsakovas pareiškėjo skundą išnagrinėjo vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 punktu. Pagal šį punktą teisė skųstis suteikiama pareiškėjui ir projekto vykdytojui. Teismo vertinimu, V. J. neatitinka nei pareiškėjo, nei projekto vykdytojo statuso, nes neturi nėra pateikęs paraiškos ir nevykdo Projekto. Jo 2010 m. gegužės 16 d. skundas turėjo būti išnagrinėtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu. Viešojo administravimo įstatymo 2 dalis išskiria tris kreipimosi į valstybės institucijas formas – prašymą (kai prašoma priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus, nesiejant to su asmens teisių pažeidimu), skundą (kai kreipiamasi nurodant pažeistas teises ir prašant jas apginti) bei pranešimą (kai kreipiamasi dėl kito asmens teisių apsaugos). Priklausomai nuo kreipimosi klasifikacijos numatoma skirtinga prašymų nagrinėjimo forma. Skundai nagrinėjami taikant administracinę procedūrą ir laikantis Viešojo administravimo įstatymo 19-36 straipsnių tvarkos. Prašymai nagrinėjami pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti teisės aktai (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis). Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės. Šios taisyklės ir taikytinos prašymų nagrinėjimui. Prašymai pateikti informaciją turi būti sprendžiami laikantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo reikalavimų.

Teismas pabrėžė, jog Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41 punktas papildomai išskiria skirtingas prašymų grupes ir išaiškina, kokį sprendimą dėl prašymo reikia priimti, priklausomai nuo prašymo turinio:

41.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

41.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

41.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

41.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu. Teismo vertinimu, pareiškėjo dokumento turinys ir reikalavimai iš esmės rodo, kad jo pateiktas dokumentas turėjo būti vertinamas kaip skundas ir turėjo būti nagrinėjamas pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio taisykles atliekant administracinę procedūrą. Viešojo administravimo 2 straipsnio 15 dalis nurodo, kad skundu laikomas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad asmens skundas nagrinėjamas taikant administracinę procedūrą. Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis numato, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą administracinių ginčų komisijai arba teismui.

Teismas akcentavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Analogiškai Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą dėl administracinio sprendimo gali paduoti asmenys, kurie mano, kad jų teisės ir įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Iš to, kad išdėstyta, daroma išvada, kad išnagrinėjus skundą priimti administracinės procedūros sprendimai teismui gali būti apskųsti tada, kai jais gali būti pažeistos asmens teisės. Jeigu atsakant į skunde pareikštus reikalavimus nėra prašoma priimti administracinį sprendimą, kuris gali įtakoti asmens teises, tai toks skundo reikalavimas laikomas prašymu. Kai kurie pareiškėjo skunde išdėstyti reikalavimai negali būti traktuojami kaip skundo reikalavimai, kadangi jais prašoma imtis veiksmų, kurie nėra susiję su asmens teisių gynimu arba prašoma pateikti informaciją.

Teismas pabrėžė, kad atsakovas 2010 m. birželio 29 d. rašte nurodė, jog 4, 6-7, 11, 17-18 punktuose išdėstyti pareiškėjo reikalavimai pripažinti nesusijusiais su atsakovo kompetencija. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus, o to paties straipsnio 4 dalis sako, kad, jei viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto kausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Teismo nuomone, vykdydamas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies reikalavimus administravimo subjektas negali atsisakyti išnagrinėti skundo dėl klausimų, kurie nepriklauso jo kompetencijai, o turi perduoti kompetentingai institucijai. Vadinasi, kaip nurodė teismas, atsakovas pareiškėjo skundo 4, 6-7, 11, 14-18 punktuose išdėstytus reikalavimus turėjo persiųsti galinčiai į juos atsakyti institucijai. Elgdamasis priešingai atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Teismas akcentavo, jog 2010 m. birželio 29 d. rašte atsakovas teigė, kad pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą ir apskųsti jo netenkinančius sprendimus. Tokia išvada yra nepagrįsta. Kaip matyti iš skundo 4 punkto, pareiškėjas prašė pateikti paaiškinimą apie galiojančius teisės aktus, nustatančius reikalavimus su paramos skyrimu susijusios situacijoms; skundo 6 reikalavimu prašo kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininką prašant panaikinti statybos leidimą; 7 reikalavimu prašoma pateikti duomenis apie kitus vykdytus projektus; skundo 11 reikalavimu prašo apginti viešąjį interesą, įsipareigojant programose ir projektuose netvirtinti lėšų tinkamumo finansuoti, esant techniniame projekte nuorodoms dėl tam tikrų latakų ypatybių; skundo 17 reikalavimu prašoma atsiųsti žinias apie Projekte išmokėtas lėšas; skundo 18 reikalavimu prašo ištirti Projektui išmokėtų lėšų pagrįstumą. Nei pagal vieną šių reikalavimų negalima suformuluoti skundo teismui reikalavimo, todėl atsakovui nebuvo pagrindo siūlyti pareiškėjui kreiptis į teismą. Vieni iš reikalavimų (4, 7, 17, 18) susiję su informacijos pateikimu, kitais prašoma imtis tam tikrų veiksmų, tačiau nei vienas jų negali būti nagrinėjamas teisme. Todėl teismas pripažino, kad atsakydamas į minėtus reikalavimus atsakovas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų įstatymo nuostatų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo prašymo 1-3, 5, 8-10, 12-13, 16 reikalavimai buvo atmesti nenustačius pagrindo juos patenkinti. Teismas nurodė, jog skundo 1 punktu pareiškėjas prašė panaikinti jo diskriminaciją Projekte bei kituose projektuose, administruojant 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Šis reikalavimas iš esmės reiškė tai, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų sudaryta galimybė dalyvauti Projekto rėmuose vykdytame viešajame pirkime įsigyjant lietaus vandens surinkimo latakus ir pasiūlyti Hydrotec Technologies AG gaminamus latakus. Atsakovo 2010 m. birželio 29 d. rašte nurodyta, kad Centrinė projektų valdymo agentūra patikrino Projektą nediskriminavimo aspektu. Tokiu atsakymu atsakovas sutiko, kad jis turi teisę spręsti dėl pareiškėjo teisės dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse. Teismo nuomone, tokia teisė nėra pagrįsta teisės normomis. Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnis numato tiekėjo, kuriuo suprantamas ir asmuo galintis pasiūlyti prekes, teisę kreiptis į apygardos teismą skundžiant pirkimų procedūras. Atsakovo atsakyme nenurodyta, kokių teisės aktų pagrindu jis laiko save įgaliotu spręsti dėl pareiškėjo teisių pažeidimo ir jo atžvilgiu galimos diskriminacijos. Teismas pabrėžė, jog atsakovas nesiaiškino, kokioje stadijoje yra latakų pirkimo konkursas ir kokiu teisiškai efektyviu būdu jis galėtų apginti savo teisę. Tai, kad atsakovas neišsiaiškino aplinkybių, sąlygojo neobjektyvaus sprendimo priėmimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas akcentavo, kad skundo 2 punktu pareiškėjas prašė pranešti Europos Komisijai apie pažeidimus įgyvendinant Projektą. Atsakovas savo rašte išdėstė poziciją, kad tokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 ir 22 straipsnio nuostatas teismas padarė išvadą, kad ši atsakymo dalis pareiškėjo teisių ir pareigų neliečia, nes nuo to, ar bus kreiptasi, ar nebus jo teisių ir pareigų turinys nesikeis. Teismo nuomone, kadangi šiuo punktu neprašoma priimti su pareiškėjo teisėmis susijusio administracinio sprendimo, tai šio punkto reikalavimas vertinamas kaip prašymas, kuris turi būti atsakytas sutinkamai su Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.4 punktu priimant laisvos formos raštą. Laisvos formos raštas nėra administracinių teismų nagrinėjimo dalykas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 punktas).

Teismas nurodė, jog skundo 3 punktu pareiškėjas prašė tinkamai iš naujo įvertinti Projekto išlaidų tinkamumą finansuoti. Atsakovo 2010 m. birželio 29 d. rašte buvo nurodytos Centrinės projektų valdymo agentūros pareigos atliekant tinkamumo finansuoti vertinimą pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 184.5 punktą, tačiau nieko nebuvo išaiškinta dėl to, ar Finansų ministerija kompetentinga atlikti tokį vertinimą, ar laiko jį reikalingu, ar nereikalingu. Teismas nurodė, jog kadangi atsakovas neišsiaiškino nei jo kompetenciją apsprendžiančių teisės normų, kiek tai susiję su skundo 3 punkte išdėstytu reikalavimu, tai toks atsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 punkto reikalavimų ir negali būti įvertinta, ar jis gali turėti įtakos pareiškėjo teisėms (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo vertinimu, skundo 5 punktu pareiškėjas prašė pripažinti, kad vykdant Projektą buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnis, Konstitucijos 46 straipsnis ir Konkurencijos įstatymas. Atsakovas rėmėsi tuo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo laikymąsi tikrina Viešųjų pirkimų tarnyba. Tuo buvo pažymėta, kad atsakovas nėra kompetentingas spręsti dėl Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo, todėl reikalavimas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi turėjo būti persiunčiamas nagrinėti Viešųjų pirkimų tarnybai. Atsakovas paliko sau spręsti klausimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, tačiau nenurodė, kokia teisės norma jam suteikia tokią kompetenciją. Konkurencijos įstatymo 18, 19 straipsniai teisę kontroliuoti kaip viešojo administravimo subjektai laikosi konkurencijos įstatymo reikalavimų suteikia Konkurencijos tarybai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone, skundo 8 punktu pareiškėjas prašė paštu atsiųsti bei panaikinti dokumentus, kurių turinys iš formuluotės skunde neaiškus. Esant nesuprantamam reikalavimui, vadovaujantis valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principu buvo reikalinga papildomai paklausti pareiškėją, kokių dokumentų jam reikia. Teismas pabrėžė, jog iš atsakovo 2010 m. birželio 29 d. rašto matyti, kad šis reikalavimas apskritai nebuvo sprendžiamas, nes nenurodyti Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatyti atsisakymo teikti informaciją pagrindai.

Teismas pažymėjo, jog skundo 9 punktu prašoma sustabdyti Centrinės projektų valdymo agentūros įgaliojimus administruojant Projektą, skundo 10 punktu prašoma imtis veiksmų susigrąžinti Projekto finansavimui išleistas lėšas, o skundo 12 punktu prašoma nutraukti Centrinės projektų valdymo agentūros daromus pažeidimus. Teismo vertinimu, iš atsakovo atsakymo nėra aišku, ar jam suteikta teisė atlikti tokius veiksmus, ar tokie veiksmai apskritai galimi. Atsakyme yra tik bendro pobūdžio išvados, kad Centrinės projektų valdymo agentūros veiksmuose nenustatyta neteisėtumo ar neveikimo. Iš to darytina išvada, kad prašymas buvo atmestas. Kadangi nuo įgaliojimų sustabdymo pareiškėjo teisės nepriklauso, tai laikoma, kad dėl šio klausimo sprendimo jis neturi teisės kreiptis į teismą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis ginant viešąjį interesą leidžia kreiptis tik įstatymo nustatytais atvejais. Skirstant Europos Sąjungos paramos lėšas nėra numatyta įstatyminio pagrindo fiziniam asmeniui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.

Teismas nurodė ir tai, jog skundo 13 punktu pareiškėjas prašė parengti teisės aktą, nustatantį Europos Sąjungos paramą administruojančių įstaigų ir projektų vykdytojų pareigą, priemones ir būdus kovojant su diskriminacija. Kaip nustatė teismas, šis prašymas nebuvo atsakytas.

Teismas pabrėžė, jog 9-10, 12-13 punktais nebuvo prašoma priimti su pareiškėjo teisėmis susijusio administracinio sprendimo, todėl šio punkto reikalavimas vertinamas kaip prašymas, kuris turi būti atsakytas sutinkamai su Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.4 punktu priimant laisvos formos raštą. Laisvos formos raštas nėra administracinių teismų nagrinėjimo dalykas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog sutinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-357/2009) bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas yra pateiktas Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog skundo 16 punkte pareiškėjas prašė pateikti informaciją dėl grąžintų ir grąžintinų Projekto lėšų. Į šį paklausimą, nors ir teigė, kad nėra pagrindo jį tenkinti, atsakovas pateikė informaciją, kad sugrąžintų ar grąžintinų lėšų nenumatyta. Teismo vertinimu, atsakymas atitinka Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymą.

Šalies argumentai

Teismas akcentavo, jog į skundo 14 punkto prašymą atsiųsti Projekto administravimo ir finansavimo, išlaidų tinkamumo taisykles ir metodinius nurodymus dėl jų taikymo atsakovas pateikė nuorodą internete. Į skundo 15 punkto prašymą atsiųsti žinias apie Projekte išmokėtas lėšas atsakovas pateikė nuorodą internete, kur, kaip nurodyta, turi būti pateikiama informacija. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad informacija pareiškėjui, atsižvelgiant į jo prašymą, gali būti pateikiama žodžiu, leidžiant susipažinti su dokumentu, pateikiant pažymą, dokumento išrašą ar popierinę dokumento kopiją, elektroninę laikmeną, garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašą, prieigą prie informacijos rinkmenos. Jei prašyme nenurodyta informacijos pateikimo forma, įstaiga ją pateikia tokia pačia forma kaip gauto prašymo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prieigos nurodymas atitinka įstatymo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl neturtinės 100 000 Lt dydžio žalos atlyginimo teismas nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo pagrindai numatyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Čia nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo įgūdžių sumažėjimas, bei kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo vertinimu, žala turi būti atlyginama ją padariusių asmenų (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Valstybė žalą atlygina pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio normas. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Subjektai, kurių veiksmais padaryta žala, atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, išvardinti straipsnio 2 dalyje, kur šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas prašo atlyginti žalą, kuri buvo padaryta Finansų ministerijos bei jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje. Remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalimi, pripažįstama, kad už Finansų ministerijos pareigūnų veiksmais padarytą žalą yra atsakinga valstybė. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais teismas pripažino, kad Finansų ministerija nepakankamai tiksliai ir išsamiai atsakė į pareiškėjo prašymą ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus. Šie trūkumai galės būti pašalinti pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir galės būti visiškai ištaisyti. Kadangi padėtis bus pataisyta, teismo nuomone, pakankamu atlygiu pareiškėjui yra jo teisės į tinkamą skundų nagrinėjimą valstybės institucijoje bei teisės gauti informaciją pažeidimo pripažinimas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-619/2008, skelbtoje Biuletenyje Nr. 4, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą nustatė, jog esant tam tikroms aplinkybėms, teismas gali taikyti asmens teisių gynimo būdą ne nustatant pareigą mokėti neturtinę žalą, bet apsiribojant asmens teisės pažeidimo pripažinimu. Tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis pripažįstama aplinkybė, kad pareiškėjo teisės galės būti tinkamai apgintos ateityje.

Dėl turtinės žalos priteisimo teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo priteisti 1452,67 Lt turtinės žalos, kurią patyrė dėl teisėtų lūkesčių gauti individualios veiklos pajamų įgyvendinant Projektą nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. neišsipildymo. Teismo vertinimu, nėra įrodytas priežastinis ryšys, kad pareiškėjo praradimai kilo iš to, kad Finansų ministerija neišsamiai atsakė į jo raštą. Dėl paminėtų priežasčių teismas skundą dalyje dėl žalos atlyginimo atmetė, o dalyje, susijusioje su pareiškėjo skundo nagrinėjimu, perdavė nagrinėti iš naujo. Teismas pabrėžė, jog galutinis sprendimas nepriimamas, nes teismas nėra pareiškėjo prašomos informacijos turėtojas bei jam teisės aktais nepavesta atlikti ministerijos kompetencijai priskirtus veiksmus.

III.

Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliacinį skundą patenkinti bei priteisti apelianto naudai iš atsakovo turtinę žalą 1452, 67 Lt ir neturtinę žalą – 100000 Lt. Apeliantas taip pat prašo pripažinti nepagrįstu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skundo 9-10, 12- 13 punktuose pateiktų reikalavimų vertinimo kaip prašymų, kurie remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 punktu nėra administracinių teismų nagrinėjimo dalykas ir į kuriuos, remiantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.4 punktu turi būti atsakyta priimant laisvos formos raštą.

Atsiliepimas

Atsakovas Finansų ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs apelianto 2011 m. sausio 10 d. patikslintą skundą, 2011 vasario 17 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-631- 580/2011 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo iš dalies patenkino apelianto 2011 m. sausio 10 d. patikslintą skundą ir įpareigojo Finansų ministeriją pakartotinai išnagrinėti apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skundo 1, 3-8, 11, 17-18 punktuose nurodytus reikalavimus ir prašymus laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir sprendime pateikto teisės normų aiškinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai išnagrinėjo kiekvieną apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skunde nurodytą reikalavimą ir prašymą bei Finansų ministerijos 2010 m. birželio 26 d. sprendime Nr. (24.16-03)-5K-1011645-6K-1006200 pateiktą atsakymą į kiekvieną apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skunde nurodytą reikalavimą ir prašymą. Sprendimo motyvuojamoje dalyje, nagrinėjant kiekvieną apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skunde nurodytą reikalavimą ar prašymą aiškinamos teisės normos, kuriomis vadovaudamasi Finansų ministerija turi atsakyti į apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skunde nurodytus reikalavimus ir prašymus. Sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikti teisės normų išaiškinimai yra išsamūs ir aiškūs, todėl, pakartotinio apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skundo 1, 3-8, 11, 17-18 punktuose nurodytų reikalavimų ir prašymų vertinimo metu, apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skundo 1, 3-8, 11, 17-18 punktuose nurodyti reikalavimai ir prašymai bus išnagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimais ir teismo sprendime pateiktais teisės normų išaiškinimais.

2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovas nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pripažino, kad Finansų ministerija, atsakydama į apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skundą pažeidė apelianto teisę į tinkamą skundų nagrinėjimą valstybės institucijoje bei teisę gauti informaciją ir įpareigojo pakartotinai išnagrinėti apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skundą. Atsakovas pabrėžia, jog Finansų ministerija pakartotinai nagrinėdama apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skundą turės galimybę pašalinti trūkumus, t. y. apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skundą išnagrinės vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimais ir sprendime pateiktais teisės normų išaiškinimais, kurie pažeidė apelianto teisę į tinkamą skundų nagrinėjimą valstybės institucijoje bei teisę gauti informaciją, apelianto teisės į tinkamą skundų nagrinėjimą valstybės institucijoje bei teisę gauti informaciją pažeidimo pripažinimas yra pakankamas atlygis apeliantui.

Šalies argumentai

3. Dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovas nurodo, jog apeliantas 2011 m. sausio 10 d. patikslintame skunde nurodė, kad patyrė turtinę žalą, susidedančią iš išlaidų, susijusių su pareiškėjo lūkesčiais gauti individualios veiklos pajamų įgyvendinant projektą Nr. VP3-1.1-VRM-01-R-41-001 „Kompleksinis J. Basanavičiaus aikštės viešųjų erdvių sutvarkymas“ (toliau – ir Projektas) – vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus ir šešiasdešimt septynis centus. Tačiau skunde apeliantas nurodo, kad turtinė žala yra susijusi ne su teisėtais lūkesčiais gauti individualios veiklos pajamų, bet dėl Finansų ministerijos atsisakymo atlikti veiksmus, dėl kurių apeliantas laiku tinkamai negalėjo apginti savo teisių. Atsakovo nuomone, apelianto skunde nurodytas skirtingas turtinės žalos pobūdis kelia pagrįstų abejonių ar apkritai tokia žala buvo patirta. Be to apeliantas skunde konkrečiai nenurodo ir nepagrindžia priežastinio ryšio tarp Finansų ministerijos 2010 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (24.16-03)-5K-l011645-6K-1006200 ir apeliantui kilusios turtinės žalos.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dokumentai surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti Europos Komisijos 2011 m. sausio 27 d. laišką anglų kalba. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniu skundu pateikiamas tas pats Europos Komisijos 2011 m. sausio 27 d. laiškas anglų kalba, kuris, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, turi būti nepriimamas.

Šalies argumentai

5. Kaip teigia atsakovas, skunde apeliantas, nurodydamas Skundo dalyką, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Tačiau, anot atsakovo, iš tokio Skundo dalyko neįmanoma suprasti, kokį sprendimą apeliantas prašo priimti. Atsakovo teigimu, toks skundo dalykas yra neaiškus ir nekonkretus, todėl Finansų ministerija neturi galimybės Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems proceso dalyviams pateikti išsamesnių paaiškinimų į pateiktą apeliacinį skundą bei sumažėja jos galimybės tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui teisme.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – ir CPVA) prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. CPVA nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime teisingai ir pagrįstai pripažino, jog apeliantui neturtinė žala nebuvo padaryta. Atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pakartotinai išnagrinėjus apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skundą, galės būti pašalinti visi trūkumai ir tuo bus pripažintos apelianto teisės į tinkamą skundų nagrinėjimą valstybės institucijoje bei teisės gauti informaciją, kas bus pakankamu atlygiu apeliantui. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime teisingai įvertino, jog atsakovas bei tretieji asmenys savo veiksmais ar neveikimu nepadarė apeliantui turtinės žalos, todėl, kad nebuvo nustatytas ir įrodytas priežastinis ryšys, t. y. nenustatyta, kad apelianto turtinė žala atsirado dėl atsakovo ar trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo.

2. CPVA nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismas sprendime teisingai pagrįstai konstatavo, jog apelianto teisės nuo 2010 m. gegužės 16 d. skundo 9, 10 ir 12 punktuose pateiktų prašymų nepriklauso (nesukelia teisinių pasekmių), kadangi vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi, ginant viešąjį interesą yra leidžiama kreiptis į teismą tik įstatymo nustatytais atvejais, o skirstant Europos Sąjungos paramos lėšas nėra numatyta įstatyminio pagrindo fiziniam asmeniui kreiptis į teismą bei apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skundo 9-10, 12-13 punktuose pateikti prašymai, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 punktu, nėra administracinių teismų nagrinėjimo dalykas ir į juos, remiantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, yra atsakoma priimant laisvos formos raštą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas kilo dėl Finansų ministerijos 2010 m. birželio 29 d. rašto Nr. (24.16-03)-5K-1011645-6K, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2010 m. gegužės 16 d. skundą, teisėtumo. Nors pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau, įvertinus apeliacinio skundo turinį, akivaizdu, jog pareiškėjo netenkina ta sprendimo dalis, kuria dalis pareiškėjo skundo reikalavimų buvo atmesti, todėl kolegija dėmesį sutelks į šios sprendimo dalies teisėtumo vertinimą.

Pareiškėjas 2010 m. gegužės 16 d. skundo 9 punktu prašė sustabdyti Centrinės projektų valdymo agentūros įgaliojimus administruojant Projektą, skundo 10 punktu prašė imtis veiksmų susigrąžinti Projekto finansavimui išleistas lėšas, o skundo 12 punktu prašė nutraukti Centrinės projektų valdymo agentūros daromus pažeidimus. Atsakovas į minėtus reikalavimus atsakė bendro pobūdžio išvadomis, kad Centrinės projektų valdymo agentūros veiksmuose nenustatyta neteisėtumo ar neveikimo. Akivaizdu, kad minėti pareiškėjo reikalavimai buvo atmesti. Skundo 13 punktu pareiškėjas prašė parengti teisės aktą, nustatantį Europos Sąjungos paramą administruojančių įstaigų ir projektų vykdytojų pareigą, priemones ir būdus kovojant su diskriminacija. Į šį pareiškėjo prašymą nebuvo atsakyta.

Skundų nagrinėjimui taikoma administracinė procedūra ir jie nagrinėjami laikantis Viešojo administravimo įstatymo 19-36 straipsniuose nustatytos tvarkos. Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės) taikytinos prašymų nagrinėjimui.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo 2010 m. gegužės 16 d. skundo 9-10, 12-13 punktų reikalavimais nebuvo prašoma priimti su pareiškėjo teisėmis susijusio administracinio sprendimo, todėl šių punktų reikalavimai laikytini prašymu, į kurį turi būti atsakyta vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.4 punktu priimant laisvos formos raštą.

Laisvos formos raštas nėra administracinių teismų nagrinėjimo dalykas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 punktas). Sistemiškai įvertinusi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išnagrinėjus skundą priimti administracinės procedūros sprendimai teismui gali būti apskųsti tada, kai jais gali būti pažeistos asmens teisės. Jeigu atsakant į skunde pareikštus reikalavimus nėra prašoma priimti administracinį sprendimą, kuris gali įtakoti asmens teises, tai toks skundo reikalavimas laikomas prašymu. Kai kurie pareiškėjo skunde išdėstyti reikalavimai negali būti traktuojami kaip skundo reikalavimai, kadangi jais prašoma imtis veiksmų, kurie nėra susiję su asmens teisių gynimu arba prašoma pateikti informaciją.

Teisminis nagrinėjimas dėl pateiktos informacijos, atsakant į pareiškėjo skundo 9-10, 12 reikalavimus – teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui skirtą funkciją iš esmės spręsti socialinius konfliktus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-357-09).

Kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai išnagrinėjo kiekvieną apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skunde nurodytą reikalavimą ir prašymą bei Finansų ministerijos 2010 m. birželio 26 d. sprendime Nr. (24.16-03)-5K-1011645-6K-1006200 pateiktą atsakymą į kiekvieną apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skunde nurodytą reikalavimą ir prašymą, ir šiais klausimais priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime teisingai ir pagrįstai pripažino, jog apeliantui neturtinė žala nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pakartotinai išnagrinėjus apelianto 2010 m. gegužės 16 d. skundą, galės būti pašalinti visi trūkumai ir tuo bus pripažintos apelianto teisės į tinkamą skundų nagrinėjimą valstybės institucijoje bei teisės gauti informaciją. Nustatęs, kad pareiškėjo teisės galės būti tinkamai apgintos ateityje, teismas pagrįstai taikė asmens teisių gynimo būdą apsiribojant asmens teisės pažeidimo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime taip pat teisingai įvertino, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas bei tretieji asmenys savo veiksmais ar neveikimu nepadarė apeliantui turtinės žalos, todėl, kad nebuvo nustatytas ir įrodytas priežastinis ryšys, t. y. nenustatyta, kad apelianto turtinė žala atsirado dėl atsakovo ar trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo.

Dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti apeliacinio skundo ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Stasys Gagys Romanas Klišauskas